PROJEKTAI

 

PROGRAMA REGĖJIMAS 2020


1999 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė aklumo prevencijos agentūra (International Agency for the Prevention of Blindness) pradėjo tarptautinę programą "Regėjimas 2020", kurios tikslas - iki 2020 metų eliminuoti išvengiamą aklumą. Ši programa yra vykdoma daugiau nei 40 šalių. Lietuva taip pat neliko nuošalyje. 2002-2003 m. buvo parengta Lietuvai skirta programos "Regėjimas 2020" dalis - Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akių ligų klinikos projektas "Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje". KMUK Akių ligų klinikos šį projektą vykdo nuo 2004 m. Projekto biudžetas - 67 tūkst. dolerių. "Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje" projektą taip pat parėmė "Tarptautinis liūtų klubas" ("Lions Clubs International") per šio klubo fondo "SightFirst" programą. Apie projektą "Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje" papasakojo KMUK Akių ligų klinikų oftalmologas Arvydas GelžinisArvydas Gelžinis. 

 

Kraupi statistika 

Pasaulyje kiekvienais metais apanka apie 500 tūkst. vaikų - vidutiniškai po vieną kas minutę, apie pusę jų per vienerius dvejus metus miršta dėl priežasčių, lėmusių aklumą. Manoma, jog trečdalis apanka dėl laiku negydytos ligos. Aklumo priežastys priklauso nuo šalies ekonominio lygio. Yra šalių, kur aklumas registruojamas. Minėtinos Šiaurės Europos valstybės. Jos turi "Šiaurės šalių aklumo" registrą. Statistikos duomenys rodo, jog vaikų aklumo paplitimas tiesiogiai susijęs su vaikų iki penkerių metų mirtingumu. Jį seka Jungtinių Tautų tarptautinis vaikų fondas. Pasaulyje aklų vaikų yra nuo 0,3 tūkst. ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse iki 1,5 tūkst. ekonomiškai atsilikusiose trečiojo pasaulio valstybėse. Vidutiniškai ekonomiškai stipriose valstybėse vaikų aklumas - apie 0,7 tūkst. Lietuva priskiriama prie tokių šalių. Vaikų mirtingumas iki penkerių metų yra 12 iš tūkstančio. Pagal šį rodiklį Lietuvoje vaikų aklumas turėtų sudaryti 0,6 tūkstančiui vaikų. Tai yra statistika paremti duomenys. Kai mes rengėme šį projektą, mėginome suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra nereginčių vaikų. 2001 m. Lietuvoje vaikų iki penkiolikos metų buvo 682. Teoriškai paskaičiavus, vien tik aklų vaikų turėtų būti iki 400, o silpnaregių - tris kartus daugiau, t.y. apie 1200. Oficialiai tais metais buvo užregistruoti 59 neregiai ir 567 silpnaregiai vaikai. Iš pateiktų skaičių pastebime didžiulį neatitikimą. Mes manome, jog tiesa - per vidurį. Be to, nederėtų užmiršti, jog nemažai silpnaregių vaikų nesikreipia į oftalmologus. 

 

Projektas pavyko 

Lietuvoje paskutinė aklų ir silpnaregių vaikų patikra buvo atlikta 1990 m. Tada buvo nustatyti 934 akli ir silpnaregiai (visiškai koreguota rega geresne akimi - 0,4 proc. vaikų). Vėliau jokie išsamūs tyrimai nebuvo atliekami. 1990 m. duomenimis, pagrindinės vaikų aklumą lėmusios priežastys buvo šios: įgimta lęšiuko, tinklainės, regos nervo patologija ir kt. Derėtų išvardyti ir silpnaregystės priežastis: didelė refrakcijos (spindulių lūžio) yda ir ambliopija (akis tinginė), įgimta katarakta (lęšiuko drumstis), įgimta tinklainės, regos nervo patologija. 

Gydytojai oftalmologai negalėjo remtis sena statistika. Būtinai reikėjo naujos analizės, atspindinčios dabartinę vaikų apakimo situaciją. Aklumas - viena brangiausių negalių. Prieš kelerius metus buvo apskaičiuota, jog vienas aklas vaikas valstybei kainuoja milijoną litų. Gavę pasiūlymą dalyvauti programoje "Regėjimas 2020" nedvejojome ir parašėme projektą "Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje". Svarbiausi projekto tikslai yra šie: nustatyti pagrindines ligas, sukeliančias išvengiamą vaikų aklumą, sumažinti vaikų aklumą Lietuvoje. 

Vienas iš projekto tikslų - suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra neregių bei silpnaregių vaikų. Deja, mums šio tikslo pasiekti nepavyko. Norėdami sužinoti tikslų vaikų su regos negalia skaičių, konsultavomės su mūsų epidemiologais. Jų išvada buvo paprasta - norint suskaičiuoti neregius ir silpnaregius vaikus, būtinas labai brangus tyrimas. O jam pinigų nėra.  

Vaikų aklumo priežastys yra skirstomos į išvengiamas ir neišvengiamas. Kokios gi yra išvengiamos priežastys? Tai būklės, lemiančios ragenos drumstį, vitamino A stoka, tymai, naujagimių oftalmija, žalingi tradiciniai gydymo metodai, infekcinės ragenos opos. Be to, neišnešiotų naujagimių retinopatija, uveitai (akies obuolio kraujagyslinio dangalo uždegimas), ragenos ligos (ragenos opos, drumstys). Prie išvengiamų priežasčių priskiriamos ir gydomos ligos: katarakta, glaukoma, būklės, lemiančios ragenos drumstį. Prie neišvengiamų aklumo priežasčių priskiriamos įvairios įgimtos patologijos. 

Pasaulyje išskiriamos aklumą ir silpnaregystę sukeliančios priežastys susijusios su valstybės ekonomine padėtimi. Ekonomiškai silpnose šalyse vyrauja ragenos drumsties dėl vitamino A stokos bei tymų, naujagimių oftalmijos atvejai, vidutinio stiprumo - tinklainės patologijos, dažniausiai paveldimos tinklainės distrofijos ir neišnešiotų naujagimių retinopatijos atvejai. Ekonomiškai stipriose šalyse - įgimti mišrūs neurooftalmologiniai sutrikimai bei tinklainės patologija. Vidutiniškai apie 40 proc. vaikų aklumo atvejų priskirtini išvengiamam aklumui. Kuo šalis ekonomiškai stipresnė, tuo mažesnę aklumo dalį užima išvengiamas vaikų aklumas. 

Lietuvoje nustatydami aklumo ir silpnaregystės priežastis naudojomės mūsų klinikoje sukaupta statistika, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bei Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro duomenimis. Nustatėme šias priežastis: neišnešiotų naujagimių retinopatija, katarakta, glaukoma, perinatalinė patologija. Tarp neišvengiamų priežasčių dominavo refrakcijos ydos, regos nervo patologija, tinklainės distrofija. Remiantis gautais duomenimis, buvo nustatytos trys prevencinės kryptys stengiantis išvengti vaikų aklumo: 

1. Darbas su šeimos gydytojais. Šeimos gydytojai yra svarbiausia grandis, siejanti vaikus ir gydytojus oftalmologus. Pagal Lietuvos įstatymus, pirmas profilaktinis vaiko regėjimo patikrinimas turėtų būti atliekamas 2-3 metų vaikui. Tačiau tokios ligos, kaip įgimta katarakta ar įgimta glaukoma, turėtų būti nustatomos kuo anksčiau. Todėl šeimos gydytojas, pediatras ar neonatologas, profilaktiškai tikrindamas kūdikį, turi atkreipti dėmesį ne tik į bendrąją būklę ar skiepus, bet ir bent minimaliai įvertinti vaiko regėjimą. 

2. Darbas su oftalmologais. Jiems akcentuojama ligų, ypač kataraktos ir glaukomos, diagnostika. 

3. Tretinė reabilitacija. Šiuo tikslu įrengtas silpnaregių vaikų specialiosios optinės korekcijos kabinetas KMUK Akių ligų klinikoje. Kabinetas skiriamas integruotai besimokantiems vaikams. Čia jiems atliekama akių korekcija. 

Vykdydami projektą "Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje" išleidome mokomąją knygą gydytojams oftalmologams išvengiamo vaikų aklumo tema, KMUK Akių ligų klinikai nupirkome reikalingos įrangos vaikų aklumą sukeliančių ligų diagnostikai ir gydymui. 

 

Spaudai parengė Henrikas STUKAS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]