MEDICINA

AKYSE - AUKSINIS LIETUS

Bene daugiausia apie mūsų akis nusimano akių gydytojai praktikai - jų kabineto duris kasdien praveria dešimtys pacientų. Ar "jaunėja" akių ligos, kas itin dažnai vargina mūsų akis, na, ir apie auksinį lietų mūsų akyse kaip mažą stebuklą - apie visa tai kalba Romualda Jociuvienė, dirbanti VšĮ VUL "Santariškių klinikos" Centro filialo poliklinikoje. 

Jau daug metų dirbate akių gydytoja. Ar nedidėja mūsų akims tenkantis krūvis? 

Jeigu anksčiau žmogus nugyvendavo gyvenimą be akinių, tai dabar vis didesniam skaičiui žmonių reikalingi akiniai, nes akys vargsta. Vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. Viena iš dažnesnių šiuolaikinio žmogaus bėdų - akių nuovargis dėl astigmatizmo, t.y. akies refrakcijos ydos, kai spindulių pluoštas, perėjęs per akies optinę sistemą, nesusikerta viename taške ir reginio vaizdas būna neryškus. Koreguoti astigmatizmą tenka vis dažniau. Pagalbos jam koreguoti turime - tai refrakcijos automatiniai aparatai. Okulistai puikiai išmano koregavimo darbą - žodžiu, problema išsprendžiama. Tik reikėtų patarti žmonėms, einantiems rinktis naujų akinių, štai ką: tegul tokie žmonės nepalieka savo senų nešiotų akinių namuose - tegul "atsineša pas okulistą ir savo praeitį." 

Kodėl? 

Taikydamas naujus akinius, okulistas gali palyginti, prie ko pacientas buvo pripratęs, kuo naujoji korekcija skiriasi, kodėl verta keisti akinius. Žmogus, pasirinkęs naują korekciją, lengviau apsisprendžia dėl pirkinio. 

Kokias dar dažnesnes akių bėdas paminėtumėte? 

Manyčiau, alergija. Tų bėdų anksčiau irgi daug mažiau turėdavome. Matyt, čia kalta vis labiau teršiama aplinka. Labiausia reaguoja į tai junginės putliosios ląstelės. Taigi nemažai žmonių skundžiasi uždegimui būdingais reiškiniais - visų pirma akių raudimu. Tiesa, akys rausta dėl įvairių priežasčių: dėl nuovargio, dėl nekoreguotos refrakcijos ydos, dėl uždegimo. Reikia visa tai tirti. Bet alergijos atvejų nemažai. Išsiaiškinti, kam esi jautrus, dabar nesunku. Žmogus, kuriam nustatyta, kad jis alergiškas lazdyno žiedadulkėms, ligos komplikacijų galėtų išvengti prieš žydėjimą naudodamas vaistus. 

Kalbant apie dabartį ir praeitį, t.y. lyginant, kas pasikeitė, mane jaudina dar viena problema. Anksčiau manyta, kad Lietuva - ne itin saulėtas kraštas, taigi saulės akinių kaip ir nereikėdavo. Deja, saulė kenkia ir mums - mažėjant ozono sluoksniui, ultravioletinių spindulių prasiskverbia vis daugiau. Nereikia stebėtis, kad netgi žiemą žmonės nešioja tamsius akinius: sniegas atspindi 80 proc. šviesos, jeigu skaisti diena, taigi daug daugiau negu vanduo, vanduo - 20 proc., smėlis - 10 proc. Akivaizdu, kad ultravioletinių spindulių reikia saugotis, nešioti akinius. Dabar yra galimybė patikrinti netgi paprastus dėl trumparegystės nešiojamus akinius, ar jie gerai apsaugo nuo kenksmingų spindulių akis, ar nereikia papildomo filtro. Aišku, nereikėtų akinių nuo saulės ieškoti pas gatvės pardavėjus, turėtume eiti į normalią optiką, kur prekė bus patikima, t.y. tu žinai, ką nusiperki. Ateina vasara - ieškoti akinių tikslinga. Bet žmonės ne itin rimtai į visa tai žiūri: ai, aš nemėgstu "balnoti nosies"... 

Ir kokios gi tokio nerūpestingumo pasekmės?  

Ultravioletiniai spinduliai kenkia ragenai, lęšiui ir tinklainei. Lęšiuke formuojasi drumstys, o tinklainė itin jautri turintiems terminį poveikį A ultravioletiniams spinduliams, sukeliantiems tinklainės degeneraciją. Būna, kai brandaus amžiaus žmonėms randam tokią degeneraciją, kartais realios pagalbos kaip ir neturim. Sutrinka receptoriai, jų veikla. Sutrinka akies kraujotaka. Taigi akiniai nuo saulės būtų gera tokių degeneracinių sutrikimų profilaktika. 

Dar nuo saulės akinius turėtų nešioti tie, kuriems buvo operuota katarakta. Dabar gaminami lęšiukai, sulaikantys ultravioletinius spindulius, bet jeigu operacija daryta anksčiau, tai tas įdėtas lęšiukas nesulaikydavo kenksmingų spindulių ir žmonės skųsdavosi, kad juos akina šviesa. 

Kada itin pavojingi visokie "pražiūrėjimai"? Ar tai nepriklauso nuo amžiaus? 

Itin aktyviai raginame žmones matuotis akių spaudimą po 40 metų. O jeigu giminėje yra sirgusių glaukoma, tai ir anksčiau. Genetika labai svarbi. Dabar nesunku pamatuoti akių spaudimą - net neprisiliečiant prie akies pamatuojama vėjo gūsiu. Jeigu akispūdis padidėjes, atliekami papildomi tyrimai. 

Senstant akies lęšiukas neturi kaip atsinaujinti, jis tankėja - lęšio drumstelės yra vadinamos katarakta. Apžiūrėjęs akis, okulistas patars, ar jau reikalinga operacija, kokia pooperacinė regėjimo prognozė.  

Operacija padeda susigrąžinti matymą? 

Šimtaprocentinio matymo galima tikėtis, jei nėra centrinės tinklainės pokyčių, jei yra - tada ne. 

(Iš lęšio kapsulės pro padarytą angą išsiurbiamos drumzlės ir įdedamas naujas lęšis.) 

Ar akių ligos "nejaunėja?" 

Būna nesenų žmonių, kuriems nustatoma glaukoma, skiriamas gydymas, kad liga neprogresuotų, tiriamas akiplotis. Šis tyrimas dabar kompiuterizuotas.  

Nustatome ir kataraktą. Tenka operuoti, tik, aišku, nebelaukiame, kol visiškai akis apaks, nors anksčiau patardavo, kad katarakta turi "subręsti". Pacientai po kataraktos operacijos lieka tikrai darbingi, patenkinti. Beje, dabar nemažai pacientų skundžiasi "sausų akių" simptomais.  

Paaiškinkite, kas tai. 

Džiūsta ragena, žmogus jaučia smėlį akyse, graužimą. Dažniau tuo skundžiasi vyresnio amžiaus moterys. Turime įvairiausių lašų. Vieni iš jų turi vitaminų, kiti- tirštesni, treti - neturi konservantų. Vaistai parenkami pagal poreikį. Gydymą reikėtų tęsti ilgesnį laiką. Beje, yra mėginiai, kuriais nustatome akies drėgnumą. Kartais ašarojama, kartais pacientas skundžiasi, kad jo akys "sunkios". "Sausų akių" simptomai dažnesni dirbantiems dulkėtoje aplinkoje. 

Beje, dirbant kompiuteriu reikia nuolat daryti pertraukėles, pažiūrėti į tolį, užsimerkti, pamirksėti. Žiūrint į ekraną, sumirksima kur kas rečiau. Žiemą, prasidėjus šildymo sezonui, kai oras sausesnis, akių simptomai paryškėja. Tada irgi rekomenduojama lašinti lašus. Kartais žmonėms stinga elementarios išminties: neplautomis rankomis nuimami kontaktiniai lęšiai arba jie dedami ant paraudusių akių. Pradėję nešioti kontaktinius lęšius žmonės mano, kad akinių nereikės. Visgi net nešiojant lęšius reikia turėti ir akinius, nes lęšiai, kaip supratote, ne visada gali būti dedami. 

Keli klausimai tiesiog jums. Kiek metų jau dirbate akių gydytoja? 

Nuo 1976 metų. Subordinatūroje norėjau būti chirurgė. Labai dėkinga vienam chirurgui, kuris mane laiku atkalbėjo. O šiaip aš nuo vaikystės norėjau būti medike, nors augau pedagogų šeimoje. Iki šiol prisimenu tokį vaizdą: vaikiška pinta lovelė, mamytė sėdi prie stalo ir tikrina mokinių sąsiuvinius, o aš žiūriu ir galvoju - pro tokį mažą lovelės plyšį tiek daug matau, o juk akis dar mažesnė... Matyt, jau tada norėjau būti okulistė. 

Matėt daugybę akių. Ar nesusiformavo specifinis požiūris į akį? 

Gal. Įeina į kabinetą žmogus. Pažiūriu pavardę - ji man nieko nesako, imu tikrinti akį - iškart atsimenu, kad jau mačiau. Kai pirmąkart pro plyšinę lempą pamačiau rainelę, tai buvo lyg kokios kopos - nuostabus įspūdis. Gal ta rainelė pasitaikė ypatinga, bet tai išliko visam gyvenimui. Arba kad ir lęšiai, jų drumstelės - kartais jos tokios gražios kaip naujametinės eglutės blizgučiai. Yra toks lotyniškas terminas - auksinis lietus. Tai stiklakūnyje esą cholesterolio kristalai. Beje, jaunoje akyje terpės dažniausiai būna skaidrios. Kartais pacientą itin lengva atsiminti: viena akis melsva, o kita - ruda. Viena spalva iš tėvelio, kita - iš mamos.  

Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Irena BARADINSKIENĖ 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]