GYVENIMO AKTUALIJOS

 

FONDAS KVIEČIA BENDRADARBIAUTI


Netrukus prasideda 2007-2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimas. Vienas iš struktūrinių fondų - Europos socialinis fondas (ESF). Apie šio fondo finansavimo kryptis ir galimybes "Mūsų žodžiui" papasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Struktūrinės paramos politikos skyriaus vedėja Lingailė Biliūnaitė

 

"M.Ž." Papasakokite apie ESF ir jo veiklą Lietuvoje. 

L. B. ESF - tai vienas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kurių tikslas - mažinti skirtumus tarp įvairių ES valstybių narių ir regionų, skatinti ekonominį ir socialinį bendradarbiavimą. ESF pagalba ES įgyvendinami strateginiai užimtumo politikos tikslai. Pagrindiniai šio fondo tikslai - žmogiškųjų išteklių ir integracijos į darbo rinką plėtra, socialinės atskirties mažinimas, gyventojų užimtumo didinimas, moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo skatinimas. 

"M.Ž." Kokios pagrindinės ESF remiamos sritys? 

L. B. Pagrindinės remiamos sritys - dirbančiųjų žinių, kvalifikacijos, bendrųjų ir specialiųjų profesinių gebėjimų didinimas, nedirbančių ir ieškančių darbo asmenų profesinio mokymo ir užimtumo rėmimas, socialinės rizikos ir socialinėje atskirtyje esančių asmenų integracija į darbo rinką, švietimo, mokymo, profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemų plėtra ir tobulinimas. Visos tos sritys Lietuvai tikrai svarbios. Manau, jog daugelyje šių sričių neįgaliųjų organizacijos sau atras racionalų veiklos grūdą. 

"M.Ž." Papasakokite, kas nuveikta įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones. 

L. B. 2004-2006 m. laikotarpiu ESF remiamoms priemonėms įgyvendinti buvo skirta 317 mln. Lt ESF lėšų ir beveik 100 mln. Lt nacionalinio bendrojo finansavimo. Vien tik 2007 metais projektų vykdytojai sėkmingai panaudojo beveik 125 mln. litų šio fondo lėšų. Net 420 įmonių organizavo specializuotus kursus savo darbuotojams, beveik 50 tūkst. gyventojų išmoko naudotis kompiuteriu ir internetu, socialinės atskirties prevencijai ir socialinei integracijai skirti projektai vykdė įvairias profesinės ir socialinės reabilitacijos, profesinio mokymo programas, kurias baigė 2889 neįgalieji, 5541 kaliniai ir asmenys išėję iš laisvės atėmimo vietų, 637 asmenys, sergantys priklausomybės ligomis. Parengta apie 27 tūkst. specialistų darbui su šiomis socialinėmis grupėmis. Svarbus rodiklis yra darbą susiradusiųjų bedarbių skaičius, kuris siekia beveik 69 tūkst.  

"M.Ž." Kokie svarbesni projektai buvo vykdomi Lietuvoje? 

L. B. ESF finansuojamus projektus įgyvendina daugybė įvairių viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų. Tarp šių organizacijų yra valstybinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, švietimo ir mokymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, taip pat socialiniai partneriai, pramonės ir verslo įmonės bei jų asociacijos. 2004-2006 m. finansinės paramos laikotarpiu ESF finansavimas buvo skirtas net 340 projektų. Tarp jų yra nedidelių, 100 tūkst. nesiekiančių projektų, yra ir didelių, kelių milijonų litų vertės nacionalinių projektų. Sunku būtų išskirti konkrečius projektus iš tiek daug projektų, kadangi visi jie vienaip ar kitaip prisidėjo prie Lietuvos 2004-2006 m. bendro dokumento tikslų įgyvendinimo, o suteikta parama žmogui vienodai svarbi, ji nepriklauso nuo to, ar jis dalyvavo projekte, kur tūkstančiai žmonių, ar nedideliame, kelioms dešimtims dalyvių veiklą organizuojančiame bendruomenės projekte. 

"M.Ž." Kaip ESF finansuojami projektai padėjo neįgaliesiems?  

L. B. Viena iš svarbiausių Lietuvos 2004-2006 m. BPD priemonės "Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija" veiklos sričių - neįgaliųjų profesinės ir darbinės reabilitacijos sistemos tobulinimas, įskaitant specialistų mokymą dirbti su neįgaliaisiais ir jų kvalifikacijos kėlimą bei neįgaliesiems taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių plėtrą. Buvo remiama tokia projektų veikla: neįgaliųjų profesinis orientavimas, konsultavimas, profesinis mokymas, mokymo ir aukštojo išsilavinimo programų pritaikymas neįgaliesiems, profesinė reabilitacija, užimtumo subsidijavimas bei naujų darbo vietų kūrimas ar esamų darbo vietų pritaikymas specialiems poreikiams. Šiai veiklos sričiai įgyvendinti 2004-2006 m. laikotarpiu finansuoti 32 projektai, kurių bendra vertė beveik 25 mln. Lt. Tai sudaro 1/3 visos šiai priemonei įgyvendinti skirtos lėšų sumos. Įvairaus pobūdžio projektų veikloje jau dalyvavo beveik 3000 įvairią negalią turinčių asmenų. Daugelis projektų dar tebevyksta ir baigsis 2008 m. viduryje.  

"M.Ž." Ar aklųjų organizacijos yra gavusios ESF finansavimą? 

L. B. ESF finansavimas buvo skirtas VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro "Ecce homo" parengtam projektui "Žmonių, turinčių regėjimo negalią, profesinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką plėtra". Projekto įgyvendinimo metu bus sukurtos 4 profesinės reabilitacijos programos, pritaikytos asmenims su regėjimo negalia: apskaitininko, finansų analitiko, tinkuotojo bei mūrininko. Pagal šias programas numatoma išmokyti per 170 asmenų su negalia. Aklųjų bei silpnaregių socialinės integracijos problemas taip pat sprendžia UAB "Etalinkas" įgyvendindamas projektą "UAB "Etalinkas" neįgaliųjų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, siekiant sustiprinti įmonės konkurencingumą". Įgyvendinant šį projektą numatoma parengti virtualių serverių, internetinės reklamos ir IT techniko programas, pritaikytas neįgaliesiems, sukurti virtualų mokymo centrą, naują lietuvių kalbos sintezatorių bei išmokyti įmonės darbuotojus - asmenis su regėjimo negalia. Bendra šių projektų vertė daugiau kaip 1 mln. litų. 

"M.Ž." Papasakokite apie 2007-2013 m. laikotarpio ESF finansavimo kryptis. 

L. B. Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos pagrindinis tikslas - sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, užtikrinti tai, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus šalies gyventojus. Ši strategija remiasi ir nuosekliai pratęsia 2004-2006 m. bendrajame programavimo dokumente suformuluotą strateginę viziją, kad 2015 m. Lietuva pasieks kai kurių senųjų ES šalių narių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį.  

2007-2013 m. laikotarpiu SADM yra atsakinga už ESF finansuojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos pirmojo prioriteto "Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis", skirto užimtumui didinti bei socialinei atskirčiai mažinti, darbo jėgos kompetencijai ir kvalifikacijai ugdyti, įgyvendinimą. 2007-2013 metais ESF finansavimas bus beveik keturis kartus didesnis nei 2004-2006 m. laikotarpiu ir sieks beveik 1,3 mlrd. Lt, t.y. šiam prioritetui skirta 5,5 proc. ES struktūrinės paramos lėšų. 

2007-2013 m. laikotarpiu SADM administruos 15 ESF lėšomis finansuojamų priemonių, kurios skirtos žmogiškiesiems ištekliams tobulinti įmonėse ir viešajame sektoriuje, socialinio dialogo plėtrai, gyventojų kompiuterinio raštingumo ir verslumo įgūdžiams ugdyti, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos plėtrai bei šioms paslaugoms teikti, ieškančių darbo asmenų profesiniam mokymui bei užimtumui remti, diskriminacijai darbo rinkoje mažinti, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui skatinti bei socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijai į darbo rinką.  

"M.Ž." Kokius projektus neįgaliųjų organizacijos galėtų rengti?  

L. B. Kalbant apie neįgaliųjų organizacijų dalyvavimą, norėčiau išskirti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę, kuri, beje, bus pradėta įgyvendinti anksčiausiai, - "Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką". Viena iš svarbiausių šios priemonės tikslinių grupių - neįgalieji. Įgyvendinant šią priemonę, bus finansuojamos specifinės ir kompleksinės priemonės: įvairios socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugos, įskaitant kompetencijų ugdymą, kurios padidintų remiamų asmenų motyvaciją, skatintų aktyvumą visuomenės gyvenime ir gebėjimus pradėti naudotis užimtumo rėmimo bendrosiomis paslaugomis, aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis ir pan. Pagal šią priemonę gali būti finansuojami tokie projektai, kurie prisideda prie neįgalių asmenų užimtumo, profesinių gebėjimų ugdymo, socialinės atskirties mažinimo ir kurie gali paskatinti realų šių asmenų sugrįžimą į darbo rinką. Numatoma skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų šioje srityje dirbančių institucijų (įtraukiant nevyriausybines organizacijas, savanorius, vietos bendruomenę), siekiant, kad būtų kuriami ir įgyvendinami integruoti socialinių paslaugų, švietimo paslaugų ir užimtumo didinimo modeliai. Finansavimas pagal šią priemonę siekia 100 proc., t.y. projektų vykdytojams nereikia prisidėti savo lėšomis įgyvendinant projektą.  

"M.Ž." Kada planuojama pradėti minėtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonių įgyvendinimą?  

L. B. Šių priemonių (taip pat ir mano jau minėtos priemonės "Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką") įgyvendinimas prasidės jau netrukus: pirmieji kvietimai teikti paraiškas paskelbti 2008 m. kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Apie kvietimus teikti paraiškas bus skelbiama šalies ir regioninėje spaudoje. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad visą reikalingą pareiškėjams informaciją bus galima rasti interneto svetainėje www.esparama.lt, t.y. paraiškos formos, projektų finansavimo reikalavimai bei sąlygos, informacija apie remiamas veiklas bei tinkamas finansuoti išlaidas ir kita. Paskelbus kvietimus teikti paraiškas, bus organizuojami informaciniai ir mokomieji seminarai pareiškėjams. Daugiau informacijos apie kvietimo teikti paraiškas sąlygas ir reikalavimus galėsite rasti ministerijos interneto svetainėje www.socmin.lt arba paskambinę į ministeriją telefonu (8 5) 266 81 58.  

Paraiškų rengimo laikotarpiu, t.y. 2-3 mėn. po konkurso paskelbimo, Paramos fonde Europos socialinio fondo agentūroje bus periodiškai organizuojami mokymai bei konsultacijos pareiškėjams.  

"M.Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]