SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Danutė CIDZIKIENĖ

IŠ LONDONO SUGRĮŽUS


Metų pabaigoje Švento Dunstano (St. Dunstan's) organizacija, vienijanti kare regėjimo netekusius žmones, Londone surengė dviejų dienų tarptautinę konferenciją "Prie meno prisilietus". Ji vyko meno ir dizaino kolekcijomis garsiame Viktorijos ir Alberto muziejuje. Konferencijoje dalyvavo per 200 žymiausių Europos šalių muziejų ( Luvro ir kt.), įvairių meno galerijų darbuotojų. Taip pat meno prieinamumo programų bei edukacinių projektų vadovai ir koordinatoriai, aklųjų ugdymo mokyklų bei koledžų mokytojai, akademinės visuomenės, universitetų moksliniai darbuotojai. Dalyvavo įvairių žanrų menininkai: skulptoriai, keramikai, stiklo meistrai, dailininkai, dizaineriai ir kt. Man ir mano kolegei Audronei Jozėnaitei irgi teko unikali galimybė pirmą kartą dalyvauti tokia tema surengtame didžiuliame forume, įsiklausyti į kitų šalių patirtį vaizduojamojo meno, kultūros paveldo prieinamumo akliesiems bei silpnaregiams, jų meninio ugdymo ir įtraukimo į kūrybinę veiklą klausimais. Atsirado reali galimybė tiesiog pasitikrinti Lietuvoje vykdomos aklųjų ir silpnaregių meninio ugdymo programos "Pažinti meną pojūčiais" tikslingumą, tolesnes šios veiklos kryptis ir tendencijas.  

Konferenciją pradėjęs Švento Dunstano organizacijos prezidentas Michael Gordon-Lennox kreipėsi į didžiulę dalyvių auditoriją tarsi klausdamas: "Kaip gi jaučiasi aklasis Londone, nuostabiame mieste - muziejuje, kuriame turtinga ir įdomi šalies istorija, kultūra, įamžinta meno kūriniuose, architektūros paminkluose, tačiau aklieji to nemato". 

Todėl vienas iš aktualiausių konferencijos tikslų - formuoti meno prieinamumo politiką ir užtikrinti, kad muziejai bei galerijos šiandien būtų patrauklios ne tik regintiems, bet ir nematantiems žmonėms. Kaip teigė organizatoriai, ši konferencija - tai pirmas jų bandymas suburti Europos ir kitų žemynų specialistus, apibendrinti veiklą bei patirtį ir skatinti ieškoti galimybių interpretuojant vaizduojamąjį meną sutrikusio regėjimo žmonėms. 

Įvairių šalių atstovai, savo veiklos patirtį skaičiuojantys jau dešimtmečiais, akcentavo, kad meno prieinamumo problemas būtina spręsti kompleksiškai, įtraukiant įvairių sričių specialistus, pedagogus, bibliotekų bei muziejų darbuotojus, bendruomenę ir politikus. Svarbiausia - įvairių akcijų bei organizuotų kampanijų forma siekti paneigti visuomenės nuostatą, kad žmonės su regėjimo negalia neturi poreikio ir galimybių pažinti meną. Juk meno pažinimas akluosius, kaip ir matančius žmones, įtraukia į kūrybinę veiklą, turtina asmenybę, suteikia pasitikėjimo, bendravimo įgūdžių, kūrybinio džiaugsmo, žadina emocijas. Pamažu atsiranda poreikis domėtis meno kūriniais, literatūra, viską liesti, lankytis muziejuose, galerijose, parodose.  

Konferencijoje buvo pripažinta, kad didžiausias kliuvinys - nepakankamas neregių ir silpnaregių vaikų bei jaunuolių meninis ugdymas, mokymo programų lankstumo ir profesionalaus pedagogų požiūrio stoka, seni atsilikę metodai ir t.t. Akcentuota, kad į meno pažinimo pasaulį neišvengiamai veržiasi naujos, akliesiems prieinamos šiuolaikinės technologijos, taikomos Anglijos ir kitų šalių muziejuose bei galerijose, vykdomi įvairūs meno pažinimo, kultūros paveldo projektai. Universitetuose atliekami moksliniai tyrimai, kaip neregiai įsivaizduoja pasaulį, savo aplinką, kaip jie jaučiasi muziejuose bei galerijose, kokios mokymo ir reljefinės priemonės bei naujos technologijos palengvina meno suvokimą ir kt. Nemažai laiko buvo skirta garsinio komentaro arba kūrinio garsinio apibūdinimo metodikai aiškinti profesionaliai derinant su taktiliniu pažinimu (lytėjimu). 

Viktorijos ir Alberto muziejaus galerijose vyko ir praktiniai užsiėmimai, buvo dalijamasi patirtimi. Beje, šiame muziejuje yra viena didžiausių pasaulyje įvairių šalių meno ir dizaino kolekcijų - nuo ankstyvosios krikščionybės kulto reikmenų, sidabro, geležies, stiklo, keramikos, tekstilės gaminių, skulptūrų, mados bei tapybos kūrinių iki XX a. dizaino darbų ekspozicijos, kurios keičiamos, pertvarkomos, papildomos. Aklųjų ir silpnaregių grupes po muziejų vedžioja tam paruošti gidai savanoriai. Muziejuje veikia garsinis gidas, nemažai įvairių meno pavyzdžių galima liesti rankomis, skaityti aprašus brailio raštu, klausytis garsinio komentaro, naudotis kompiuterine įranga bei įvairiomis programomis. 

Įdomių projektų pristatė ir vertingą patirtį perteikė aklųjų bibliotekų specialistai, bendradarbiaudami su įvairiais muziejais, naudodami garsines, brailio knygas, įvairias taktilines priemones, jie rengia bibliotekose meno parodas, įvairias akcijas ir kitus renginius. Be abejonės, toks kompleksinis požiūris į problemos sprendimą visada sulaukia visuomenės pritarimo ir teigiamų rezultatų. 

Konferencijoje nemažai laiko buvo skirta neregių bei silpnaregių menininkų - keramikų, tapytojų, skulptorių - praktinei patirčiai, jų pasiekimams, gebėjimams dalyvauti kūrybos procesuose drauge su matančiais profesionalais ir didžiulis noras padėti kitiems negalios ištiktiesiems. 

Įdomių minčių ir įspūdžių iš konferencijos parsivežėme pakankamai. Londone stebino muziejų lankytojų gausa, didžiulės eilės žmonių prie ekspozicijų. Lietuvoje tai gana retas reiškinys. 

Džiaugiamės, kad LASS pastangos įgyvendinant meno pažinimo projektus, rengiant parodas bei akcijas, šviečiant visuomenę, nors ir mažais žingsneliais, bet veda į tikslą. Deja, kultūros bei meno prieinamumo visiems visuomenės nariams politikos formavimas pareikalaus dar daug pastangų ir nuoseklaus darbo. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]