LIETUVOS AKLŲJŲ ŠVIETIMUI - 80
Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA
PASIRUOŠIMAI.
1928 METŲ KRONIKA
1928 metų kronika trumpa, ji apima tik sausio ir vasario mėnesių laikotarpį, svarbų paskutiniesiems pasiruošimams, pradedant pirmuosius aklųjų instituto mokslo metus.
Pirmiausia LAS centro valdybai trūks plyš reikėjo surasti lėšų, kad aklųjų institutas galėtų pradėti savo veiklą, nes turėtos lėšos buvo išnaudotos namui pirkti ir jam pritaikyti mokymo reikalams. Reikėjo įrengti mokinių bendrabutį, išspręsti maitinimo klausimą, sukomplektuoti mokinių kontingentą. Nors elektros turėta, bet nebuvo vandentiekio, tik kieme šulinys, krosnys buvo kūrenamos malkomis ir t. t.
Pranas Daunys savo atsiminimuose rašo: "1928 m. sausio mėn. jau išsiuntinėjom priimtiems į institutą akliesiems pranešimus atvykti."
Vasario 10 d. instituto vedėjas M. Kviklys siunčia Švietimo ministerijai raštą, kuriame praneša, kad aklųjų institutas dar ligi šiol neveikia, kad "visi paruošiamieji darbai baigiami atlikti: padarytas atitinkamas namo remontas, gaminami reikalingi baldai, vedėjo ir mokytojo rašoma abėcėlė aklųjų šriftu ir paruošiama kitos būtiniausios mokslo priemonės. Į institutą priimta nuo 7 iki 17 metų 9 berniukai ir penkios mergaitės, ir nuo 18 iki 24 metų - 11 berniukų ir 5 mergaitės, iš viso - 30 asmenų." Toliau vedėjas primena: "Šiomis dienomis Lietuvos aklųjų sąjungos centro taryba pristatė į Vidaus reikalų ministeriją savo pajamų-išlaidų sąmatą 1928 metams ir prašo asignuoti trūkstamus 71 460 litų institutui laikyti. Kiek man žinoma, Lietuvos aklųjų sąjunga neturi lėšų ir prašomos iš Vidaus reikalų ministerijos pašalpos negaus, pati institutą išlaikyti nepajėgs." Kol kas sąjungos finansinė padėtis buvo sunki. Švietimo ministerijos atsakymo į M. Kviklio raštą mums nepavyko surasti. Viskas paaiškėjo tik pačioje vasario pabaigoje.
Vasario 16 d. instituto namas buvo Žaliakalnio Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebono Felikso Kapočiaus pašventintas. Tą pačią dieną tose pat patalpose įvykusiame LAS centro valdybos posėdyje buvo įsteigta įmonė su keliolika neregių darbininkų. Tai ir yra Lietuvos aklųjų gamybinės veiklos pradžia.
Pagaliau vasario 25 ir 26 dienomis, t. y. šeštadienį ir sekmadienį, pradėjo rinktis į institutą kviesti vaikai ir jaunuoliai. Pirmasis, atvėręs aklųjų instituto kiemo vartelius, buvo Adolfas Milaševičius. Bendrabutyje būsimi auklėtiniai ant jiems paskirtų lovų rado lapelius, kuriuose brailio raštu buvo parašytas kiekvieno vardas ir pavardė.
Vasario 27 dieną, pirmadienį, įvyko iškilmingas aklųjų instituto atidarymas. Iš "Lietuvos aklųjų sąjungos aklųjų instituto garbės knygos" atidžiai perskaitykime aktą:
"Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntų metų vasario mėn. 27 d., Vidaus reikalų ir Švietimo ministerijoms padedant, LAS įsteigtas ir pradeda veikti aklųjų institutas.
Vidaus reikalų ministeriu yra p. Musteikis Ignas. Švietimo ministeriu yra p. inž. Šakenis. Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybą sudaro:
pirmininkas kapit. Šeštakauskas Petras,
vicepirmininkas dr. Musteikis Petras,
valdybos nariai: Kuosa Justinas, aklas karo invalidas Daunys Pranas.
Aklųjų instituto vedėju yra Kviklys Mečislovas ir mokytojas Gustaitis Bronislavas.
Mokiniai:
1. Audzevičius Jonas
2. Adomaitis Antanas
3. Adomaitytė Anelė
4. Aidukas Mamertas
5. Bendaravičius Jonas
6. Bradauskaitė Anelė
7. Belazaraitė Jadvyga
8. Čerekas Mečius
9. Deltuvaitė Anelė
10. Idzelytė Kazė
11. Jakštytė Eugenija
12. Kaveckas Jonas
13. Lukoševičius Vincas
14. Milaševičius Adolfas
15. Mickevičius Viktoras
16. Pipiraitė Emilija
17. Sinkevičius Kostas
18. Stankevičius Juozas
19. Tuskevičiūtė Jadvyga
20. Vilimas Petras.
Kapit. P. Šeštakauskas, Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybos pirmininkas
Dr. P. Musteikis, vicepirmininkas
Valdybos nariai:
P. Daunys
Aklųjų instituto vedėjas M. Kviklys
Mokytojas Br. Gustaitis.
Kaunas, 1928 m. vasario mėn. 27 d."
Vasario 28 d. instituto vedėjas M. Kviklys įteikė Švietimo ministerijai raštą, prašydamas lėšų mokymo priemonėms įsigyti, pavyzdžiui: medinių lentučių raidėms sudaryti, kilnojamų abėcėlių, normalaus dydžio ir mažų rašymo lentelių, skaičiavimo dėžučių, modelių ir priemonių gamtai bei aplinkai pažinti, plastilino, gipso, įvairių įrankių; mokytojų bibliotekai - specialiosios literatūros, vadovėlių ir kitos literatūros, mokinių bibliotekai - įvairaus turinio knygų aklųjų raštu ir kt. Visoms priemonėms pirkti nurodytos sumos litais. Iš viso susidarė 5 980 litų. Lėšų greitai negavo, tik nemažai praėjus laiko, Švietimo ministerijos tarėjas J. Vokietaitis užrašė rezoliuciją - "asignuoti 5980 Lt".
Ir taip po truputį pradeda įsibėgėti darbas institute.
[Skaityti komentarus] |
[Komentuoti] |
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]