GYVENIMO AKTUALIJOS

 

PRIEMONIŲ VISIEMS PAKAKS


Retas žurnalo skaitytojas nėra girdėjęs, kad technines pagalbos priemones - baltąsias lazdeles, "kalbančius" laikrodžius ir pan. - nuo šių metų pradžios skiria jau nebe Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, o Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (TPNC). Nors apie naują šių priemonių skyrimo tvarką šių metų pradžioje jau esame rašę ("MŽ" Nr.2), nors įvairiuose susirinkimuose ir susibūrimuose apie ją nuolat kalba patys centro darbuotojai, daugeliui žmonių vis dar kyla daug klausimų ir neaiškumų. Visa tai paskatino dar kartą susitikti su šio centro vyriausiąja specialiste Dovile Sabaliauskaite ir dar kartą aptarti kai kuriuos dalykus. Pokalbyje rėmėmės jūsų pačių dažniausiai užduodamais klausimais ar įvairių susitikimų metu išgirstomis mintimis.  

- Pirmasis mūsų pokalbis apie naują techninių pagalbos priemonių skyrimo tvarką vyko šių metų pradžioje, taigi beveik prieš metus. Ar atsirado per tą laiką jūsų centre kokių nors naujovių, ar informacija apie jį pasiekia tuos, kuriuos turi pasiekti?  

- Per metus TPNC skyriai įkurti dar trijose apskrityse - Panevėžio, Telšių ir Marijampolės. Rūpinamės informacijos sklaida: dirbame tiek su medikais, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis. Manau, kad dialogą radome. Su mūsų specialistais palaiko ryšius visi LASS regionų centrai. Mūsų darbuotojai kviečiami į įvairius LASS renginius, rajonų filialų ataskaitinius susirinkimus. Techninių pagalbos priemonių atmintinę galima rasti internete (www.tpnc.lt), esame ją išleidę reginčiųjų ir brailio raštu. Metų pabaigoje turėtų pasirodyti techninių pagalbos priemonių katalogas.  

- Ar žmonės kreipiasi į jūsų centrą? Jeigu taip, kokių techninių pagalbos priemonių dažniausiai prašo?  

Didinimo stiklai- Taip, kreipiasi. Labai populiarūs kompaktinių plokštelių grotuvai, "kalbantys" kūno termometrai, "kalbančios" svarstyklės. Iki gruodžio 1 d. išduota: 75 "kalbantys" kūno termometrai, 39 taktilinės baltosios lazdelės, 20 didinamųjų stiklų su apšvietimu, 124 kompaktinių plokštelių grotuvai, 33 skaitmeniniai diktofonai, 60 laidinių telefonų, 52 ilgio matuokliai, 61 "kalbantis" elektroninis skaičiuotuvas. Skaičiai gal ir neatrodo labai įspūdingi, tačiau reikia turėti galvoje, kad, atlikus viešuosius pirkimus, kitas tokiais atvejais privalomas technines procedūras, priemonės į TPNC ir jo skyrius atkeliavo tik šių metų rugpjūčio mėnesį. Taigi šie skaičiai - nepilno pusmečio žmonių aktyvumo ir centro veiklos rezultatas.  

 

Užstrigę laikrodžiai 

- Sakėte, kad techninės pagalbos priemonės jūsų centrą pasiekė tik rugpjūtį. Kitų metų pradžioje procedūra kartosis: viešieji pirkimai, su jais susijusios techninės procedūros - ar tai reiškia, kad priemonės centrą ir vėl pasieks tik metų viduryje?  

- Pradžia iš tikrųjų buvo sunki, nes reikėjo surasti priemonių, tiekėjus, kuriuos šios priemonės sudomintų. Visi šie organizaciniai etapai jau pereiti, todėl ateityje trikdžių neturėtų būti. Šiaip tvarka yra tokia: kiekvienų metų pradžioje ekspertai tvirtina lėšas, sprendžia, kokioms priemonėms kiek pinigų skirti. Tada vykdomi viešieji pirkimai. Tačiau tai nereiškia, kad visas įsigytas priemones iki metų pabaigos turime būtinai išdalinti, tada atlikti pirkimus ir laukti, kol gausime naują partiją, ją išdalinti ir vėl viską pradėti iš naujo. Jeigu lieka priemonių, jos paliekamos kitiems metams. Jeigu lieka lėšų, viešuosius pirkimus papildomai galima organizuoti dar tais pačiais metais. Šiais metais kaip tik ir pasinaudojome tokia galimybe, papildomai nupirkome 125 sulankstomas baltąsias lazdeles, 120 kompaktinių plokštelių grotuvų, 900 "kalbančių" svarstyklių ir maisto dozavimo prietaisų, 302 didinamuosius stiklus su apšvietimu, 250 pastatomų didinamųjų stiklų su apšvietimu, 200 ilgio matuoklių, 315 kūno termometrų. 

Jeigu priemonė yra, žmogus ją gauna iškart. Jeigu tuo metu nėra, įrašomas į eilę ir aprūpinamas tada, kai priemonė gaunama. Atlikdami viešuosius pirkimus, mes planuojame, tačiau priemonių poreikis - gyvas dalykas. Net labiausiai norėdami, tiksliai suskaičiuoti, kiek kokių priemonių reikės, negalime. Pavyzdžiui, įsigydami nemanėme, kad labai populiarūs bus "kalbantys" kūno termometrai. Pamatę, kad tokių termometrų poreikis yra didelis, iki metų pabaigos papildomai įsigyjame dar 220 vienetų. Taigi metų pradžioje problemų neturėtų kilti, nes priemonių tikrai bus. Tegu žmonės tik kreipiasi! Jeigu matysime, kad poreikiai didesni, įsigysime daugiau.  

- Ar gali nevyriausybinė organizacija, atskiri jos padaliniai daryti įtaką priemonių pasirinkimui ir pirkimui, sąrašo papildymui?  

- Nevyriausybinė organizacija gali siūlyti. Neseniai esame gavę LASS raštą su pasiūlymais tiek socialinės apsaugos ministrei, tiek mūsų centrui. Analizuodami šiuos siūlymus, kartu analizuojame ir poreikius. Siūlo taip pat ir LASS filialai, regionų centrai. 

- Viename susitikime TPNC darbuotojai žmogus uždavė klausimą: "Ar galėsiu jūsų centre gauti brailio lentelę ir grifelį?" Atsakymas buvo neigiamas. Tuomet žmogus vėl klausia: "Kaip tada aš galėsiu užsirašyti savo mintis, parašyti laišką, pavyzdžiui, kad ir į "Mūsų žodį"?" Be abejo, yra rašomosios brailio mašinėlės, bet jos brangios ir visų norinčių turbūt neaprūpinsite?" 

- Jau dabar aišku, kad brailio lenteles, grifelius būtina įtraukti į techninių pagalbos priemonių sąrašą. Kai kas pačioje LASS argumentuoja, kad tai pasenusios, retai naudojamos priemonės, bet praktika rodo ką kita. Daugelis žmonių įpratę jomis naudotis, jiems patogu. Aiškėja, kad žmonėms reikia ne tik labai sudėtingų, bet ir paprastesnių, pigesnių techninių pagalbos priemonių.  

- Žmonės teiraujasi ne tik dėl brailio lentelių ar grifelių, bet ir dėl kompiuterių. Patiems akliesiems nekelia abejonių, kad kompiuteris yra labai svarbi pagalbos priemonė, tačiau valdininkai šia akivaizdžia tiesa, atrodo, vis dar nelinkę tikėti? 

- Tiek kompiuterių, tiek visų informacinių technologijų svarba neįgaliems žmonėms akivaizdi. Nevyriausybinių organizacijų argumentai - rimti. Tačiau kompiuterių reikia ne tik akliesiems, bet ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. Kompiuteriai padeda komunikuoti klausos negalią turintiems asmenims. 2008 m. planuojama atlikti mokslinį tyrimą, kurio metu bus siekiama nustatyti kompiuterių ir informacinių technologijų poreikius, skyrimo kriterijus, išsiaiškinti, kokiai negaliai kokių priemonių reikia. Taigi yra tikimybė, kad 2009-aisiais kompiuteriai bei kita kompiuterinė technika jau gali būti įtraukta į techninių pagalbos priemonių sąrašą. Tačiau žmonės, norintys iš valstybės gauti kompiuterį, pirmiausia turėtų objektyviai įvertinti savo pačių galimybes. Nereikia pamiršti, kad visos informacinės technologijos pagrįstos anglų kalba. Problemų kyla, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, naudojant angliškai "šnekančius" laikrodžius, informacinėse technologijose - viskas daugelį sykių sudėtingiau.. Todėl jau dabar aišku, kad kompiuterių, kitos kompiuterinės technikos skyrimas bus labai individualus reikalas. 

- Tačiau žmonėms reikia ne tik kompiuterių. Jiems reikia ir šaškių, šachmatų. Jų jūsų centre taip pat nėra? 

- Mūsų centras neaprūpina ne tik šaškėmis ar šachmatais, bet ir kitomis sporto, kolektyvinio užimtumo priemonėmis ar stalo žaidimais - kortomis, domino ir pan. Šiais dalykais neaprūpiname ne tik regėjimo, bet ir kitas negalias turinčių žmonių. TPNC uždavinys - aprūpinti tik priemonėmis, skirtomis kompensuoti individualią negalią. Sutinku, kad patiems žmonėms tokių priemonių, kaip brailio šaškės ar šachmatai, įsigyti sunku ar net ir visiškai neįmanoma. Tačiau juk yra nevyriausybinės sporto organizacijos, įvairūs užimtumo centrai, galbūt jie galėtų pasirūpinti savo žmonėmis? Nemanau, kad aklųjų ar silpnaregių, kuriems reikia šaškių ar šachmatų, būtų šimtai, kad neatsirastų rėmėjų, galinčių jiems nupirkti ir padovanoti keliolika ar keliasdešimt šių žaidimų komplektų. Reikėtų turėti galvoje ir dar vieną dalyką: valstybė niekada neįstengs patenkinti visų žmogaus poreikių - kultūrinių, laisvalaikio užimtumo ir pan., todėl iniciatyvos tam tikrais atvejais turėtų imtis pačios neįgaliųjų organizacijos.  

- Klausimas, kurį buvome uždavę metų pradžioje ir kurį esame priversti pakartoti: jeigu pigesnę, paprastesnę priemonę žmogus įstengia įsigyti už savo lėšas, nejaugi jis to negali padaryti? Nejaugi jis būtinai turi eiti pas gydytoją, prašyti pažymos, su ja vėl eiti pas jus - kitaip sakant, laukti valstybės malonės ar išmaldos?  

- Žmonės gali nusipirkti priemonių ir patys. Tačiau jeigu turite galvoje mūsų centrą, tai jomis neprekiavome ir neprekiausime. Už kiekvieną litą atsiskaitome valstybei. Jeigu lieka pinigų, priemones perkame papildomai ir už jas atsiskaitome. Galime tik pasidžiaugti, kad per metus mūsų specialistų dėka labai suaktyvėjo regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtų techninių pagalbos priemonių rinka. Daugeliui tiekėjų dar labai neseniai tokios priemonės buvo negirdėtos ir nematytos. Šiuo metu situacija iš esmės pasikeitusi: yra tiekėjų, galinčių pasiūlyti tikrai įvairių priemonių. Jeigu klientas pageidauja, jas pristatyti. Tokių atvejų jau buvo. Po vieno seminaro Vilniuje paaiškėjo, kad yra didelis didinamųjų stiklų poreikis, žmonės domėjosi, kaip galima jų įsigyti. Nežinau, kuo tasai domėjimasis baigėsi, bet informacija jiems buvo suteikta, galimybė įsigyti norimą priemonę sudaryta. Tiekėjų niekada specialiai nereklamuojame, bet informaciją, kur kreiptis, visada suteikiame.  

- Iki šiol kalbėjome apie technines pagalbos priemones, tačiau daugelis žmonių nepatenkinti pačia šių priemonių įsigijimo procedūra. Jie turi eiti į polikliniką, varstyti gydytojų kabinetų duris, prašyti, kad gydytojas išrašytų pažymą. Tada su ta pažyma eina, o dažnai - važiuoja kelias dešimtis kilometrų į jūsų centro skyrių. Gerai, jeigu žmogus gyvena kuriame didžiajame mieste, o jeigu provincijos miestelyje, nuo TPNC skyriaus nutolusiame per šimtą ar net daugiau kilometrų? Jeigu žmogus nemato visiškai, į TPNC pats vienas jis nenuvažiuos - reikia ieškotis palydovo, jam pirkti bilietą... Visa tai kainuoja. Ar neatsitiks taip, kad kokią paprastesnę priemonę žmogui bus pigiau nusipirkti, nei vykti į jūsų centrą?  

- Klausimų daug ir vienareikšmio atsakymo į juos nėra. Pirmiausia dėl "durų varstymo ar nevarstymo". Yra žmonių, kurie nesikreipia į jokias nevyriausybines organizacijas ar centrus, kuriems apskritai nieko nereikia, jokių durų jie niekada "nevarsto". Yra ir tokių, kurie gyvena aktyviai ir nuolat varsto įvairių žinybų duris ir iš to nedaro tragedijos. Nebūtina pačiam asmeniui eiti pas gydytoją - tai gali padaryti šeimos narys, nevyriausybinės organizacijos atstovas. Žinoma, yra kažkokios procedūros - iš gatvės neateisi ir pažymos už kitą žmogų negausi, tačiau reikalą išspręsti galima. Nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos nuolat deklaruoja, kad gina savo narių interesus - yra gera proga tai įrodyti konkrečiais darbais! Gydytojo išduota pažyma galioja metus, todėl nebūtina tuojau pat su ja vykti į mūsų centrą. Nereikalaujame kiekvienai kompensacinei priemonei naujos pažymos. Jeigu žmogus metų pradžioje gavo baltąją lazdelę, o po pusės metų jam prireikė kompaktinių plokštelių grotuvo, nebūtina dar kartą eiti į polikliniką. Galioja ta pati pažyma, svarbu tik, kad norima gauti priemonė pažymoje būtų įrašyta iš anksto. 

Pavyzdžių, kaip jūsų paminėtas problemas galima spręsti, jau turime. LASS Ukmergės rajono filialo pirmininkė važiuodama į Vilnių, surenka ir atveža savo narių iš gydytojo gautas pažymas, kitų reikalingų dokumentų kopijas. Iš mūsų centro ji pasiima priemones bei po du egzempliorius sutarčių, ant kurių pasirašo mūsų specialistas. Grįžta į Ukmergę, atiduoda priemones, ant sutarčių pasirašo pats priemonės gavėjas. Kitą kartą, važiuodama į Vilnių, ji atveža vieną jau pasirašytą sutarties egzempliorių (kitas lieka priemonės gavėjui) ir reikalas baigtas. Žmogui nereikia pačiam vykti į Vilnių, viskas sutvarkoma Ukmergėje. (Iki lapkričio 15 d. Ukmergėje bent po vieną techninės pagalbos priemonę jau buvo gavę 25 žmonės - red. past.) Priemonių skyrimas ir gavimas nėra "cheminė formulė", kurios vieną elementą išbraukus ar pažeidus pusiausvyrą, subyra visa tvarka. Reikalingas didesnis pačių neįgaliųjų organizacijų kūrybiškumas, lankstumas, noras atstovauti savo narių interesams. 

- Minėjote, kad gavęs priemonę, o po kelių mėnesių panoręs gauti kitą, nebūtinai turiu dar kartą eiti į polikliniką ir prašyti naujos pažymos?  

- Taip, į polikliniką eiti nebūtina. Jau sakiau, kad gydytojo išduota pažyma dėl techninių pagalbos priemonių skyrimo galioja metus laiko. Vadinasi, joje įrašytą priemonę jūs galite pasiimti per metus.  

- Išeitų, kad žmogus, eidamas pas gydytoją, tų priemonių turėtų "prisirašyti" kuo daugiau?  

- Sąmoningas žmogus visada ims tiek, kiek jam reikia, ir tai, ko reikia. Tačiau, be abejo, atėjus pas gydytoją, reikia paprašyti, kad vienoje pažymoje jis išvardintų visas priemones, kurių jums reikia, arba manote, kad prireiks ateityje, tada nereikės į polikliniką eiti kelis kartus. Jeigu šiuo metu nereikia, žmogus gali priemonės neimti, jeigu baigiantis pažymos galiojimo laikui paaiškėja, kad priemonės irgi dar nereikia, jos galima apskritai neimti. Žmogaus patogumui gydytojas gali pažymoje išvardinti kuo daugiau priemonių, ar imti jas visas iškart, ar dalimis - sprendžia pats žmogus. 

Žinau atvejį, kada akių gydytojas, norėdamas pažymų rašymo procesą pagreitinti, pasidarė specialų spaudą, kuriame surašytos visos galimos gauti priemonės. Žmogus gauna šitaip "užanspauduotą" pažymą ir pats išsibraukia tai, ko jam nereikia. Ateidami pas gydytoją turėtume žinoti, kokios priemonės mums reikia ir kaip ji tiksliai vadinasi. Daugelis ateina turėdami specialias mūsų išleistas atmintines. Jas mes nemokamai dalijame LASS regionų centrams, rajonų filialams, esame išleidę brailio raštu. Mūsų specialistai taip pat bendrauja ir su poliklinikomis, ten dirbančiais akių gydytojais.  

- Daugelis žmonių nesupranta, kodėl pažymas, kurias jie turi pristatyti jūsų centrui, būtinai turi išrašyti gydytojas? Ar negalima rasti kitokių sprendimo būdų?  

- Techninės pagalbos priemonės skirtos visų pirma specialiesiems žmogaus poreikiams tenkinti. Specialiuosius poreikius nustatyti gali ne tik gydytojas, bet ir Nedarbingumo nustatymo tarnyba, taip pat kai kurios kitos tarnybos. Tačiau kalbant apie technines pagalbos priemones, medicininis kriterijus tampa labai svarbus. Galėčiau pateikti ne vieną pavyzdį, kai skiriant tam tikras priemones, svarbų vaidmenį vaidina regėjimo aštrumas, akipločio susiaurėjimas ir pan. Koks savivaldybės valdininkas ar socialinis darbuotojas šiuos dalykus galėtų kompetentingai nustatyti? Aišku, kad kvalifikuotai tai padaryti gali tik atitinkamos srities specialistas.  

Neįgaliųjų aprūpinimo techninėmis pagalbos priemonėmis tvarka atskirose valstybėse skiriasi, bet visur medikų vaidmuo yra svarbus. 

 

Kalbėjosi Alvydas VALENTA 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]