RENGINIAI

Ginta PETRAUSKIENĖ

AKLOJO PAVEIKSLAS MENE


Prof. V. Gudonis prie reprodukcijų 'Aklojo paveikslas mene' parodos. Tomo PETRAUSKO nuotr.2007 m. balandžio spalio mėnesiais Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose buvo eksponuojamos Šiaulių universiteto profesoriaus Vytauto Gudonio surinktos vaizduojamojo meno darbų reprodukcijos aklumo tema. Parodą "Aklojo paveikslas mene" aplankė nemažai šiauliečių. Reprodukcijos spausdinamos "Mūsų žodžio" ketvirtame viršelio puslapyje nuo 1998 metų. Parodos "Aklojo paveikslas mene" pagrindinės temos: aklasis muzikantas, aklasis elgeta, aklasis mitologijoje, aklasis Biblijoje, įžymūs neregiai, neregės moters paveikslas, aklumas kaip simbolis, aklieji - karų aukos.  

Būdamas 17 metų Vytautas Gudonis pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos gamybiniame mokymo kombinate, tada ir susidomėjo neregiais, vaizduojamais mene. Pirmą reprodukciją jis rado "Švyturio" žurnale. Nuo tada rinkti reprodukcijas ir meno istorijos knygas tapo jo hobiu. Labai mėgo keliones, apkeliavo apie 40 šalių. Visur aplankydavo muziejus, meno galerijas, įsigydavo reprodukcijų, kur buvo leidžiama - pats fotografuodavo. Vykdavo į kolekcionierių susitikimus Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, įsigydavo atvirukų, kuriuose buvo vaizduojami neregiai. Kartais atvirukuose nebūdavo pažymėtas dailininkas, todėl tekdavo ieškoti autoriaus įvairiose meno enciklopedijose ir meno istorijos knygose. Sukaupė daug medžiagos apie neregius atvirukuose, reprodukcijose, meno knygose. 

Pradžioje domėjimasis buvo hobis, vėliau tapo mokslinio tyrimo objektu. Kaip mokslinio tyrimo objektą jam pasiūlė profesorius A. Litvakas, kuris teigė, kad reprodukcijos "Aklojo paveikslas mene" parodo to laikmečio visuomenės požiūrį į neregius. Ir aspirantūroje Leningrado A. Gerceno institute, ir ne vienus metus jame dirbant valstybinių egzaminų komisijos pirmininku, teko darbuotis Ermitažo mokslinėje bibliotekoje. Šia tema jis skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Bulgarijoje, Kinijoje, Švedijoje, Kanadoje ir kitose šalyse, paskelbė mokslinių straipsnių Šiaulių universiteto mokslo žurnale "Kūrybos erdvės".  

Būsimi socialiniai pedagogai, šiuo metu studijuojantys Šiaulių universitete, aplankę šią parodą buvo nustebinti ir sužavėti temos originalumo, išsamia paveikslų analize. Pagyvenusi žurnalo "Mūsų žodis" skaitytoja parodoje pastebėjo, kad ji visada kelis kartus perskaito komentarą po reprodukcija, kuris jai padeda geriau suvokti paveikslą. Išties profesoriaus komentarai yra gana specifiški, tik tiflologai pastebi tai, jog kiekvieno paveikslo analizė skirta silpnaregiui ir neregiui. Šis komentaras padeda neregiui pačiam sukurti paveikslo kompoziciją savo vaizduotėje.  

Kam teko artimiau bendrauti su profesoriumi, tas pastebėjo, jog jam iki šiol artimos neregių problemos, o apie temą "Neregio paveikslas vaizduojamajame mene" gali kalbėti su meile valandų valandas, kaip ir apie savo dukrą, studijuojančią tolimojoje Amerikoje. 

Džiugu pažymėti, jog vienintelė Lietuvoje kolekcija nėra uždaryta profesoriaus darbo kabinete, o kas mėnesį po vieną reprodukciją jau dešimtmetį aplanko kiekvieno žurnalo "Mūsų žodis" skaitytojo namus. Manau, kad šie sukaupti ir susisteminti meno klodai galėtų būti išleisti atskiru leidiniu, kuris ne tik propaguotų regėjimo neįgaliųjų galimybes, iliustruotų pasaulinę tiflologijos raidą, atspindėtų visuomenės požiūrį į neregius, bet ir būtų meniška, solidi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos reprezentacinė knyga. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]