NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

ĮTEIKTA ANTROJI BEATRIČĖS PREMIJA


Lapkričio 5-ąją labdaros fondas "Beatričės namai" į dainininkės memorialinį butą-muziejų Vilniuje vėl sukvietė Beatričės Grincevičiūtės talento gerbėjus ir puoselėtojus. Įteikta antroji Beatričės Grincevičiūtės vardo premija. Priminsime, kad premiją praėjusių metų pavasarį įsteigė minėtas labdaros fondas, Lietuvos kultūros fondas ir Lietuvos muzikų sąjunga. Premija kasmet teikiama kultūros ir meno žmonėms už dainininkės vardo garsinimą, jos atminimo bei kūrybinio palikimo saugojimą ir propagavimą. Beje, pastarąjį veiklos aspektą fondas "Beatričės namai" ypač akcentuoja. Pastaraisiais metais B. Grincevičiūtės vardą sužino, jos dainavimu gėrisi vis daugiau žmonių. Restauruojami ir leidžiami dainininkės įrašai, apie jos gyvenimą ir veiklą rašomos knygos. Kartu su Beatriče į mūsų kultūrinę savimonę pamažu grįžta užmiršti ar gerokai primiršti, dažniausiai gyvenę tik kultūros istorijoje vardai, vietovardžiai.  

Nors dainininkės vardo premijos steigėjai vartoja šio žodžio vienaskaitą - "premija", iš tikrųjų galvoje turimos dvi premijos - pagrindinė ir moksleivio. Priminsime, jog pirmąja dainininkės vardo premija 2006 m. spalio mėn. apdovanota televizijos režisierė publicistė, artima Beatričės bičiulė Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė. Moksleivio premija įteikta grupei 2-ųjų Vilniaus vaikų globos namų auklėtinių. Tačiau grįžkime į šiuos metus - į antrosios premijos įteikimo iškilmes.  

Antrąja Beatričės Grincevičiūtės vardo premija apdovanota Šakių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Regina Ūsienė už tarptautinio muzikinio festivalio-konferencijos "Ilguvos dvaro takais", vykusios praėjusių metų rugsėjo 8-9 d., organizavimą. Konferencijoje dalyvavo didelis būrys meno, kultūros, mokslo žmonių, jos dalyviai priėmė rezoliuciją dėl Ilguvos Grincevičių dvaro atgaivinimo. Išleistas dvikalbis - lietuvių ir lenkų kalbomis - konferencijoje skaitytų pranešimų leidinys. Moksleivio premija apdovanota Šakių rajono Kriūkų vidurinės mokyklos vienuoliktokė Viktorija Masteikaitė. Šioje mokykloje, vadovaujamas mokytojos Danutės Valuckienės, daugiau nei penkeri metai veikia kraštotyros būrelis. Jame yra ir Beatričei skirtas kampelis, mokiniai dažnai dainininkę prisimena, renka apie ją kraštotyros medžiagą. V. Masteikaitė Beatričės atminimui yra sukūrusi dainą "Kils dangun": akomponuojant gitarai, pritariant moksleivių ansambliukui, ją dažnai atlieka įvairiuose renginiuose. Už nuolatinį dėmesį Beatričės atminimui ji ir apdovanota dainininkės vardo moksleivio premija. Premijos įteikimo iškilmėse Viktorija negalėjo dalyvauti, todėl jos sukurtą dainą atliko šios mokyklos mokinys Tomas Žėglaitis ir buvęs mokinys Juozas Bacevičius. Trumpoje savo kalboje pagrindinės Beatričės Grincevičiūtės premijos laureatė R. Ūsienė pasidžiaugė ne tiek tuo, kad ši premija atiteko jai pačiai, kiek gražia kraštotyrine jaunimo veikla. "Nežinau, galbūt esu pesimistė, - sakė ji, - bet dabartinis "europietiškas" gyvenimo būdas, vertybės, į kurias orientuojasi Europos Sąjunga, mus tolina nuo mūsų pačių šaknų, nuo mūsų istorijos. Todėl ypač malonu, kad jauni žmonės dar domisi savo istorija, kultūriniu palikimu, kad atsiranda organizacijų, skatinančių juos tai daryti." 

Premijos laureatus ir svečius liaudies daina pasveikino pirmojo B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkurso laureatė Ona Matusevičiūtė. Skambėjo pačios Beatričės balso įrašas, jos prisiminimai apie vaikystę, pirmuosius muzikinius potyrius. Beatričė ne kartą yra minėjusi, kad jos muzikos supratimas, jos "ausys" - iš XIX amžiaus. Tačiau kartu muziką ji mokėjo išgirsti visai ne muzikiniuose dalykuose - vėjo ošime, vištų kudakavime, žąsų gagenime, nuostabiai švariai "intonuojamame" karvės mykime. Kitaip sakant, ten, kur muzikos mėgo ir iki šiol mėgsta paieškoti įvairių krypčių ir srovių modernistai. Galima tik spėlioti, kaip jie apsidžiaugtų tokias mintis išgirdę. Žinoma, tai anaiptol nereiškia, kad Beatričę turėtume laikyti kokia nors ypatinga moderniste ar modernizmo pranaše - kažin ar toks "vaidmuo" pačiai Beatričei būtų patikęs? Bet tai galbūt reiškia, kad tikri ir švarūs dalykai visada lieka aktualūs ir niekada netampa istorija. Švarus yra žmogaus draugo - gyvulio - mykimas, švarus yra žmogus, tame mykime gebantis išgirsti muziką. Švarus ir tikras yra jo paties muzikavimas.  

Šių metų lapkričio 24 d. sukanka septyniasdešimt metų, kai pirmą kartą (1937) radijo bangomis Beatričės balsą išgirdo visa Lietuva. Šia proga dainininkę ketinama prisiminti ir pagerbti Kaune. Atminimo popietėje dalyvaus Kauno muzikiniai kolektyvai, įvairių B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursų laureatai. Be abejo, esamasis ir būsimasis laikas čia ne visai tinka, nes šį žurnalo numerį jūs, tikriausiai, rankose laikysite jau po lapkričio 24-osios. Tačiau kalbėti apie Beatričę būtuoju laiku vis dar neišeina ir, reikia manyti, dar ilgai neišeis. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]