IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

KAZIMIERUI BANIUI - 80

Spalio 2 d. Rusnės gyventojui, agrarinių mokslų daktarui Kazimierui Baniui sukanka 80 metų. Šis žmogus yra ne tik garsus mokslininkas, bet ir gyvenime užima labai tvirtas pilietines pozicijas. Jis pokario metų Lietuvos laisvės kovų dalyvis ir aktyvus atgimimo laikotarpio, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys. Nuo jaunų dienų domisi mūsų krašto istorija, yra aktyvus kraštotyrininkas ir Rusnės etnografinės sodybos-muziejaus steigėjas. 

K. Banys gimė 1927 metais Pagausantyje, Jurbarko apskrityje. 1949 m. baigė Veliuonos gimnaziją. Po baigimo trejus metus mokytojavo Kymantų pradžios mokykloje, Ariogalos rajone. Po Antrojo pasaulinio karo, dar būdamas moksleivis, aktyviai įsijungė į rezistencinę kovą prieš sovietinius okupantus. 1945-1949 m. buvo Kęstučio apygardos partizanų būrio rėmėju. Vėliau nuo 1950 iki 1952 m. Lietuvos studentų organizacijos Vieningosios darbo sąjungos ir Vakarų Lietuvos partizanų vadovybės ryšininku. Sovietiniams saugumiečiams išsiaiškinus buvo susektas ir suimtas - 1952 m. rugsėjo 30 d. nuteistas 25 metus kalėti. K. Banys šešerius metus kalintas Sibire, Intos lageriuose, jam teko kalėti ir gyventi kartu su žinomu disidentu kunigu monsinjoru Kazimieru Vasiliausku. Kalinimo sąlygos buvo labai sunkios, prastas maistas ir alinantis darbas sekino organizmą, išgyventi padėjo tik gilus tikėjimas ir viltis sugrįžti į Tėvynę. Išleistas iš kalėjimo buvo priverstas gyventi tremtyje - tolimajame Sibire. Tik 1959 m. peržiūrėjus teistumo bylą buvo leista grįžti į Lietuvą.  

Sugrįžęs į tėvų ir protėvių žemę, 1959-1961 m. dirbo Pagėgių rajone, Nemuno valstybiniame žirgyne buhalteriu. Po to įsidarbino Rusnės žuvininkystės ūkyje. Šiame ūkyje dirbo nuo 1961 iki 1988 m. Buvo laborantu, vėliau agronomu ir vyresniuoju ekonomistu, domėjosi to krašto užliejamomis pievomis ir jų naudojimu bei naudingumu. Neakivaizdžiai studijavo Kaune, Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kurią baigė 1964 m. Tęsdamas mokslinius tyrimus siekė ir mokslininko karjeros. 1974 m. Estijos mokslų akademijoje apgynė disertaciją apie žolynų parinkimo ir jų naudojimo Nemuno žemupio lankose tyrimus, jam buvo suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. jis nostrifikuotas ir suteiktas agrarinių mokslų daktaro laipsnis. Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 25 straipsnius apie užliejamų pievų naudojimą. 

Prasidėjus Lietuvos atgimimo sąjūdžiui, K. Banys aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje: išrenkamas Šilutės skyriaus tarybos nariu ir Rusnės grupės vadovu. Aktyviai dalyvavo Šilutės raj. renginiuose, dažnai pasisakydavo. K. Banys buvo renkamas ir į kitas Šilutės regiono visuomenines organizacijas, dažnai tekdavo dalyvauti įvairiose komisijose, o 1995 m. buvo išrinktas Rusnės gamtos fondo pirmininku.  

K. Banys nuo jaunystės buvo silpnaregis. Bėgant metams regėjimas vis silpnėjo. 1995 m. vasario 13 d. įstojo į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Dalyvauja šios organizacijos veikloje ir renginiuose. K. Banys jau seniai domisi Lietuvos istorija ir kraštotyra. Yra surinkęs daug medžiagos apie Rusnės gyventojų lietuvininkų praeitį, jų buitį, įvairių dokumentų apie salos apgyvendinimą ir pan. Siekdamas išsaugoti unikalų Rusnės salos ir šio krašto paveldą kartu su šeima 1997 m. įsteigė Rusnės etnografinę sodybą-muziejų. Savo ir rėmėjų lėšomis suremontavo apleistos sodybos pastatus, surinko to krašto buities ir gamybos inventorių. Nors jau yra garbingo amžiaus, priima muziejaus lankytojus ir pats veda ekskursijas. Už etnokultūrinę veiklą K. Banys Šilutės savivaldybės buvo įvertintas - 1999 m. apdovanotas Sidabrinės nendrės premija. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Lapkričio 1 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1897-1980) Petras Šestakauskas, pirmasis Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybos pirmininkas (1926 - 1830), vėliau Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybos narys. 

Lapkričio 1 d. sukanka 30 metų, kai įsteigtas (1977) Lietuvos aklųjų istorijos muziejus, veikiantis Lietuvos aklųjų bibliotekoje. 

Lapkričio 3 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1957) Antanas Ruginis, LASS veikėjas, Neįgaliųjų verslo informacijos centro direktorius. 

Lapkričio 4 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1927 - 2007 08 28) Adomas Ganusauskas, tautodailininkas, buvo praktikuojantis bioenergetikas. 

Lapkričio 24 d. sukanka 70 metų, kai (1937) per Kauno radiją pirmąkart dainavo Beatričė Grincevičiūtė.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]