KAIP PELNOMĖS DUONĄ

Henrikas STUKAS

PRAVERČIA PROTĖVIŲ RECEPTAI

Dažnai savęs klausiu - ar silpnaregiams yra netinkamų verslų ir profesijų? Iš pirmo žvilgsnio į šį paprastą klausimą ne taip lengva atsakyti. Jeigu prieš keliolika metų silpnaregiams buvo daug neprieinamų profesinės veiklos sričių, tai šiandien to neprieinamumo mažiau. Gal todėl, kad pasikeitė laikai, o gal mes tapome drąsesni ir nebijome rizikuoti?  

Silpnaregis Romas Chaleckas - "nestandartinis" silpnaregis. Net ir silpnai matydamas jis dirbo prekyboje, autodetalių parduotuvėje. Vėliau, įsteigęs individualią įmonę, savarankiškai vertėsi automobilių detalių prekyba. Šiam verslui žlugus Romas neuždarė įmonės, bet surado jėgų pakeisti veiklos sritį ir imtis naujų iššūkių. Prie nedidelės nedarbingumo pensijos vyras prisiduria kepdamas šimtalapius. Tai senovinis totorių skanėstas. 

Gripo komplikacija - silpstančios akys 

Romo vaikystė niekuo nesiskyrė nuo bendraamžių. Jis su tėveliais gyveno kaime. Ten ir mokyklą lankė. 1969 metais su tėvais persikraustė gyventi į sostinę. Vilniuje teko mokytis neilgai. Lankančiam devintą klasę vaikinui staiga pradėjo silpti regėjimas. Iš pradžių silpo viena akis, vėliau ir kita. Tėvai iš karto kreipėsi į medikus. Prasidėjo ligoninių ir įvairiausių tyrimų metas. Gydytojai konstatavo akių nervo nusilpimą. Akies nervas nusilpo dėl gripo komplikacijos. Liga progresavo. Vaikino regėjimas silpo ir silpo. "Regėjimas taip nusilpo, kad vienas ir vaikščioti negalėjau. Teko vaikščioti su palydovu. Skaudžiausia, jog nepabaigiau mokyklos. Tiesa, aštuonių klasių baigimo pažymėjimą gavau. Nenorėjau susitaikyti su silpstančiu regėjimu. Nuolat gydžiausi. Po ilgalaikio gydymo šiek tiek pavyko atstatyti regėjimą. Didžiausia laimė buvo, kada pats pradėjau skaityti," - prisiminė silpnaregis R. Chaleckas. 

Pagerėjus regėjimui, 1974 metais, jaunuolis įstojo į Prekybos technikumo vakarinį skyrių. Besimokant teko daug skaityti. Akies nervui toks krūvis netiko. Romo regėjimas vėl pradėjo silpti. Teko viską pradėti iš pradžių. Baigti mokslų prekybos technikume taip ir nepavyko. Dar besimokydamas technikume Romas pradėjo ieškoti darbo. Jis įsidarbino automobiliais ir jų detalėmis prekiaujančioje parduotuvėje. Darbas nebuvo sunkus, dirbant nereikėjo įtempti regėjimo. Silpnaregiui šis darbas patiko. Romas pasakojo: "Darbas man sekėsi. Aš netgi slėpiau savo negalią. Atėjus laikui pratęsti invalidumo grupę, jos netęsiau. Bijojau netekti darbo. Parduotuvės kolektyvas nedidelis. Bendradarbiai buvo tolerantiški. Matydami, jog aš nesugebu atlikti tam tikro darbo, jie jį padarydavo už mane. Aš taip pat nelikdavau skolingas - dirbau jų darbus, kuriuos galėjau padaryti." 

Viskas klojosi gerai iki 1990 metų. Prasidėjus darboviečių reorganizacijoms, privatizacijoms, bankrotams, toks likimas ištiko ir pirmąją Romo darbovietę. Įmonė, kurioje dirbo silpnaregis, suskilo į kelias bendroves. "Mums buvo pasiūlyta dirbti savarankiškai. Pasitarę nutarėme steigti savo įmonę," - prisimena R. Chaleckas. Romas iki šiol negali atsakyti į klausimą, ar įmonę registruodamas savo vardu nepadarė klaidos. Pirmieji savarankiško verslo žingsniai buvo nelengvi. Prekiavo rusiškų automobilių detalėmis. Per didžiausius vargus pavyko užmegzti ryšius su automobilių gamyklomis Rusijoje. Iš ten buvo gaunamos automobilių detalės. Pradžioje sekėsi gana gerai. Tačiau pakilimas nebuvo ilgalaikis. Į Lietuvos rinką pradėjo plūsti naudoti automobiliai iš Vakarų Europos. Sovietų sąjungoje gamintų automobilių sparčiai mažėjo. Pradėjo mažėti ir atsarginių detalių paklausa. "Apyvartai mažėjant dalis darbuotojų išėjo. Kiti ryžosi prekiauti užsienietiškų automobilių detalėmis. Ši prekyba be galo sudėtinga. "Rusiškų" automobilių detales žinojau kaip savo penkis pirštus. Jomis prekiaudami apsieidavome be katalogų. O prekiaudamas vakarietiškų automobilių detalėmis be katalogo nežengsi nė žingsnio. Iš pradžių pirkdami automobilių detales iš Vakarų Europos neišvengėme skaudžių klaidų. Pirkdavom pagal mašinos modelį. Klientai gavę reikiamą detalę skųsdavosi, jog ji netinka. Tik vėliau sužinojau, jog užsakant detales reikia ne tik tikslaus gaminio pavadinimo, bet ir gamybos laiko, nes to paties modelio detalės skiriasi. Turint blogą regėjimą kataloguose naršyti itin sunku. Todėl prekyba automobilių detalėmis pradėjo merdėti," - aiškino verslininkas. 

Nesėkminga prekyba naudojosi nesąžiningi darbuotojai. Matydami, jog Romo regėjimas silpnas, jie ne tik keisdavo detales, bet ir jas savindavosi. Parduotuvė buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose Vilniuje, Rinktinės gatvėje. Vėliau teko kraustytis į Šeimyniškių gatvę, o dar vėliau - į Olandų gatvę. Šioje gatvėje prekiauti sekėsi blogiausiai. Vieta netiko prekybai. "Prieš parduotuvę nebuvo stovėjimo aikštelės. Ji buvo kitoje gatvės pusėje. Olandų gatvėje mašinų srautas didžiulis. Vairuotojams nelengva užduotis pereiti tokią judrią gatvę, todėl pirkėjų mažėjo. Rinkoje atsirado didelių tinklų, prekiaujančių automobilių detalėmis, - jie dažniausiai būdavo atidaromi šalia automobilių servisų. Sugedus automobiliui, savininkui nereikia pačiam pirkti detalių. Už jį nuperka serviso meistrai. Kol automobilis taisomas, vairuotojas gali šalia įsikūrusioje kavinėje išgerti puodelį arbatos ar kavos," - patirtimi dalijosi verslininkas. Silpnaregis neturėjo lėšų konkuruoti su didžiaisiais tinklais, todėl 1997 metais nusprendė nutraukti prekybą automobilių detalėmis. Likviduojant parduotuvę prasidėjo kolektyvo konfliktai. Atlikus reviziją paaiškėjo, jog yra nemažai trūkumų. Teko atsiskaityti su detalių tiekėjais. Parduotuvėje buvo daug Sovietų sąjungoje pagamintų automobilių detalių. Jos šalies rinkoje nebuvo paklausios, todėl labai atpigo. Reikėjo parduoti net mažesne kaina nei savikaina. Uždarant parduotuvę visų skolų grąžinti nepavyko. Kadangi įmonė buvo registruota R. Chalecko vardu, visa atsakomybė teko silpnaregiui. Romas pats vienas per kelerius metus atsiskaitė su kreditoriais. Laimei, įmonės nelikvidavo, o pradėjo kitokią veiklą.  

Šimtalapiai nenuvylė 

Uždarius parduotuvę paūmėjo akių liga. Nervinė įtampa perpus sumažino regėjimo likutį. "Gyvenime ne itin pasisekė. Savo kelyje sutikau nesąžiningų žmonių, pasinaudojusių mano negalia. Paprasčiausiai jie mane apgavo. Drąsiai galiu teigti, jog neįgalieji yra sąžiningesni ir draugiškesni. Matyt, negalia taurina žmogų. O tai ir yra svarbiausia," - teigė R. Chaleckas. 

Atsisakęs prekybos verslo, silpnaregis rankų sudėjęs nesėdi. Prie pensijos prisiduria kepdamas šimtalapius. Kepti šimtalapius Romas išmoko iš savo senelių. Tai šeimos tradicija. Silpnaregis didžiuojasi, jog yra totorius ir kad jo protėviai saugojo Lietuvos kunigaikštį Vytautą. Romas pasakojo: "Totoriams apsigyvenus Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas tradicijoms saugoti. Totoriai galėjo tuoktis tik su totoriais. Tai buvo savotiškas paveldo garantas. Šimtalapiai - ne išimtis. Kepinio receptūra griežtai saugoma ir perduodama iš lūpų į lūpas. Man irgi patikėtas šis receptas. Aišku, didžiuosiuose prekybos centruose šimtalapių galima nusipirkti. Deja, jų skonio nėra ko lyginti su mūsų tradiciniu šimtalapiu." 

Šimtalapio gamybos procedūra labai sudėtinga. Pramoniniu būdu jo pagaminti neįmanoma. "Norint iškepti tikrą šimtalapį sugaištama visa diena. Šis kepinys gaminamas iš mielinės sluoksniuotos tešlos, kuri raugiama specialiuose induose. "Subrendusi" tešla gnybiama gabalėliais, iš kurių formuojami dideli lapai. Jie kepami krosnyje. Po to lapai pertepami sviestiniu kremu, apibarstomi razinomis ir aguonomis. Vėliau sluoksniai sudedami vienas ant kito ir susukami. Lapų skaičius neribojamas. Šimtalapio dydį lemia kepimo skardos dydis. Susukti lapai dedami į skardą ir kepami. Iškeptas šimtalapis pjaustomas riekelėmis. Šilto šimtalapio pjaustyti negalima, nes prarandama gaminio kokybė," - sudėtingos skanėsto gaminimo procedūros niuansus aiškino Romas. 

R. Chaleckas neslėpė, jog masine šimtalapių gamyba užsiimti neketina. Šimtalapis - lyg dailininko paveikslas, jo kūrimas reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir širdies šilumos. Masiškai kepti šimtalapių kaip kokių blynų negalima. Taip saugomos ir puoselėjamos senosios totorių tradicijos. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]