NEREGYS IR VISUOMENĖ

Andrius VAINORAS

KALBĖK, AUTOBUSE, KALBĖK

2004 metų rudenį Vilniuje, viename iš sostinės troleibusų, pirmą kartą Lietuvoje buvo pristatyta nauja informavimo sistema, skirta konkrečiai keleivių grupei - akliesiems ir silpnaregiams. Sužadinta žmogaus rankoje laikomo pultelio sistema per troleibuso išorėje esantį garsiakalbį informavo neregį apie transporto priemonės numerį bei maršrutą. Tai buvo išties netikėta, originalu ir reikalinga, todėl daugelis vilniečių vienas kitam lyg tarp kitko prasitardavo: "Jeigu taip visuose troleibusuose ir autobusuose..." Todėl galima suprasti jų džiaugsmą, kai 2004 m. pabaigoje sužinojo, kad naujosios informavimo sistemos pademonstravimas nebuvo vien parodomoji akcija, kad tokios sistemos iki 2007 m. pradžios turės būti sumontuotos visuose sostinės troleibusuose ir autobusuose. Tai buvo bendras Vilniaus miesto savivaldybės ir tuometinės LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos projektas. Liūto dalį - beveik du šimtus tūkstančių litų - projektui įgyvendinti skyrė miesto savivaldybė. 2004 m. pabaigoje prasidėjo sistemų montavimo darbai. Iš pradžių jas ketinta įrengti sostinės troleibusuose, o vėliau - ir autobusuose. Kaip dažnai panašiais atvejais atsitinka, grafiko nebuvo tiksliai laikomasi, darbai vėlavo, tačiau "kalbančių" troleibusų sostinėje daugėjo. Netrukus išryškėjo kai kurie nesklandumai: tada, kai eismas labai intensyvus (gatvėje didelis triukšmas), neregys skelbiamos informacijos neišgirsta arba, jeigu ir išgirsta, negali jos teisingai suprasti. Supratimo procesą apsunkina tai, kad pati informacija apie maršrutą ir troleibuso numerį skelbiama sintetiniu balsu. Kartais kortas "sumaišydavo" ar iki šiol "sumaišo" patys vairuotojai: pakeitę maršrutą, jie neperjungdavo informavimo sistemos. Taigi troleibusas skuosdavo vienu maršrutu, o informavimo sistema pranešdavo visiškai kitą. Nors buvo ir tebebūna nesusipratimų, naujoji informavimo sistema - akivaizdus palengvinimas savarankiškai vaikštantiems akliesiems ir silpnaregiams. Naujosios informavimo sistemos iki 2006 m. pabaigos turėjo būti sumontuotos ne tik visuose sostinės troleibusuose, bet ir autobusuose. Deja, situacija čia daug kartų liūdnesnė - informavimo sistemos net nepradėtos montuoti. Paprašyti pakomentuoti susidariusią padėtį, UAB "Vilniaus autobusai" vadovai sakė, jog jie pritarią ir palaiką siūlymą, kad regėjimo negalią turintiems žmonėms reikią padėti, tačiau būdas, kuriuo norėta tai padaryti, pasirinktas netinkamas. "Viena iš priežasčių, kodėl neįrengėme savo autobusuose analogiškų informavimo sistemų, - sakė "Vilniaus autobusų" direktorius technikai Juozas Grabys, - yra tai, kad, norint pastatyti išorinį garsiakalbį, autobuso korpuse reikia pjauti papildomas angas. Daugelis mūsų autobusų nauji,neseniai įsigyti, jiems galioja garantijos sąlygos bei reikalavimai. Garantiniuose autobusuose negalime savavališkai, nesuderinę su gamintojais, pjaustyti korpuso, daryti papildomų angų. Buvo ir kitų priežasčių, kodėl autobusuose tokią sistemą įdiegti sunkiau nei troleibusuose, pavyzdžiui, seni magnetofonai, kuriais iki šiol naudojasi vairuotojai informuodami salone esančius keleivius." 

Kaip sakė J. Grabys, išorinių garsiakalbių problemą buvo galima išspręsti labai paprastai: "Vilniaus autobusų" akcininkas - miesto savivaldybė. Be savivaldybės žinios ir palaiminimo, įmonė naujų transporto priemonių įsigyti negali. Tereikėję į pirkimo sąlygas įrašyti reikalavimą, kad naujai įsigyjami autobusai privalo turėti išorinį garsiakalbį, t.y. būti pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia, ir problemos nebūtų buvę. Gamintojai išorinius garsiakalbius būtų sumontavę už tą pačią kainą. Buvo ir daugiau priežasčių, kodėl projektas iš karto pradėjęs strigti. Anot "Vilniaus autobusų" direktoriaus Gintaro Nakučio, prieš prasidedant projektui, niekas jų nuomonės ar patarimo neklausęs, apie projektą jie sužinoję tik tada, kai reikėję pradėti darbus. 

Kaip ten bebuvę, tai jau praeitis. O kokia bus ateitis? "Vilniaus autobusų" vadovai naujas viltis ir naujas galimybes sieja su elektroninio bilieto įvedimu. Pats bilietas problemos dar neišspręs, tačiau autobusuose montuojama nauja technika, nauji kompiuteriai. Anot J. Grabio, "Vilniaus autobusai" patys atkreipę dėmesį, kad būtų sumontuoti išoriniai garsiakalbiai, - ateityje juos bus galima prijungti prie išorinio informavimo sistemos. Kadangi elektroninis bilietas iškart diegiamas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tai ir keleivių informavimo sąlygos visuose trijuose miestuose bus tokios pačios arba labai panašios. Rugsėjo 18 d. iškart du laikraščiai - "Vakarų ekspresas" ir "Klaipėda" - išspausdino straipsnius, jog, įdiegiant elektroninį bilietą, Klaipėdos viešasis transportas tuo pat metu bus pritaikomas ir žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Abiejuose straipsniuose rašoma, kad keliolikoje miesto stotelių bus įrengtos didelės švieslentės, kuriose silpnaregiai galės matyti ne tik transporto priemonės numerį, atvykimo laiką, bet ir kitą informaciją. Pavyzdžiui, po kiek minučių autobusas bus tam tikroje stotelėje. Visuose autobusuose aklųjų patogumui elektroninių bilietų komposteriai bus įrengti tose pačiose vietose, pasižymėjus bilietą, jie supypsės. Šiuose straipsniuose nieko nekalbama apie tai, kad nematantis žmogus transporto priemonės numerį galėtų sužinoti dar būdamas stotelėje ir į ją neįlipęs. Tačiau tai, kad prabilta, jog tarp kitų keleivių grupių, viešąjį transportą reikia pritaikyti ir žmonėms su regėjimo negalia, jau yra neblogai. Klaipėdos viešasis transportas akliesiems ir silpnaregiams turi būti pradedamas pritaikyti jau nuo šių metų spalio mėnesio. 

Iš patirties žinome, kad ne viskas, apie ką spauda rašo, išsipildo arba, jeigu ir išsipildo, tai nebūtinai lygiai taip, kaip apie tai buvo rašoma. Netrukus patys pamatysime, ar tai, apie ką rašė rugsėjo 18-osios "Vakarų ekspresas" ir "Klaipėda", virs realybe. Viena vis dėlto reikia pripažinti: šansą turime. Tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje žmonės, nuo kurių priklauso šių miestų viešojo transporto ateitis, nuo mūsų poreikių ir problemų nebėga, neatsitveria išankstinio skepticizmo ar abejonių siena. Be abejo, daug kas priklauso nuo skiriamų tam tikriems projektams ar darbams lėšų, nuo įvairių žinybų gebėjimo kalbėtis ir susikalbėti, tačiau ne paskutinėje vietoje esame ir mes patys: mūsų suinteresuotumas, noras palaikyti gyvą dialogą, nuolatinis aklųjų ir silpnaregių galimybių ir poreikių aiškinimas. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje elektroninis bilietas įdiegiamas pirmiausiai. Jeigu jis pasiteisins, galima neabejoti - prie šios sistemos bus pereita ir kitur..Kartu su elektroniniu bilietu šiuose miestuose žadama įdiegti papildomas, regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtas informavimo sistemas. Jeigu ir jos pasiteisins, galime tikėtis, kad autobusai "kalbės" visoje Lietuvoje. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]