NEREGYS IR VISUOMENĖ

Henrikas STUKAS

ŽYGIAIS, O NE ŽODŽIAIS

"Ji susirado tokią stovėjimo vietą, iš kur geriausiai matyti, kas vyksta aname alėjos gale. Ten, pro atlapas paradines duris, laipteliais žemyn nesibaigiančia srovele ėjo akli. Kieme rikiavosi po penkis ir stojosi į gedulingu įspūdžiu slegiančią koloną." Tai ištrauka iš neregio rašytojo Valentino Zaikausko romano "Būgnininkų rūmai".  

Skaitydamas šią knygos vietą negalėjau patikėti, jog ir man pačiam teks pabūti tokioje kolonoje. Aišku, ne savo fantazijose, o realiame gyvenime. Kolonoje teko žygiuoti ne tik su savo likimo broliais bei sesėmis, bet ir kitų negalių turinčiais žmonėmis. 

Marš marš, tra ta ta 

"Jaunas medicinos studentas Vacys, dažniausiai mokykloje dirbąs budėtoju, bet šįryt paskirtas prie kolonos, pasitraukė į šoną, apžvelgė visus, sudėjo ruporu delnus, pabandė įsirėžti savo baritonu į vyriškų balsų žemą gaudesį: 

- Dėmesio! Visi tylim, visi klausom! - Jis apžvelgė treninguotą ir marguojančią įvairiausiu apavu koloną. Susisegiojo savo lopytą karišką milinę. - Dėmesio! Nesikalbėti! Negirdėsite einančių priekyje. Kits kitam lipsite ant kulnų. Dėmesio! Ei-na-me! 

Kolona virptelėjo ir ėmė vis greičiau slinkti pirmyn."  

Šių metų rugsėjo 20 dieną Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, vykdydama projektą "Pažink negalią", pakvietė visus neįgaliuosius į eiseną Gedimino prospektu Vilniuje. Prie šios akcijos prisidėjo ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Neįgalieji gausiai rinkosi Lukiškių aikštėje. Margaspalvė minia šurmuliavo savo įvairumu. Jei ne fiziniai defektai, niekas nė nepagalvotų, jog tai - neretam siaubą ir gailestį keliantys "raupsuotieji". Eisenos organizatoriai lyg geri strategai nedelsdami pradėjo rikiuoti dalyvių koloną. Buvo pasitelktos visos karo meno taisyklės: kolonos priešakyje rikiavosi "sunkioji artilerija" - neįgalieji, sėdintys ratukuose. Už jų - pėstininkai, ginkluoti ramentais bei lazdomis. Kolonos ariergarde - kurtieji su neregiais. Eisenos žvalgybą vykdė neįgalūs fotografai. Kokia karinė eisena be orkestro? Suskambus linksmam maršui kolona palengva pajudėjo į Katedros aikštę. 

Šviečiant šiltai rudens saulei, plevėsuojant vėliavoms bei plakatams, aidint linksmoms melodijoms, žygis prasidėjo. Ne vienam eisenos dalyviui tai priminė... senus gerus paradus. Prieš žygiuojančią koloną, lyg norėdami įspėti ir paruošti netikėtam vaizdui Gedimino prospekto praeivius, zujo moksleiviai, dalindami reklaminius lapelius. Reklamos tekstas ir glumino, ir stebino: "Aš neįgalus... Neapsimetinėk mano draugu, jei nejauti draugiškumo, - aš esu vertas daugiau..." Lyg praeiviai nematytų, jog žengia daugiamargė neįgaliųjų kolona... 

Maršų garsai toli pralenkė koloną. Praeiviai vienas kito klausinėjo: ką švenčiame? Kokia proga paradas? "Ogi mūsų krepšininkų bronzos medaliais džiaugiamės," - atšaudavo dažnas. Išvydę koloną, staiga nutildavo, lyg mostelėjus stebuklinga lazdele. Kai kurių Gedimino prospekte įsikūrusių parduotuvių ir ištaigingų salonų darbuotojai prieš atžygiuojant "klipatų" kolonai užsidarydavo duris. Gal tai tik atsitiktinumas, o gal... Spręskite patys. 

Prieš patį vidurdienį kolona, tvirtai mušdama koja, įžygiavo į Katedros aikštę. Čia turėjo įvykti neįgaliųjų susitikimas su politikais bei visuomene. Deja, į renginį atėjo vos vienas kitas valdžios vyras. Pasigesta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų. Kas jiems sutrukdė ateiti? Gal koją kyštelėjo skaisti saulė?  

Negalia, popsas ir košė  

"Vacys juokdamasis baigė plautis paskutinius muilus ir staiga sustingo. Iš garinės pasigirdo niekada anksčiau negirdėta liūdna melodija..." 

Į Katedros aikštę įžygiuojančią koloną pasitiko dainininkės Yvos dainos žodžiai: "Mes super, super, super mergaitės!" Ši daina nuolat buvo kartojama. Ją keisdavo tik Leonido Donskio raginimas būti donoru ir aukoti savo organus. Taip ir nesupratau, kam aukoti savo kūną - neįgaliesiems, o gal - "super mergaitėms"? 

Prieš prasidedant oficialiai renginio daliai neįgalieji pasklido po visą aikštę. Čia suveikė vienos ypatybės principas - turima negalia. Kurtieji glaudėsi prie kurčiųjų, neregiai - prie neregių. Katedros aikštėje susirinkusius neįgaliuosius pasveikino Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas. Meras priminė, jog nedera užmiršti neįgaliųjų poreikių. "Visi sveikieji nėra tikri, jog netaps neįgaliais. Todėl visuomenė nuolat turi ne tik girdėti, bet ir išgirsti sergantį žmogų," - teigė J. Imbrasas. Lietuvos lygių teisių kontrolierė Aušrinė Burneikienė pažymėjo: "Europos Parlamentas 2007 metus paskelbė lygių galimybių metais. Lietuvoje gyvenantys neįgalieji nenori užuojautos. Jie siekia būti tinkamai įvertinti. Šį neįgaliųjų siekį mes ir padėsime įgyvendinti." 

Po neilgų oficialių kalbų susirinkusieji galėjo susipažinti su kai kuriomis neįgaliųjų organizacijomis. Štai Žmonių su negalia sąjunga įrengė stendą, kuriame buvo demonstruojami automobilių saugos diržų įrenginiai. Autoavarijoje patiriamas traumas akivaizdžiai demonstravo automobilių virtimo stendas. Susirinkusieji galėjo konsultuotis su medikais bei policininkais. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė LASS centro tarybos darbuotoja Danutė Cidzikienė susirinkusiems siūlė pamėginti vaikščioti užrištomis akimis. Deja, norinčiųjų neatsirado. O didelio pasisekimo susilaukė Lietuvos aklųjų sporto federacijos sumanymas - atviras šachmatų ir šaškių "turnyras". Renginio svečiai galėjo su neregiais sportininkais sužaisti šachmatais ar šaškėmis. Šachmatininkams atstovavo Anatolijus Kuvšinovas ir Alvydas Valenta, šaškininkams - Stasė Ingaunytė ir Giedrius Stoškus. Ypač populiarūs buvo šaškininkai. S. Ingaunytę nuolat supo solidūs ponai. Jie aistringai stengėsi aplošti neregę. Pralošę - negalėjo patikėti, jog yra silpnesni. G. Stoškus buvo itin populiarus tarp paauglių. Giedriaus stalą nuolat supo gausus jaunimo būrys. Neregys ne tik stumdė šaškes, bet ir bendravo su moksleiviais vos spėdamas atsakinėti į užduodamus klausimus. 

Kokia šventė be vaišių? Organizatoriai renginio dalyvius ir visus norinčius vaišino skania kareiviška koše. Net senajame Lietuvos kaime luošiui elgetai užsukus į sodiečio gryčią visuomet buvo atkišama duonos riekė, kartais net su lašinių bryzu...  

Stringanti peticija 

"Pastovėjau ant dirvonėlio, sakau gi, kaip ubagas su ištiesta ranka".  

Koks pasivaikščiojimas be politikos? Neįgalieji - irgi ne išimtis. Projekto organizatoriai sugalvojo peticiją, kurią turėjo pasirašyti visuomeninės neįgaliųjų organizacijos. Žemiau pateiktą dokumentą iš pradžių manyta pasirašyti akcijos dieną, Katedros aikštėje, viešai. Tai kartu turėjusi būti ir tam tikra viešųjų ryšių akcija. Vėliau nuspręsta viešo pasirašymo atsisakyti. Peticiją neįgaliųjų organizacijų pirmininkai turėjo pasirašyti po akcijos. Pasibaigus renginiui staiga paaiškėjo, kad ne visi peticijos teiginiai yra teisiškai nepriekaištingi. Juos imta tobulinti. Praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo akcijos, peticijos tekstas dar nebuvo aprobuotas. Klausimas - kodėl? Ar neįgaliųjų organizacijų pirmininkai apskritai suinteresuoti tokį dokumentą pasirašyti? O gal tai - katės žaidimas su pele? Peticijos teksto nekomentuosiu, nors maga rengėjams užduoti kelis provokacinius klausimus. Kad ir dėl peticijoje vartojamo teiginio, jog neįgalieji - labiausiai diskriminuojama žmonių grupė Lietuvoje. Kokiais konkrečiais faktais toks teiginys pagrįstas? Ar tikrai visuomenė neįgaliųjų atžvilgiu Lietuvoje nusiteikusi negatyviai? Ir dar - ar tokie kategoriški teiginiai to supriešinimo dar labiau nedidina? 

Kita vertus, peticijoje Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui atsispindi ir konkrečios neįgaliųjų problemos. Neregių interesai išsakyti 7-9 punktuose: 

7. Akliesiems neprieinami (nepritaikyti) informacijos šaltiniai ir visa informacinė produkcija, duomenų saugyklos, interneto svetainės bei kita žmogų supanti informacinė ir fizinė aplinka, viešasis transportas. 

8. Aklieji yra diskriminuojami gaunant įvairias socialines ir kitas paslaugas. Juridiškai nepripažintas neregio parašas, pvz.: "Hansabanke", kai kuriose notarinėse kontorose. Nepritaikyti regėjimo neįgaliesiems užrašai ir visa informacija įvairiose valstybės ir kitose institucijose, įstaigose bei biuruose, parduotuvėse ir kitur. 

9. Įvairių dokumentų (sutarčių, įgaliojimų ir pan.) tekstai pateikiami tik reginčiųjų raštu, todėl neregys negali su jais savarankiškai susipažinti. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia rinktis alternatyvius teksto pateikimo variantus.  

9 a. Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų gavėjams ligos pašalpa gali būti mokama tik 90 dienų per metus. Kitoms gyventojų grupėms tokio apribojimo nėra. 

9 b. Lietuvoje nevykdoma aklumo profilaktika. Mažas pajamas turintiems regėjimo neįgaliesiems rajonuose dažnai neprieinama oftalmologo pagalba. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]