GYVENIMO AKTUALIJOS
ŽADU BENDRAUTI IR TARTIS
Net 48 metus Lietuvos aklųjų bibliotekoje dirbo, 11 metų jai vadovavo Jadvyga Kuolienė. Gyvenimas taip jau sutvarkytas, kad nieko nėra amžino. Jadvyga Kuolienė išėjo į užtarnautą poilsį. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos konkursą Lietuvos aklųjų bibliotekos direktoriaus pareigoms eiti laimėjo
Rasa Januševičienė. Naujoji Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė maloniai atsakė į kelis "Mūsų žodžio" klausimus.
"M.Ž." Papasakokite trumpai apie save: iš kur kilusi, kur ir kaip mokėtės, ką studijavote?
R. J. Gimiau Kaune, baigiau 4 vidurinę mokyklą (dabar - S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija). Linkau į humanitarinius mokslus, labai mėgau skaityti - tebemėgstu iki šiol. Besimokydama mokykloje, buvau net kelių Kauno bibliotekų skaitytoja ir labai aktyvi - kartais apsilankydavau bibliotekoje du kartus per dieną - atnešdavau jau perskaitytą knygą ir pasiimdavau naujų. Baigusi mokyklą, pasirinkau bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas Vilniaus universitete ir 1989 m. gavau aukštos kvalifikacijos bibliotekininko-bibliografo diplomą. 1990 m. gimė mano sūnus, ir beveik iki tol, kol jis pradėjo lankyti mokyklą, nedirbau.
1997 m. pradžioje pradėjau dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Nuo mano studijų buvo praėjęs ilgokas laiko tarpas, įvykę daugybė pokyčių tiek visoje šalyje, tiek bibliotekų veikloje. Bibliotekose tuo metu jau buvo pradedama naudotis kompiuteriais, reikėjo naujų įgūdžių.
Kai padirbėjau metus, bibliotekos direktorė Jadvyga Kuolienė paskatino mane pasirinkti magistrantūros studijas Vilniaus universitete. 1998 m. įstojau, ir 2000 m. baigiau VU bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studijų programą ir įgijau magistro kvalifikacinį laipsnį. Studijos man buvo visapusiškai naudingos - pajutau tarsi kitą mokymosi lygmenį, negu studijuodama iš karto po mokyklos. Jau turėjau darbo bibliotekoje praktikos, ir rašyti įvairius darbus buvo daug paprasčiau. Ir daug įdomiau. Be to, darbams galėjau pasirinkti tiflobibliotekines temas ir analizuoti mažai tyrinėtą aklųjų bibliotekų veiklą. Man pačiai tai buvo nauja ir įdomu. Dirbdama aklųjų bibliotekoje, galėjau naudotis čia sukaupta medžiaga ir konsultuotis su didžiulę patirtį ir erudiciją turinčiais darbuotojais - direktore, dr. Valentinu Vytautu Toločka ir kitais. Taigi studijos klostėsi puikiai.
2001 m. įstojau į VU doktorantūros studijas, ir 2005 m. apgyniau disertaciją "Bibliotekų ir informacijos paslaugos sutrikusio regėjimo žmonėms". Esu humanitarinių mokslų daktarė.
"M.Ž." Kaip atsidūrėte Lietuvos aklųjų bibliotekoje?
R. J. Atsitiktinai. Paauginusi sūnų, norėjau pradėti dirbti. Tuo metu situacija darbo rinkoje buvo daug sudėtingesnė ir susirasti darbą atrodė gana keblu. Labai apsidžiaugiau, kad pavyko įsidarbinti bibliotekoje. Nors tai buvo ir administracinis darbas - bibliotekoje pradėjau dirbti vyresniąja kadrų inspektore, bet kartu tai buvo galimybė įgyti bibliotekos vadybos įgūdžių, stebėti, kaip funkcionuoja specifinė biblioteka, bendrauti su bibliotekos lankytojais. 2004 m. buvau paskirta LAB direktorės pavaduotoja vadybai ir ryšiams su visuomene.
"M.Ž." Ar iki darbo Lietuvos aklųjų bibliotekoje teko bendrauti su neregiais?
R. J. Labai mažai. Tiesą pasakius, iki darbo LAB buvau sutikusi vieną vienintelę neregę - tai buvo draugo mama. Tai didelė, graži ir šauni šeima, ir visi labai natūraliai padeda žmonai, mamai ir močiutei, jeigu jai kartais prireikia pagalbos.
Bet iš vaikystės žinojau, kad yra tokia (tuometinė) Lietuvos aklųjų draugija - akis užkliudydavo straipsneliai su nuotraukomis apie LAD veiklą "Tarybinėje moteryje", kituose periodiniuose leidiniuose.Be abejo, žinojau garsius neregius Antaną Jonyną ir Beatričę Grincevičiūtę.
Taip pat žinojau, kad Kaune yra toks aklųjų kombinatas. Bet anuomet kažkodėl gatvėse nematydavau neregių. Dabar tikrai pamatau, pastebiu - ir ne tik šiame mikrorajone, bet ir miesto centre, senamiestyje - Alvydą, Giedrių, Egidijų, kai kuriuos kitus skaitytojus.
"M.Ž." Kaip darbas Lietuvos aklųjų bibliotekoje pakeitė per visuomenę suformuotą neregio įvaizdį?
R. J. Ko gero, tokio suformuoto įvaizdžio aš net neturėjau. Atėjau be jokių išankstinių nuostatų, ir tai, manau, buvo gerai. O darbas ir buvimas greta neregių padėjo suprasti, kad neregiai yra labai kūrybingi žmonės. Ir pakankamai savarankiški. Žavi neregių pasiekimai moksle, literatūroje, muzikoje, sporte. Džiaugiuosi bibliotekoje dirbančiais iniciatyviais ir gabiais sutrikusios regos žmonėmis.
Per 10 darbo Lietuvos aklųjų bibliotekoje metų pažinau daug neregių. Daug jų tapo mielais bičiuliais, su kuriais visada malonu susitikti, pasikalbėti, kartais paklausti jų nuomonės, patarimo. Jų amžius - nuo jaunimo iki senjorų.
"M.Ž." Bendraujate su kitų bibliotekų žmonėmis. Ką jie mano apie neregius ir Lietuvos aklųjų biblioteką?
R. J. Lietuvos aklųjų biblioteka yra ypatinga biblioteka. Čia sukaupti specialiųjų formatų leidiniai, skirti specifinei auditorijai, - akliesiems ir silpnaregiams. Biblioteka turi didelę neregių aptarnavimo patirtį ir gali teikti kitoms bibliotekoms reikalingas konsultacijas, metodinę pagalbą. Kitos bibliotekos siekia pritaikyti savo paslaugas skaitytojams su negalia, taip pat ir neregiams, todėl patarti tikrai galėjome. Dažnai reikalingos ne tik bibliotekininkų, bet ir LAB inžinierių konsultacijos dėl įvairios įrangos pritaikymo neregiams. Kartais esame kviečiami į pagalbą kaip patyrę alternatyvių formatų dokumentų leidybininkai.
Lietuvos aklųjų biblioteka šalies bibliotekinei visuomenei tikrai yra žinoma. Tai - viena iš penkių šalies valstybinės reikšmės bibliotekų. Tačiau atvykę į mūsų biblioteką, dauguma lankytojų nustemba, sužinoję, kokią plačią veiklą mes vystome, ir - savo ruožtu - kiek daug geba neregiai.
"M.Ž." Kokia tvarka pagal svarbą galėtumėte surikiuoti knygos pavidalus: reginčiųjų raštu, garsinį, brailio raštu ir internetinį.
R. J. Klausimas, į kurį galima atsakyti įvairiai. Prioritetus dėlioti galima skirtingais aspektais. Neregiai skaitytojai, manau, surikiuotų taip: garso knyga, interneto ištekliai ir kiti skaitmeninio formato tekstai, leidiniai brailio raštu. Tačiau daliai jų svarbiausi išlieka leidiniai brailio raštu.
Viena esminių LAB veiklos sričių - leidyba, kuri prasideda nuo reginčiųjų raštu knygos (garso knygų leidybai) ar skaitmeninio formato teksto leidiniams brailio raštu. Biblioteka labiausiai orientuojasi į garso knygų leidybą, tačiau nemažas dėmesys skiriamas ir tiflologinei literatūrai (įvairiais formatais, nemažai leidinių - reginčiųjų raštu), knygų brailio raštu leidybai. Taip pat svarbus ir bibliotekos fondų komplektavimas - siekiame tikslingai pildyti bibliotekos fondus naujais leidiniais reginčiųjų raštu, kurie pasitarnauja garso knygų leidybai ir kuriuos skaito kita mūsų skaitytojų dalis - regintieji mikrorajono gyventojai, neregių šeimų nariai, LASS įstaigų ir LAB darbuotojai bei kiti.
Garso formatas yra populiariausias ir reikalingiausias mūsų neregiams ir silpnaregiams skaitytojams. Turime labai aktyvių skaitytojų, per savaitę perskaitančių po 10 ir daugiau garso knygų. Garso knygos patogios tuo, kad jas skaityti galima ir dirbant kitus darbus, ir keliaujant. Sunkoka įsivaizduoti regintį žmogų, kuris per tokį laiką perskaitytų tiek įprasto formato knygų. Garso knygų LAB ir išleidžiama daugiausia.
Vis labiau įsigali skaitmeniniai tekstai, neregiams tampa patogu, pvz., gauti juos elektroniniu paštu. Daug sutrikusios regos žmonių turbūt neįsivaizduoja savo darbo ir gyvenimo be interneto.
Brailio raštas išlieka kaip aklųjų raštingumo galimybė. Jei nėra galimybės naudoti kompensacinių technologijų - vienintelė. Deja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, skaitančiųjų brailio raštu mažėja. Todėl bibliotekos užduotis - siekti populiarinti šį raštą.
"M.Ž." Konkurso Lietuvos aklųjų bibliotekos direktoriaus pareigoms dalyviai turėjo parašyti įstaigos veiklos programą. Gal galite su žurnalo skaitytojais pasidalinti pagrindinėmis Jūsų programos mintimis?
R. J. Mielai. Tai - perspektyvinė LAB veiklos programa artimiausiems penkeriems metams (2008-2012), kuria užtikrinamas bibliotekos veiklos tęstinumas ir atitikimas vienam svarbiausių šalies kultūros politikos tikslų - informacinės visuomenės plėtrai. Lietuvos aklųjų biblioteka - pagrindinė šalies kultūros įstaiga, kurios tiesioginė pareiga - skleisti informaciją ir užtikrinti informacijos prieigą sutrikusios regos žmonėms. Programa numato LAB nuostatuose deklaruojamų tikslų įgyvendinimą ir optimalaus bibliotekos funkcionavimo perspektyvas. Svarbiausia programos idėja - bibliotekos veiklos tąsa ir paslaugų bei produktų tobulinimas.
Didžiausias artimiausiu metu numatomas pokytis - garso knygų duomenų bazės sukūrimas. Rengiamas projektas, kurį realizavus internetu taps pasiekiamos skaitmeninės garso knygos - jų šiuo metu bibliotekoje išleista ir sukaupta per 2000 pavadinimų. Pagal projektą, be leidybos, per artimiausius trejus metus papildomai bus išleista dar 500 skaitmeninių garso knygų. Visos jos, taip pat knygos, kurios bus išleistos jau po projekto, taps pasiekiamos nuotoliniu būdu. Sutrikusios regos skaitytojas, gavęs iš LAB slaptažodį, galės naudotis duomenų baze būdamas bet kurioje pasaulio vietoje, kur tik yra interneto ryšys. Tai itin svarbu užsienyje gyvenantiems sutrikusios regos tautiečiams. Duomenų bazė taip pat turės paieškos pagal įvairius kriterijus galimybę. Taigi Lietuvos aklųjų biblioteka taps ne tik sutrikusios regos žmonių kultūros, informacijos ir bendruomenės centru, bet ir biblioteka be sienų.
Bibliotekoje turėtų būti tinkama sutrikusios regos žmonėms fizinė ir informacinė aplinka, veiksminga paslaugų sistema.
Programoje taip pat numatomi bibliotekos valdymo pokyčiai. Bus suburta bibliotekos taryba, kuri svarstyti svarbiausių bibliotekos veiklos klausimų rinksis ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Tarybą sudarys bibliotekos darbuotojai, atstovaujantys svarbiausioms bibliotekos veiklos sritims. Taip pat į bibliotekos tarybą kviesime LASS centro tarybos atstovą. Savo atstovą pasiūlys ir bibliotekos steigėjas - LR kultūros ministerija.
Programoje nemažai vietos skiriama ir personalo situacijai. Būtina atnaujinti bibliotekos padalinių nuostatus, darbuotojų pareigybines instrukcijas. Bibliotekai per artimiausius 5 metus reikėtų papildyti personalą jaunais profesionalais, kvalifikuotais specialistais. Tačiau pritraukti į biblioteką jaunimą ir specialistus - sudėtingas uždavinys. Žinome, kad bibliotekininkų atlyginimai nėra viliojantys. Tačiau reikės ieškoti sprendimų ir naujų išteklių.
Iš darbuotojų, kurie dirba šiuo metu, tikiuosi produktyvaus ir rezultatyvaus komandinio darbo, nuolatinio gebėjimų ugdymo, idėjų generavimo, lojalumo. Be abejo, ir konstruktyvios kritikos. Kritinė frazė "yra blogai" turėtų tapti pasiūlymu "ką daryti, kad būtų gerai".
O aš žadu nuolat bendrauti ir tartis su padalinių vadovais, bendromis jėgomis ieškoti problemų sprendimo. Taip pat sieksiu sudaryti optimalų psichologinį mikroklimatą.
Kalbant apie bibliotekos renginius, tiflologinius leidinius, svarbiausias kriterijus turėtų būti ne kiekybė, o kokybė. Geriau mažiau, bet tikrai gerų, vertingų ir patrauklių rezultatų.
Labai svarbūs ir bibliotekos ryšiai su išore - tiek nuolat palaikoma strateginė partnerystė, tiek bendradarbiavimas ir galimybė dalintis patirtimi su kitomis šalies bibliotekomis, o ypač - su užsienio šalių aklųjų bibliotekomis. Lietuvos aklųjų biblioteka taip pat turėtų aktyviau įsijungti į IFLA aklųjų bibliotekų sekcijos veiklą.
"M.Ž." Kokia yra, Jūsų nuomone, ideali aklųjų biblioteka?
R. J. Profesionali ir draugiška biblioteka. Biblioteka, kurioje naudinga ir malonu lankytis. Biblioteka, kurioje rasite jums reikalingą informaciją ir paslaugas.
[Skaityti komentarus] |
[Komentuoti] |
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]