VIRŠELIS

NEŽINOMAS DAILININKAS. KRISTUS GYDO NEREGĮ

Ši tema yra paimta iš Biblijos. Biblija yra reikšmingiausias rašytinis kultūros istorijos paminklas, kuriame atsispindi praeitų kartų gyvenimas, tradicijos, lūkesčiai. Šios knygos populiarumą patvirtina ir tai, kad Biblija pasaulyje pirmauja pagal pavogtų egzempliorių skaičių. Nemažą vietą šiame kūrinyje užima stebuklai. Žmonijai visais laikais buvo aktuali gėrio ir blogio kova. Tradiciškai mituose, padavimuose, legendose, pasakose gėris nugali blogį. Tai natūralu, nes žmonės visada tikėjo ir nori tikėti, kad blogis bus nubaustas, o gėris švęs pergalę. Ne išimtis ir Biblija. Joje stebuklus daro tiek pats Dievas, tiek jo sūnus Jėzus Kristus, o po pastarojo mirties - jo mokiniai apaštalai. 

Stebuklais išgydyti, kaip rašoma Biblijoje, buvo aklieji, kurti, luoši, raupais sergantys žmonės. Šią tematiką mėgo daugelis žymių dailininkų, kaip antai: Botičelis, Leonardas da Vinčis, Rafaelis, Karavadžo, Rubensas, Rembrantas, Nesterovas ir kiti. Siužetai, susiję su stebuklingais išgydymais, sudarė galimybę sukurti jaudinančias, plastiškas, persunktas humanizmo dvasia kompozicijas. 

Bremeno miesto bibliotekoje yra išlikusi karaliaus Henriko III knyga, vadinamas "Bremeno kodeksas", kur, be kitų, yra iliustracija, skirta neregio išgydymo temai. Paveiksle pavaizduotas sėdintis šalia kelio, vedančio į Jericho miestą, aklas Bartimiejus. Dailininkas pavaizdavo neregį, sėdintį su juoda lazda po fantastiškais žiedais aplipusiu krūmu, ištiesusį į Jėzų ranką. Jėzus pavaizduotas su aureole, su knyga rankoje, palinkęs prie neregio su ištiestais dviem dešinės rankos pirštais. Už jo nugaros būrys miestelėnų. Ant paveikslo užrašyta, kad Kristus savo žodžio galia dovanoja neregiui akių šviesą. Ir iš tiesų - nereikėjo jokio prisilietimo. Užteko žodžio galios. 

Vytautas GUDONIS 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]