NAUJOS KNYGOS

Vytautas GUDONIS

AKLUMAS ISTORIJOJE IR ŠIANDIENOS PASAULYJE


Knygos 'AKLUMAS ISTORIJOJE IR ŠIANDIENOS PASAULYJE' viršelisTokiu pavadinimu ant mano rašomojo stalo puikuojasi talentingo rašytojo ir žurnalisto Alvydo Valentos sudaryta ir neseniai UAB "Brailio spauda" išleista spalvingu viršeliu knyga. Užvertus šios dailiai išleistos knygos paskutinį puslapį, akys nesąmoningai nukrypo į mano bibliotekos tiflologinės literatūros lentynas. Jose Antano Jonyno 1966 metais sudaryta knyga "Gyveniman sugrįžę" (beje, nuo to laiko susiejau savo gyvenimą su neregiais), Adolfo Venckevičiaus sudaryta "Susipažink su mano gyvenimu" (1978), Antano Jonyno "Žmogiškoji reabilitacija" (1979), kelios knygos apie Beatričę Grincevičiūtę, Praną Daunį, Prano Daunio "Raštai" (1996), Valentino Vytauto Toločkos "Skaitantys pirštai" (1976, 1997) ir "Lietuvos tiflopedagogų sąvadas" (2002), Alvydo Valentos "Noriu būti gyvenimo dalininkas" ir jo sudaryta "Aklumas įvairiose kultūrose" (abi 2004), Juozo Valentukevičiaus "Neregių literatų sąvadas" (2005). Tai, ko gero, reikšmingiausi lietuvių autorių darbai tiflologine tema. Kas bendra ir kuo išsiskiria iš čia minėtų Alvydo Valentos sudaryta knyga? Bendra tai, kad visi šie autoriai geriau nei kiti suvokia aklumo ir silpnaregystės problemas. Ši knyga nuo kitų skiriasi informacijos įvairove aklumo tema. Kitas pozityvus šio darbo bruožas - su laiku siejamų faktų gausa: žinios apie neregius pateikiamos nuo antikinės Graikijos iki šių dienų. Medžiagą sudarytojas atsirinko remdamasis subjektyviais kriterijais ir liko jam artimoje kultūrologijos erdvėje. Aišku, kad autorius susidūrė su keblia medžiagos knygai atrinkimo problema. Galime tik įsivaizduoti, kokie šios medžiagos klodai saugomi Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriuje, kiek įdomių straipsnių per 41 metus buvo skelbta "Mūsų žodyje" bei analogiškuose užsienio žurnaluose, grožinės literatūros leidiniuose. 

Suprantama, skaitytojas vartydamas šią įdomią knygą bandys pats "atkoduoti" sudarytojo medžiagos atrankos kriterijus ir atsakyti į kitus jam iškilusius klausimus. Pavyzdžiui, kodėl pateikiama medžiaga tik nuo antikinės Graikijos, o ne nuo ankstesnio laikotarpio - Senovės Egipto? Ar žinoma sudarytojui medžiaga, skelbta pastarųjų metų iliustruotuose straipsniuose "Kūrybos erdvių" žurnale: "Homero klausimas ir poeto paveikslas vaizduojamajame mene" (19 iliustracijų), "Neregio išgydymo tema Biblijoje ir jos atspindžiai vaizduojamajame mene" (7 iliustracijos), "Neregio bandūristo paveikslas vaizduojamajame mene" (8 iliustracijos), "Tobijaus ir Tobito paveikslas apokrifinėse knygose ir dailėje" (15 iliustracijų)? Kodėl kai kurių straipsnių nenurodomos autorių pavardės, šaltiniai, o nurodoma tik vertėjo pavardė? Kodėl kai kurie straipsniai nepateikiami literatūros sąraše su patikslintais duomenimis? Kodėl ką tik iš spaudos išėjusią knygą "sendiname" metais ir skaitytojams pateikiame kaip praeitų metų leidinį? Tokių ir panašių klausimų būtų mažiau, jei sudarant analogiškus leidinius būtų naudojamasi "žvilgsniu iš šalies", t. y. įsiklausoma į vieno ar kelių recenzentų nuomones iki rankraščio spausdinimo. Tai būtų ne cenzoriai ar kontroliuotojai, o pagalbininkai ir patarėjai, kurie padėtų išvengti netikslumų. Žinomas dar ir kitas fenomenas: autorius, paėmęs ką tik iš spaudos išėjusį savo darbą, mato lyg "kitomis akimis". Jis iškart pastebi, ką galima buvo patobulinti. Matyt, knygos formatas leidžia suvokti darbo visumą geriau negu spausdintas rankraštis ar jo elektroninis variantas. Šią tiesą puikiai supranta tie, kurie parašė bent vieną knygą ar net bent vieną straipsnį. 

Knygoje pateikta medžiaga nėra vienalytė - skaitytojai ras ir mokslo populiarinimo, ir mokslo straipsnių bei grožinės literatūros kūrinėlių ar jų ištraukų. Be abejonės, skaitytojas atsirinks sau įdomią medžiagą. Čia savo smalsumą patenkins dauguma skaitytojų. Knyga bus naudinga ne tik asmenims, besidomintiems aklumo tematika, bet ir studentams, studijuojantiems socialinius mokslus pagal bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros programas. Neabejoju, kad ši įdomi ir naudinga knyga paskatins ne vieną imtis išsamesnių studijų įvairiais tiflologiniais klausimais, kas ir patvirtins šio darbo praktinę vertę. 

Ir dar. Išėjus knygai "Aklumas istorijoje ir šiandienos pasaulyje" bei susumavus jos sudarytojo Alvydo Valentos įdirbį tiflologijoje pasidarė ramu - dr. Valentinas Vytautas Toločka turi gerą pamainą, o tai mus išties džiugina. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]