PROJEKTAI

Antanas MONKEVIČIUS

TAMSOJE SKAMBĖJO EILĖS

Gegužės 13-27 d. po visą Lietuvą sklandė poezijos mūza. Švelniu sparno virptelėjimu lyg grūdus į pavasarinę dirvą ji bėrė žodžius, posmus, eiles. Jų galėjai klausytis visur: bibliotekose, kavinėse, mokyklose, skveruose, netgi gatvėse. 

Tomis dienomis vyko tarptautinis festivalis "Poezijos pavasaris 2007". Į poezijos festivalio programą buvo įtrauktas ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos parengtas projektas - poezijos ir muzikos valanda "Poezija tamsoje". Gegužės 17 dieną, susirinkę Vilniuje, Lietuvos technikos bibliotekos kavinėje, poetai tamsoje skaitė savo parašytas eiles. Poezijos ir muzikos valandoje dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos nariai poetai Eglė Juodvalkė, Henrikas Čigriejus, Gediminas Kajėnas, Jonas Strielkūnas, aktorė Gražina Urbonaitė bei gausus neregių poetų būrys. Įspūdingą renginio atmosferą mušamų būgnų garsais padėjo sukurti perkusininkai Pavel Giunter ir Viktor Magilov-Žano. 

Nauja idėja - "Poezija tamsoje" 

"Poezija tamsoje" - tai naujas, dar niekad Lietuvoje nevykdytas projektas. Kitose Europos šalyse poezijos skaitymo, muzikos atlikimo ir klausymosi vakarai rengiami jau seniai. Vokietijoje, JAV veikia restoranai, kuriuose lankytojas valgo visiškoje tamsoje, o jį aptarnauja neregiai. Anot LASS centro tarybos kultūros ir informacijos patarėjos Danutės Cidzikienės, projekto esmė - poezijos ir muzikos kūrėjų iššūkis tamsai. "Tikras kūrėjas, ar jis matantis ar ne, yra šviesus žmogus, savo dvasinėmis pastangomis įveikęs tamsą. Tad kodėl "Poezijos paukštei" nepasisvečiavus tamsoje?" - savo mintimis dalijosi projekto sumanytoja D. Cidzikienė. "Svarbiausia užduotis - renginiui parinkti tinkamą vietą. Tai buvo sudėtinga padaryti. Iš pradžių rinkomės muziejines erdves. Pagrindinis atrankos kriterijus - aklina patalpos tamsa. Deja, su muziejais bendros kalbos nepavyko rasti," - pasakojo renginio idėjos autorė. D. Cidzikienei kilo išganinga mintis - renginiui pasirinkti Lietuvos technikos bibliotekos rūsiuose įsikūrusią kavinę. Kavinėje yra tik vienas nedidelis langelis, kurį uždengus - ideali vieta renginiui. Bibliotekos direktorius sutiko nemokamai suteikti kavinės patalpas. Kitas žingsnis - muzikantų paieška. Juos surasti nebuvo lengva. Daugelis atsisakė - esą užsiėmę. Pagaliau renginio organizatoriams nusišypsojo laimė. Projekte "Poezija tamsoje" sutiko dalyvauti žymiausi Lietuvos perkusinės muzikos atstovai Pavel Giunter bei Viktor Magilov-Žano. 

Tamsoje nutūpusi poezijos paukštė 

Viduramžius menančiuose Technikos bibliotekos skliautuose nuaidėjusi perkusinė muzika priviliojo skrajūnę poezijos paukštę. Paukštė neatsilaikė muzikos kerams - nusileido tamsoje, taip suvienydama susirinkusius žmones. Regintieji turėjo puikią progą pajusti tamsos nepatogumus ir jos diskomfortą. Muzikantai be žvakelės šviesos negalėjo groti, poetai - skaityti savo eilių. Retas kuris atmintinai mokėjo savo parašytą eilėraštį... 

Beaidint baigiamiesiems būgnų garsams aktorė Gražina Urbonaitė padeklamavo Antano Jonyno eilėraštį. Renginio vedėjas neregys poetas Alvydas Valenta visus susirinkusius pakvietė klausytis poezijos. Pirmieji savo eiles skaitė žinomi poetai: Eglė Juodvalkė, Henrikas Čigriejus, Gediminas Kajėnas, Jonas Strielkūnas. Aktorė G. Urbonaitė deklamavo Antano A. Jonyno ir Antano Jonyno eilėraščius, parašytus ta pačia tema. Vėliau savo poeziją tamsoje noriai skaitė gausus neregių bei silpnaregių literatų būrys, sugužėjęs iš visos Lietuvos. Svečiai atvyko iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos. Klaipėdiečiai netgi važiavo visuomeniniu transportu. Tai džiugina. Neregiai ir silpnaregiai poetai drąsiai skaitė savo eiles. Panevėžietis Arvydas Markevičius deklamavo neregio poeto Zenono Kavaliausko eiles. Skambėję eilėraščiai buvo įvairūs - vieni stipresni, kiti silpnesni. Tik viena tikrai aišku - jie parašyti iš visos širdies. 

"Poezijos tamsoje" idėjai realizuoti kiek trukdė šiuolaikinės technologijos. "Koją nuolat kaišiojo naujosios technologijos: tamsą skrodusios fotoaparatų blykstės, žybsintys fotoaparatų ekranai, televizijos prožektorių akinanti šviesa. Smagu, kada aplanko reporteriai, bet jie turėjo filmuoti. Akivaizdu - be šviesos filmuoti neįmanoma. Televizijos žmonės pasišvietė lempomis. O tai griovė mūsų sugalvotą koncepciją," - pasibaigusį renginį vertino Danutė Cidzikienė. 

Profesionalai apie "Poeziją tamsoje" 

Paklausta apie renginį poetė Eglė Juodvalkė neslėpė susižavėjimo: "Pirmą kartą buvau tokiame renginyje. Turėjau kuo stebėtis. Ar kas galėjo pamanyti, kad tiek daug neregių rašo poeziją ir nebijo viešai jos skaityti. Visi jų ištarti žodžiai reikalauja, kad jie būtų matomi. O neregiai taip sklandžiai jais operavo. Labai vykusiai organizatoriai parinko skaitiniams erdvę. Viduramžiais iškastame vyno rūsyje eilės savaime liejosi. Pikantiškumo ir savotiško žavesio suteikė tamsa ir plevenančios žvakelės liepsnelė. Renginiui mistiškumo pridėjo būgnininkai. Būgnų dundesys nejučia nukeldavo į egzotiškas šalis ir seniai praėjusius laikus. Vakaro sumanytojus būtų neetiška kritikuoti. Nors vis dėlto kelias pastabas išsakysiu: pirmiausia - renginys buvo per ilgas. Žmogus negali taip ilgai klausytis nors ir geriausios poezijos. Siūlyčiau kitą renginį nors pusvalandžiu sutrumpinti. Drįsčiau siūlyti ir griežtesnę poetų skaitovų atranką. Dar kartą pasikartosiu - girdėjau labai gerų eilių." 

Neregiams puikiai pažįstamas, mažakalbyste garsėjantis poetas Jonas Strielkūnas nebuvo linkęs tuščiai gražbyliauti: "Šis renginys yra svarbus ne tiek mums, kiek patiems neregiams. Su nematančiais žmonėmis bendrauju ne pirmus metus. Anksčiau lankydavausi Lietuvos aklųjų bibliotekos filialuose. Ten skaitydavau savo eiles. Šis renginys yra netradicinis, verčiantis susimąstyti. Pats savo kailiu esu patyręs tamsos naštą. Mano regėjimas yra silpnas, esu trumparegis. Galima sakyti - vienas iš jūsų. Gaila, kad aš, kaip ir kiti mano kolegos, nemokėjome atmintinai daug savo eilėraščių. Nors gal tai ir gerai. Daugiau laiko liko ne profesionalams."  

Jaunam poetui Gediminui Kajėnui "Poezija tamsoje" - gera proga sustoti nekasdieninėje stotelėje. Jam labiausiai patiko netikėtas sumanymas. "Ne taip paprasta susitapatinti su neregiais. Jie tamsoje geriau skaitė eiles už mus, profesionalius poetus. Savotiško netikėto žavesio suteikė muzika. Tai buvo įspūdingo garso šventė. Parinkta erdvė labai tiko žaidžiamam žaidimui. Kas įdomiausia, tamsoje išnyko riba tarp reginčiųjų ir neregių. Iš dienos šviesos nusileidęs į tamsą nejučia pajunti kontrastą. Tai kitokia pauzė, išmušanti iš įprasto ritmo. Tamsa paakino nusiraminti, susikoncentruoti."  

Poetas Henrikas Čigriejus už gyvenimą susietą su literatūra yra dėkingas neregiui. Dar besimokydamas Saločių progimnazijoje apsigyveno pas giminaičius. Vienas iš jų buvo jaunas neregys. Tai įvyko 1944 metais. Sprogus laukuose surastai minai, jaunuolis neteko dešinės rankos ir akių. Tai buvo labai šviesus žmogus, domėjęsis literatūra. Jis sutelkė kelis skaitovus, kurie jam skaitė literatūrinius šedevrus. Tarp jų buvo ir būsimasis poetas Henrikas Čigriejus. Nuo tada H. Čigriejus ir pamilo baikščią poezijos paukštę. Paklaustas apie renginį H. Čigriejus pasakojo: "Organizatoriai - tikri menininkai. Seniai nebuvau tokioje nekasdienėje aplinkoje. Tikrai didžiulis malonumas savo eilėraščius skaityti žvakelės šviesoje. Ištarti žodžiai skambėjo neįprastai, tamsa juos nuspalvino netikėtais tonais bei prasmėmis. O kada žodis pagražinamas neįprastais muzikos garsais, jauti stulbinančią sintezę."  

Telieka pasidžiaugti, kad tai buvo visos Lietuvos aklųjų bei silpnaregių poetų renginys. Ne dažnai pasitaiko proga neregiams poetams kartu su pripažintais šio amato meistrais gausiai susirinkusiai poezijos gerbėjų miniai kartu deklamuoti savo posmus. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]