NAUDINGA ŽINOTI

Dr. Antanas PETRAUSKAS

KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE "SODROS" PENSINĮ APRŪPINIMĄ


Valstybinis socialinis draudimas svarbus ir visiems darbdaviams, ir jų vadovaujamuose ūkio subjektuose dirbantiems asmenims. Taigi ką reikėtų žinoti tiems, kurie norėtų turėti ramią ir sočią senatvę?

 

Pasikeiskite pažymėjimą

 

2007-ieji - tretieji metai, kai į turimus senos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus nebus daromi įrašai apie darbuotojų gautą darbo užmokestį ir "Sodrai" pervestas įmokas.

Kadangi apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių nėra nustatytas senų pažymėjimų pakeitimo naujais terminas, tai jie ir galios iki tol, kol bus pakeisti. Nauji pažymėjimai išduodami nuo 2005-ųjų metų sausio 1-osios.

Taigi norintieji senos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą pakeisti į naują nuolatinės gyvenamosios vietos "Sodros" teritoriniam skyriui turės pateikti seną pažymėjimą, asmens dokumentą ir 30 mm su 40 mm dydžio spalvotą arba nespalvotą nuotrauką. Pateikus šiuos dokumentus naujos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas - laminuota kortelė nemokamai bus išduota tą pačią dieną. O senasis dokumentas, padarius jame atitinkamą įrašą, bus grąžintas.

 

Atlikite darbdavio patikrą

 

Kadangi naujajame valstybinio socialinio draudimo pažymėjime nėra duomenų apie asmens gautas draudžiamąsias (darbo) pajamas ir sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, darbuotojams gali kilti abejonių dėl darbdavių sąžiningumo. Jas išsklaidyti padės "Sodros" apdraustų asmenų įskaitos informacinėje duomenų bazėje kaupiama informacija apie kiekvieną valstybiniu socialiniu draudimu apdraustą darbuotoją.

Jau minėtas teisės aktas kiekvienam apdraustajam, pateikusiam asmens dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, suteikia teisę susipažinti su minėtoje duomenų bazėje apie jį sukaupta informacija. Šiuo tikslu galima kreiptis į bet kurį "Sodros" teritorinį skyrių. Mokestis už pažymą apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajams neimamas.

Atsižvelgiant į laikotarpio, kuriame gyvename, dinamiškumą, darbdavių patikra turi prasmę: šioje duomenų bazėje laiku fiksuoti netikslūs duomenys užtikrins teisingą mokamos ar dar tik ateity priklausysiančios pensijos arba kitos išmokos dydžio apskaičiavimą.

 

Padėkite sukaupti duomenis

 

Ne vienam iš "Sodros" pensiją gaunančiam asmeniui teko gerokai pavargti, kol surinko pensijos skyrimui reikiamus dokumentus. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai kiekvienam asmeniui suteikia teisę dokumentus, įrodančius įgytą pensijų draudimo stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas, pateikti nuolatinės gyvenamosios vietos "Sodros" teritoriniam skyriui.

Visus, kurie turėtų apsilankyti "Sodroje" galima suskirstyti į dvi grupes: 1) gyventojai, kuriems senatvės pensijos amžius sukaks iki 2008 metų gruodžio 31 dienos. Tai moterys, gimusios iki 1948 metų gruodžio 31 dienos imtinai, ir vyrai, gimę iki 1946 metų birželio 30 dienos imtinai; 2) gyventojai, kuriems senatvės pensijos amžius sukaks 2009 metų sausio 1-ąją ir vėliau. Į šią grupę patenka moterys, gimusios 1949 metų sausio 1-ąją ir vėliau, ir vyrai, gimę 1946 metų liepos 1-ąją ir vėliau.

Į pirmą grupę patekusiems asmenims reikia pateikti dokumentus apie savo iki 1993 metų gruodžio 31 dienos įgytą pensijų draudimo stažą ir gautas draudžiamąsias pajamas. Į antrą grupę patekusiems užteks pateikti tik dokumentus apie iki nurodytos datos įgytą pensijų draudimo stažą.

Šie duomenys įrodomi juos pagrindžiančių dokumentų originalais: darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, archyvų pažymomis, darbdavių išduotomis pažymomis apie gautas draudžiamąsias pajamas ir kt. Pačiam asmeniui neturint galimybės pateikti šių dokumentų, jų iš darbdavių ar archyvų pareikalaus "Sodros" teritorinis skyrius.

Iš "Sodros" pensijas jau gaunantiems asmenims ir tiems, kurie iki 1994 metų sausio 1 dienos pensijų draudimo stažo nėra įgiję, "Sodroje" apsilankyti nereikia.

Apdraustų asmenų įskaitos informacinėje duomenų bazėje sukaupti duomenys taip pat pravers skiriant netekto darbingumo, našlaičių ar našlių pensijas, nedarbo išmokas, kompensuojamuosius vaistus, ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas.

Taigi nelaukdami senatvės pensinio amžiaus būsimoms pensinėms išmokoms skirti reikalingus dokumentus sutvarkykite jau šiandien. Tai atlikę būsite ramūs ir šių dokumentų praradimo atveju. Mat jų kopijas turėtų "Sodra".

 

Kreipkitės dėl pensijos skyrimo iš naujo

 

Pensijos skyrimas iš naujo - galimybė gauti didesnę pensiją ir turėti sotesnę senatvę. Bet kokiu atveju iš naujo paskirta ir pradėta mokėti pensija nebūtų mažesnė už iki tol mokėtą.

Kas gi turi teisę iš "Sodros" biudžeto lėšų mokamos pensijos skyrimą iš naujo? Atsakymo į šį kas šeštam dirbančiam pensijos gavėjui aktualų klausimą ieškosime nuo 2005 metų liepos 1 dienos įsigaliojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo naujojoje redakcijoje ir šių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.

Šiuose teisės aktuose nustatyta, jog senatvės ir netekto darbingumo pensija, paskirta turint būtinąjį pensijų draudimo stažą, gali būti paskirta iš naujo pagal naujus pensijų draudimo stažo ir draudžiamų pajamų duomenis pensijos gavėjo prašymu. Tam po nurodytos pensijos paskyrimo reikia būti įgijusiam ne mažesnį kaip dvejų metų pensijų draudimo stažą.

Tuo atveju, kai senatvės ar netekto darbingumo pensija buvo paskirta turint minimalų pensijų draudimo stažą tokiai pensijai skirti, bet neturint būtinojo pensijų draudimo stažo, nurodyta pensija šios pensijos gavėjo prašymu gali būti skiriama iš naujo, kai po pensijos paskyrimo yra įgyjamas būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės ar netekto darbingumo pensijai skirti. Šiuo atveju asmuo po minėtos pensijos paskyrimo gali būti įgijęs ir mažesnį negu dvejų metų pensijų draudimo stažą.

Šios dvi senatvės ar netekto darbingumo pensijų skyrimo iš naujo nuostatos taip pat taikomos ir skiriant netekto darbingumo pensijas nesulaukusiems senatvės pensijos amžiaus invalidumo pensijų gavėjams. Be to, netekto darbingumo pensijos gavėjui nustačius didesnį netektą darbingumą jo prašymu tokia pensija irgi yra skiriama iš naujo.

Visais atvejais invalidumo ir netekto darbingumo pensijų gavimo laikas iki asmeniui sukankant senatvės pensijos amžiui yra prilyginamas pensijų draudimo stažui skiriant jam senatvės pensiją pirmą kartą arba ją skiriant iš naujo.

Asmeniui, turinčiam teisę į jam mokamos pensijos skyrimą iš naujo, prašymą reikia paduoti nuolatinės gyvenamosios vietos "Sodros" teritoriniam skyriui.

Sprendimas dėl pensijos skyrimo iš naujo būtų priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Naujo dydžio pensija būtų paskirta nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensijos gavėjas pateikė prašymą skirti pensiją iš naujo, pirmos dienos. O netekto darbingumo pensijos gavėjui nustačius didesnę negalią, naujo dydžio netekto darbingumo pensija skiriama nuo tos dienos, kurią nustatytas didesnis netektas darbingumas.

 

Ruoškitės naujoms permainoms

 

Asmenims, įgysiantiems teisę gauti senatvės pensiją pradedant 2009 metų sausio 1-ąja ir vėliau, draudžiamųjų pajamų koeficientas bus apskaičiuojamas pagal to asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas tik nuo 1994 metų sausio 1 dienos. Žinant to meto ekonominę padėtį nesunku suvokti, jog daugeliui asmenų gali tekti nusivilti jiems apskaičiuotos pensijos dydžiu. Taigi bent priešpensiniu laikotarpiu reikėtų susirasti labiau jūsų sugebėjimus ir sumanymus vertinantį darbdavį.

Daugeliui žinoma, jog tam, kad daugėtų dirbančių gyventojų, ilginamas pensinis amžius. Nors vyrų senatvės pensijos amžius nustatytą ribą - 62,5 metų - pasiekė dar 2003 metais, bet moterys nustatytą senatvės pensijos amžių - 60 metų - pasiekė praėjusiais metais, t.y. 2006-aisiais.

Dar 2004 metais Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos konvergencijos programoje kaip viena iš priemonių, sulėtinančių dirbančių gyventojų mažėjimą ir sumažinančių finansinę naštą dirbantiems, nurodyta galimybė ateityje sulyginti moterų ir vyrų pensinį amžių ir pailginti jį iki 65 metų.

Apskaičiuota, jei pensinis amžius ir toliau nebūtų ilginamas, tai 10-čiai valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų 2025 metais tektų 8 pensininkai, o 2050 metais - 11 pensininkų. O ilginant pensinį amžių iki 65 metų 2025 metais 10-čiai tokių įmokų mokėtojų tektų 7, 2050 metais - 9 pensininkai.

2005 metų pabaigoje šalies Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje jau nurodyti ir metai, nuo kada planuojama tiesiogiai su pensijų sistemos reforma susijusi užimtumo didinimo priemonė - senatvės pensijos amžiaus didinimas. Tai 2012 metai. Nuo jų ir ketinama pradėti senatvės pensijos amžių didinti po 2 mėnesius vyrams ir 4 mėnesius moterims kasmet, kad abiejų lyčių asmenų senatvės pensijos amžius 2026 metais pasiektų 65 metus.

Nesunku suvokti, jog prie numatomo pensinio amžiaus ilginimo bus prisidėjusi ne tik "Sodros" biudžetą tuštinanti antroji pensijų sistemos reformos pakopa - savanoriško pensijų kaupimo sistema, bet ir ekonominė emigracija iš Lietuvos, dėl kurios prarandama kvalifikuota darbo jėga yra skaičiuojama šimtais tūkstančių jaunų žmonių.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]