SUKAKTYS

 

GRAŽUS JUBILIEJUS


Lietuvos aklųjų bibliotekaDaugelio neregių bei silpnaregių gyvenimas neįsivaizduojamas be knygų - atspausdintų brailio raštu ar įgarsintų. Knyga daugeliui tapo kasdienybės dalimi. Tereikia nueiti į Lietuvos aklųjų biblioteką (LAB) ir pasiimti norimą romaną ar mokslo veikalą. Lankydamiesi bibliotekoje retai tesusimąstome apie jos įsteigimą, fondų formavimo ir kaupimo rūpesčius. Retas iš mūsų žino, kada atsirado pirmosios lietuviškos knygos brailio raštu, nuo kada pradėtos platinti itin tarp skaitytojų populiarios garsinės knygos, kada buvo įsteigtos pirmosios bibliotekėlės, aptarnaujančios akluosius bei silpnaregius.

Minėdami Lietuvos aklųjų bibliotekos įkūrimo jubiliejų prisiminkime lietuviškos knygos brailio raštu kelią "pas malonųjį skaitytoją".

Pirmosios lietuviškos knygos brailio raštu buvo išleistos 1928 metais Kauno aklųjų institute. Tais pačiais metais šiame institute įsteigiama ir pirmoji akliesiems skirta bibliotekėlė. Analogiška biblioteka nuo 1928 m. veikė ir lenkų okupuotame Vilniuje, aklųjų mokykloje. Vilniaus aklųjų mokyklos bibliotekos fondų pagrindą sudarė iš Lenkijos bei Prancūzijos atsisiųstos lenkiškos knygos brailio raštu.

1930 metais Kauno aklųjų institutas iš Vokietijos gavo įrengimus brailio spaustuvei ir ėmė iki 20 egzempliorių tiražu spausdinti vadovėlius brailio raštu. Grožinė literatūra ir toliau buvo perrašinėjama vienu egzemplioriumi. Didesnis grožinių knygų pasirinkimas atsirado tik nuo 1962 metų, kada dienos šviesą išvydo pirmoji garsinė knyga.

Apie Lietuvos aklųjų bibliotekos praeitį, dabartį bei numatomus darbus į "Mūsų žodžio" klausimus atsakė LAB direktorė Jadvyga Kuolienė.

 

"M.Ž." Tik ką paminėjote Vilniaus aklųjų bibliotekos 60-ties metų jubiliejų. Vilniuje pirmoji aklųjų bibliotekėlė įkurta dar 1928 metais, ar ne?

J. K. 1928 metais Vilniuje akliesiems bibliotekėlę įkūrė lenkai. Tuo metu jie buvo okupavę mūsų sostinę. Su Lietuvoje gyvenančiais neregiais ji nieko bendro neturėjo, todėl tikra Vilniaus aklųjų bibliotekos (suaugusiems) įkūrimo data laikau 1947 metus. Iki tol veikė tik neregiams vaikams skirtos bibliotekėlės. 1947 metais įsteigta bibliotekėlė suaugusiems veikė visuomeniniais pagrindais. Joje lietuviškų knygų brailio raštu buvo negausu. Dominavo knygos rusų kalba. Bibliotekėlę tvarkė Vanda Kulytė-Kazlauskienė. Po metų tokia pat bibliotekėlė atidaroma Kaune, 1952 m. - Panevėžyje, 1957 m. - Šiauliuose, 1961 m. - Klaipėdoje. 1958 m. įsteigiama brailio spaustuvė. Ji itin papildė iki tol buvusius negausius brailio raštu išleistų knygų fondus. Penkiuose Lietuvos miestuose įkūrus aklųjų bibliotekėles iškilo nemažai keblumų. Bibliotekėlės veikė visuomeniniais pagrindais, jų veikloje trūko darnos, nuoseklumo, todėl buvo būtina imtis centralizacijos. Šią idėją iškėlė Valentinas Vytautas Toločka. Jo dėka visos suaugusiųjų neregių bibliotekos 1966 m. buvo centralizuotos. Įdomu tai, kad neregius aptarnaujančios bibliotekos pirmosios Lietuvoje centralizavosi. Kitos bibliotekos tai padarė gerokai vėliau - tik 1971 m.

"M.Ž." Koks veiklos modelis buvo pasirinktas 1966 metais centralizavus aklųjų bibliotekas? Ar jis nepakito?

J. K. 1966 m. vasario 1 dieną savo veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, sujungusi visas šešiuose miestuose veikusias aklųjų bibliotekas. Bibliotekos centras įsikūrė Vilniuje, o penki jos filialai - stambiausiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje. Dabar visuose rajonuose veikia neregių bibliotekinio aptarnavimo punktai viešosiose bibliotekose arba kilnojamosios bibliotekėlės prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių organizacijų. Centralizavus aklųjų biblioteką, iš pradžių buvo įkurtas tik metodikos skyrius. Vėliau skyrių vis daugėjo. Dabar LAB veikia septyni skyriai: komplektavimo-knygų tvarkymo, skaitytojų aptarnavimo (abonementas, fonoteka, periodinių leidinių bei interneto skaityklos), informacijos, tiflotyros, knygų leidybos, garsinių leidinių redakcija, Lietuvos aklųjų istorijos muziejus.

"M.Ž." Kodėl aklųjų biblioteka perėjo Kultūros ministerijos globon? Ar šis žingsnis pasiteisino?

J. K. Įsimintiniausi mūsų bibliotekai buvo 1992 metai. Tais metais mes perėjome Kultūros ministerijos žinion. Tuo metu tai buvo vienintelis išsigelbėjimas. 1992 metais LASS pakliuvo į problemų sūkurį. Buvo nuspręsta sumažinti bibliotekininkų skaičių: Vilniuje palikti 3 darbuotojus, filialuose - po vieną. Kitais žodžiais tariant, tai buvo šuolis kelis dešimtmečius atgal. Tada buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją su prašymu perimti aklųjų biblioteką. Prašymas buvo patenkintas: bibliotekos steigėju tapo Kultūros ministerija, LAB įgijo valstybinės reikšmės bibliotekos statusą. Bibliotekai suteikta pirma kategorija. Tokių bibliotekų visoje šalyje yra vos penkios. Esama padėtimi mes patenkinti. Kultūros ministerija mūsų neskriaudžia. Aišku, pradžioje buvo sunkumų. Dabar gi viskas gerai, netgi lėšų netrūksta. Smagu prisiminti 1997 metus. Tais metais Vilniuje buvo pastatytas naujas bibliotekos pastatas. Tai buvo pirmoji naujai pastatyta biblioteka po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Iki šiol esame suremontavę Šiaulių, Ukmergės filialus, dabar remontuojamos bibliotekos patalpos Kaune. Šiuo metu tiksliname programą, kuri padės įsijungti į Lietuvos bibliotekų modernizavimo srautą. Tikimės iš šios programos gauti lėšų Klaipėdos bei Panevėžio bibliotekos filialams remontuoti. Iš pasiekimų negaliu nepaminėti bibliotekos kompiuterizavimo. Visur viena elektroninė sistema, veikia internetas.

Nuo 1999 metų knygas pradėta garsinti elektroniniu būdu"M.Ž." LAB išskirtinis bruožas - leidyba. Kokius leidžiate leidinius?

J. K. LAB yra vienintelė biblioteka, leidžianti garsines knygas. Kiek man žinoma, verslininkų mėginimai imtis knygų garsinimo veiklos nebuvo sėkmingi. Pirmoji garsinė knyga skaitytojus pasiekė dar 1962 metais. Tada knygos skaitytojams buvo magnetofoninėse juostelėse. Vėliau juosteles pakeitė kasetės. Nuo 1999 metų knygas pradėta garsinti elektroniniu būdu, skaitmeniniu formatu. Tai pigus bei skaitytojams patogus knygų skaitymo būdas. Įdiegus elektroninį garsinių knygų leidybos būdą, mums, kaip ir kitų Europos šalių bibliotekininkams, iškilo dilema - ką daryti su anksčiau įgarsintomis knygomis? Nusprendėme turimus garsinius fondus perrašyti į skaitmeninį formatą. Dabar šis darbas sėkmingai atliekamas.

Noriu pasidžiaugti knygų brailio raštu leidyba. LAB jas pradėjo leisti nuo 1999 metų. Dauguma knygų yra grožinė literatūra, tačiau nemažai leidžiama ir mokslinės literatūros. Neužmirštami ir jaunieji skaitytojai. Štai 2006 metais biblioteka išleido pirmąją brailio raštu knygą vaikams su tiflografinėmis iliustracijomis. Negaliu nepaminėti ir reginčiųjų raštu, padidintu šriftu leidžiamų leidinių. Per metus išleidžiama 10-15 pavadinimų knygų padidintu šriftu.

"M.Ž." Kokias paslaugas skaitytojams teikia LAB?

J. K. Mūsų biblioteka rūpinasi savo skaitytojais, todėl nuolat galvojame, kaip palengvinti skaitytojams naudojimąsi mūsų sukauptais fondais, kaip suteikti kuo įvairesnių paslaugų. Visas LAB teikiamas paslaugas galima suskirstyti į kelias grupes. Visų pirma abonementinės paslaugos: įgarsintos literatūros, knygų brailio bei reginčiųjų raštu skolinimas į namus. Prie šios paslaugos priskirtinas ir knygų pristatymas į namus. Antra - skaityklos: jose neregiai ar matantys gali susipažinti su periodine spauda arba pasisvečiuoti internetinėse svetainėse. Visoje LAB įrengtos kompiuterinės darbo vietos su sintezatoriais bei prieiga prie interneto. Trečia - kultūrinė veikla: organizuojami renginiai, parodos, ekskursijos, konkursai. Veikia neregių literatų, vaikų, "Danutės" klubas prie LAB Kauno filialo, šeimininkių klubas prie LAB Šiaulių filialo.

Mūsų bibliotekos skaitytojai už simbolinę kainą gali išsinuomoti MP3 grotuvą garsinėms knygoms klausyti. Taip pat pagal pageidavimą yra garsinami straipsniai ar mokslo literatūra. Prireikus bibliotekos lankytojas turi galimybę nusikopijuoti reikiamus dokumentus kopijavimo aparatu arba juos nuskenuoti.

"M.Ž." Teko patirti, jog pastaruoju metu daug restauruojate senų įrašų. Ko skaitytojas gali tikėtis?

J. K. Knygų restauravimas yra daugialypis ir labai įvairus. Štai brailio knygos. Kai kurių mes turime tik po vieną egzempliorių. Norėdami juos išsaugoti, tekstus pervedame į elektroninį formatą. Brailio knygų, senų įrašų restauravimu rūpinasi tiflotyros skyrius. Knygoms, garsiniams įrašams restauruoti lėšų skyrė Kultūros ministerija. Kiekvienais metais įskaitmeniname po 300 pavadinimų dokumentų. Pernai pasiekėme savotišką rekordą - įskaitmeninome net 400 dokumentų. Pagrindinius, vertingiausius fondus mes jau įskatmeninome. Nors dar liko tikrai daug darbo. Mūsų restauruotus įrašus, knygas visi besidominantys gali surasti internetinėje svetainėje - www.labiblioteka.lt.

"M.Ž." Direktore, kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos aklųjų bibliotekos ateitį?

J. K. Pirmasis ir neatidėliotinas darbas - turimų senų fondų skaitmeninimas. Kita nauja mūsų veiklos sritis - turėti kuo daugiau neįgalių skaitytojų. Tai bendras projektas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgaliųjų reikalų departamentu. Programos tikslas - žmonių su bendra negalia aptarnavimas. Ši programa jau pradėta vykdyti. Norint aptarnauti visus norinčius tektų naudoti paštą bei internetą. Šiais metais mūsų bibliotekos skaitytojų laukia staigmena - norimą knygą galima gauti negrąžinamai. Tereikia atsinešti nešiojamą laikmeną ir mūsų darbuotoja iš karto įrašys pageidaujamą kūrinį.

Šiuo metu mes kuriame naują koduotą sistemą. Jos tikslas - garsinių knygų duomenų bazės sukūrimas. Lankytojas surinkęs kodą galės naudotis šia baze.

"M.Ž." Ačiū už pokalbį.

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]