GYVENIMO AKTUALIJOS

Augustinas ROTUNDAS

AR BIUROKRATIZMAS VISAGALIS?


Vasario pradžioje "Elta" išplatino pranešimą, kad artimiausiu metu Vyriausybei bus pateiktas nutarimo "Dėl neįgalių sportininkų ir jų trenerių, gydytojų, masažuotojų ir mokslininkų skatinimo" pakeitimo projektas. Neįgaliųjų sportininkų premijavimu susirūpinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ištyrus neįgalių sportininkų skundą dėl galimos diskriminacijos.

Toliau pranešime sakoma: "Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad 2006 m. rugpjūčio 16 dienos LR Vyriausybės nutarimu nustatyti premijų dydžiai ir sąlygos premijoms gauti yra diskriminuojantys neįgalius sportininkus. Tarnyba nusprendė siūlyti Vyriausybei keisti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius neįgalių sportininkų, jų trenerių, gydytojų, masažuotojų ir mokslininkų skatinimo tvarką, o teisės aktų projektus derinti su neįgaliųjų sporto organizacijomis."

Neįgalūs sportininkai priekaištus išsako Kūno kultūros ir sporto departamento vadovamsTokia yra oficiali informacija, vasario pradžioje apkeliavusi turbūt visus didžiausius Lietuvos laikraščius, interneto tinklalapius. Kas paskatino neįgalius sportininkus kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kodėl jų netenkina dabartinė premijavimo tvarka? Situaciją išsamiau pakomentuoti sutiko Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Girnius.

"Iki praėjusių metų vidurio, premijuojant neįgalius sportininkus, buvo vadovaujamasi 2000 m. rugpjūčio 16 d. priimtu atitinkamu Vyriausybės nutarimu. Nesakyčiau, kad tas nutarimas neįgaliesiems buvo labai palankus, bet, šiaip ar taip, sportuojantys žmonės galėjo tikėtis, kad už jų triūsą bus atlyginta. Praėjusių metų gegužės 29 d. Vyriausybė priėmė naują nutarimą. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės vieną nutarimo projekto dalį atsiuntė tuometinei Lietuvos invalidų reikalų tarybai, ši - persiuntė parolimpiniam komitetui. Bet čia buvo tik lentelės, sportininkų premijų dydžiai, iš kurių nebuvo galima susidaryti vaizdo, kaip atrodys visas nutarimas. O nutarimo tekste buvo sąlyga, kad neįgalūs sportininkai, užėmę prizines vietas, premijuojami tik tada, jeigu rungtyje yra ne mažiau kaip 12 dalyvių. Jeigu, pavyzdžiui, pasaulio lengvosios atletikos čempionato rungtyje bus vienuolika dalyvių ir mūsų sportininkas užims pirmą vietą, pagal šį nutarimą jam nepriklausytų jokia premija. Tiesa, buvo viena išlyga, kad į būtiną premijai gauti dalyvių dvyliktuką įskaičiuojami ir atrankinių varžybų dalyviai. Todėl iš pradžių dar vylėmės, kad ši nuostata galios ir nacionalinėms atrankinėms varžyboms, nes teisę dalyvauti tarptautinėse varžybose sportininkas pirmiausia turi išsikovoti namuose. Po Pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato paaiškėjo, kad nacionaliniai čempionatai atrankinėmis varžybomis nelaikomi. Taigi beveik visi mūsų sportininkai, išskyrus tik vieną, liko be premijų, nors prizinių vietų iškovojome. Savaime suprantama, tokia situacija netenkino nei pačių sportininkų, nei Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK). Tuojau po čempionato LPOK gavo jo dalyvių kreipimąsi dėl neįgalių sportininkų skatinimo tvarkos. Komitetas jam pritarė ir rekomendavo peržiūrėti sportininkų premijavimą ir skatinimą reglamentuojantį Vyriausybės nutarimą. Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi ne LPOK, bet patys čempionato dalyviai. Kaip matome, šios tarnybos išvada taip pat palanki neįgaliesiems."

Kalbant apie neįgalių sportininkų premijavimą, tiksliau - nepremijavimą, dažnai iškeliamas argumentas, kad jų daugelį kartų mažiau nei sveikųjų, todėl ir konkurencija esanti daugelį sykių mažesnė nei tarp sveikų sportininkų. O jeigu konkurencija mažesnė, jeigu pergalei pasiekti reikia padėti mažiau pastangų, tai ir premijos neturėtų būti lygios. Tačiau neįgalieji ir nebando įrodinėti, kad jų daugiau nei sveikųjų sportininkų. Neįgalūs sportininkai sutinka net su sąlyga, kad jų premijos yra dešimt kartų mažesnės už sveikųjų sportininkų premijas. Tai, kad neįgaliųjų sportas vis labiau profesionalėja, kad norint pasiekti didelių rezultatų, reikia ne tik gerų norų, bet ir lėšų, sistemingo bei nuoseklaus darbo, būtų jau kiek kita kalba. Neįgalieji nesutinka su vienu dalyku: kad jų pasiektos pergalės būtų visiškai nevertinamos ir nubraukiamos, tarytum joms pasiekti nereikėtų nei prakaito, nei pastangų, tarytum neįgaliems sportininkams niekas nekainuotų. Jie nesutinka, kad net tokias dešimt kartų mažesnes premijas gauti darosi vis sunkiau. Todėl vienas iš jų siūlymų - palikti galioti anksčiau veikusio nutarimo punktą, kad skiriant neįgaliems sportininkams premijas, vadovaujamasi proporcingumo kriterijumi. Pavyzdžiui, jeigu finale buvo ne dvylika, o vienuolika dalyvių ir Lietuvos sportininkas iškovojo prizinę vietą, tai iš jo premijos atskaičiuojama viena dvyliktoji sumos, jeigu dešimt - viena šeštoji sumos ir t. t.

Naujajame nutarimo, apie kurį čia kalbėjome, projekte yra ir daugiau neįgaliesiems palankių siūlymų: padidinti pačias premijas, premijuoti geriausių rezultatų pasiekusius neolimpinių sporto šakų sportininkus, didelio meistriškumo pasiekusiems neįgaliems sportininkams mokėti valstybines stipendijas. Nutarimo pakeitimo projektas jau pateiktas Vyriausybei ir, vaizdžiai kalbant, keliauja jos koridoriais. Reikia manyti, kad netrukus prikeliaus ir iki ministro pirmininko darbo stalo. Tiesa, niekas nedrįsta tiksliau įvardyti, kada tai bus. Na, o mums, tiems, kas sportuoja savo malonumui, dirba ir visai nesportuoja, ši istorija galėtų būti ir naudinga, ir pamokanti, kaip reikia kovoti dėl savo tiesos, ir nebijokime garsiai pasakyti - dėl savo interesų.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]