TEISĖ VARTOTI

Audronė JOZĖNAITĖ

AR GALI AKLASIS PASIRAŠYTI DOKUMENTĄ?


Atsakymas į šį klausimą yra ir privalo būti "taip". Privalo būti todėl, kad tai yra viena iš pagrindinių pilietinių teisių ir be jos asmuo nėra visateisis pilietis. Deja, praktikoje dažnai yra kitaip ir dažnai aklajam reikia įrodinėti šią teisę. Nereikia manyti, kad su šia problema susiduriama tik Lietuvoje. Įvairiose šalyse yra skirtingi įstatymai, skirtingi reikalavimai. Pretekstą padiskutuoti šia tema pernai davė kolega iš Austrijos.

Per vieną iš Europos aklųjų sąjungos komisijų jis išplatino tokio turinio laiškutį: "Austrijoje aklojo pasirašytą sutartį turi patvirtinti notaras. Kitaip dokumentas neturės juridinės galios. Žinoma, paprastiems dokumentams ar verslo kontraktams, sudaromiems bankuose, ši taisyklė netaikoma. Šiuo metu mes stengiamės pakeisti įstatymą, kuris nereikalautų notaro patvirtinimo, jei neregys turėtų garantuotą galimybę gauti elektroninį dokumento variantą susipažinti". Neregys iš Austrijos prašė atsiliepti, ar panašius įstatymus turi kitos šalys. Į šį laišką atsiliepė aštuonios šalys, o iš jų atsiųstų atsakymų matyti, kad situacija skirtinga įvairiose šalyse. Vienur notarai turi paliudyti aklojo parašą, kitur kviečiami liudininkai. Štai Prancūzijoje nėra apribojimų akliesiems. Aklieji, kaip ir regintieji, gali pasirašyti dokumentus ir jų parašas galioja. Į bet kokius suvaržymus dėl aklo žmogaus parašo galiojimo yra žiūrima kaip į grįžimą į praeitą šimtmetį. Italų, danų aklieji, kaip ir Kipro, taip pat gali pasirašyti dokumentus ir jų parašas turi tą pačią juridinę galią, kaip ir reginčiojo parašas. Kai kurios labiau tradicijų besilaikančios šalys, tokios kaip Anglija, Belgija ar Olandija, aklojo parašą laiko galiojančiu tik pasirašant ne ypač svarbius dokumentus, o pasirašant tam tikrus dokumentus, pavyzdžiui, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, turi dalyvauti notaras, ir jis turi patikrinti bei nuspręsti, ar žmogus, t.y. aklasis, gali pasirašyti. O štai aklam ispanui(ei), norinčiam pasirašyti juridinį dokumentą, privalu turėti du liudininkus, kurie nėra akli. Ir, atrodo, jie visai patenkinti tokia tvarka, nes niekas niekad nesiskundė, bent jau taip teigia Ispanijos aklųjų organizacijos atstovas.

Viena iš problemų, su kuria susiduria aklieji, - nemokėjimas ranka parašyti vardo ir pavardės. Šia tema yra rašęs teisininkas, buvęs Europos aklųjų sąjungos prezidentas, seras Džonas Volas Europos aklųjų sąjungos leidinyje "Newsletter". Savo straipsnyje autorius pasakoja, kaip buvo sprendžiamas parašo juridinis galiojimas Anglijoje apskritai. Didžiausia problema nuo seno buvo raštingumo klausimas, nes daugelis žmonių buvo neraštingi. Tuomet buvo nuspręsta, kad beraščiams bus perskaitomas dokumento tekstas, o žmogus po tekstu turės padėti ženklą, paprastai raidę "x". Žmogus, perskaitęs tekstą, vėliau turėdavo pasirašyti, paliudydamas, kad žmogui tekstas tikrai buvo perskaitytas ir kad ženklas "x" reiškė jo parašą. Šiuo atveju visus beraščius tam tikra prasme galima būtų prilyginti akliesiems, kurie dėl regėjimo sutrikimo, netgi naudodami didinimo priemones, negalėjo ar negali perskaityti dokumento. Taigi labai svarbu, kad aklasis sugebėtų pasirašyti. Net jei jis niekad gyvenime nematė, yra būdų išmokti ranka atpažįstamai pasirašyti. Jeigu aklasis nemoka pasirašyti, už jį tai gali padaryti jo įgaliotas žmogus. Ir dar keletas žodžių apie liudininkus Anglijoje. Nors didžiajai daliai pasirašinėjamų dokumentų liudininkų parašo nereikia, bet pasirašant nekilnojamojo turto perdavimo aktus arba testamentus liudininkai yra būtini. Jie turi paliudyti, kad tai tikrai buvote jūs, kuris pasirašėte dokumentą. Pasirašant jie stebi, kaip jūs pasirašote ir tada pasirašo patys. Liudininkas neprivalo jūsų gerai pažinoti, tačiau vėliau, jei kiltų problemų ar klausimų dėl parašo teisėtumo, jis turės teisme paliudyti, kad būtent aklasis pasirašė. Taip apginamos ne tik aklojo, bet ir kitos pusės teisės.

Po tokios netrumpos įžangos reiktų grįžti prie Lietuvos reikalų. Girdime daug regėjimo negalią turinčių žmonių nusiskundimų dėl patiriamos diskriminacijos ir bankuose (niekad neteko girdėti, kad kitose šalyse neregiai būtų diskriminuojami bankuose), ir notariatuose. Šios problemos buvo išsakytos Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos. Ši institucija pažiūrėjo į mūsų pretenzijas šiek tiek atsargiai, bet geranoriškai ir atsakingai. Šios problemos, tarpininkaujant šiai tarybai, buvo perduotos teisingumo ministrui. Sausio 26 dieną, taip pat tarpininkaujant Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai, LASS atstovai susitiko su Lietuvos notarų rūmų prezidente Daiva Lukoševičiūte, su kuria kalbėtasi dėl aklojo parašo galiojimo tvirtinant dokumentus notariate. Paaiškėjo, kad dabar egzistuojantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymas neturi griežtų rėmų ir leidžia notarams patiems spręsti, ar gali žmogus pasirašyti pats, ar ne. Straipsnis, kuriuo vadovaujamasi, skamba taip: "Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali pasirašyti sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą ar kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti." O kadangi sandorius neregiai sudarinėja ne taip jau dažnai ir notarai apskritai dažniausiai niekad gyvenime nėra matę aklųjų, tai apsisaugodami jie ir gali nuspręsti, kad saugiau būtų, jei pasirašytų kas kitas ar kad aklojo parašą paliudytų kitas žmogus. Čia derėtų pasakyti, kad klausimas nėra toks jau paprastas, kaip atrodo. Apgavysčių visad gali būti iš visų pusių, todėl notaras, kaip tarpininkas, turi apginti ne tik aklojo, bet ir kitos pusės teises.

Kalbant apie parašus, notarų rūmų prezidentė patvirtino, kad aklasis privalo mokėti aiškiai ir atpažįstamai parašyti savo pavardę ir kad jokiu būdu negalima tikėtis, kad bus leidžiama pasirašyti dokumentus padedant neaiškų, vėliau neatpažįstamą parašą.

Susitikimo metu Daiva Lukoševičiūtė rekomendavo pateikti siūlymą, kaip galima būtų taisyti ar pildyti įstatymą. Situacija tam yra ypač palanki, nes kaip tik šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia įstatymo pataisas ir naująjį pataisyto notariato įstatymo projektą artimiausiu metu teiks LR Seimui. LASS jau yra nusiuntusi darbo grupei pasiūlymą įstatymo 56 straipsnį papildyti tokia dalimi: "Jei notaro tvirtinamą sandorį, pareiškimą ar kitokį dokumentą sudaro aklas fizinis asmuo, kuris sugeba pasirašyti, šį sandorį, pareiškimą ar dokumentą pasirašo jis pats, notaras perskaito jam tvirtinamo sandorio, pareiškimo ar kitokio dokumento tekstą ir apie tai pažymi tvirtinamajame sandoryje, pareiškime ar kitokiame dokumente". Turime tikėtis, kad mums pavyks apginti aklųjų teisę patiems pasirašyti dokumentus.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]