IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

AKTYVAUS ŽMOGAUS JUBILIEJUS

Gruodžio 5 dieną vilniečiui Algimantui Arbočiui sukanka 50 metų. Tai aktyvus žmogus gyvenime: jaunystėje jis daug sportavo, dalyvavo meno saviveikloje, išbandė save ir privačiame versle. Šiuo metu vadovauja Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrui, yra LASS organizacijos narys.

A. Arbočius gimė 1956 m. Semeliškėse, Trakų raj. Mokėsi Semeliškių mokykloje. Pradėjus silpti regėjimui mokslą tęsė Vilniuje suaugusiųjų aklųjų vidurinėje mokykloje. 2002 m. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, baigė socialinių darbuotojų studijas. Dirbti A. Arbočius pradėjo anksti - penkiolikos metų: 1971 - 1975 m. dirbo LASS Vilniaus aklųjų įmonėje, 1975 - 1978 m. - LASS Vilniaus tarprajoniniuose kultūros namuose buvo instruktorius, kuravo meno saviveiklos darbą rajoninėse organizacijose Vilniaus krašte, 1978 - 1984 m. buvo išrinktas Vilniaus įmonės LASS pirminės organizacijos pirmininku. Nuo 1984 m. penkerius metus buvo poilsio bazės "Zelva" direktorius. 1989 m. A. Arbočius pradėjo dirbti privačiame sektoriuje, įkūrė privačią įmonę. Po devynerių metų darbo privačiame versle vėl grįžo dirbti į LASS sistemą. 1998-2001 m. dirbo LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryboje socialiniu darbuotoju. Nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje vadovauja viešajai įstaigai "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras".

A. Arbočius jaunystėje dalyvavo sunkumų kilnojimo varžybose, žaidė golbolą, dalyvavo šaškininkų turnyruose. Be to, grojo pučiamųjų instrumentų orkestre. Jis respublikinėje ir rajoninėje spaudoje yra paskelbęs keliolika straipsnių aklųjų tematika. A. Arbočius dirba ir visuomeninį darbą: nuo 2004 m. LASS centro taryboje yra socialinės ir kultūrinės veiklos komisijos narys. Vilniuje 2005 m. spalio 6 d. įsteigiama visuomeninė organizacija "Vilkpėdės bendruomenė", o jos pirmininku išrenkamas A. Arbočius. Nuo 2005 m. lapkričio 5 d. A. Arbočius yra išrinktas LASS Vilniaus miesto tarybos pirmininku.

DAŽNIAUSIAI JĄ VADINA ELENUTE

Gruodžio 14 dieną tautodailininkei Elenai Valerijai Joneliūkštienei (Morkūnaitei) sukanka 75 metai. Šios moters nepavargstančios rankos iki šiol kuria nuostabius meno kūrinius. Jos audiniais ir mezginiais žavėjosi įvairių parodų lankytojai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Naujausius jos darbus galima pamatyti ir šiuo metu Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekos patalpose veikiančioje parodoje.

E. V. Joneliūkštienė gimė 1931 m. Narteikiuose, Rokiškio raj. 1951 m. baigė Pandėlio vidurinę mokyklą. Baigusi mokyklą 1951 - 1969 m. dirbo fizinio lavinimo mokytoja Salamiesčio, Antašavos, Pandėlio ir kitose Šiaurės Lietuvos mokyklose. Dirbdama studijavo Panevėžio pedagoginėje mokykloje. Iš vaikystės buvo trumparegė. Metams bėgant regėjimas vis silpo. 1972 m. balandžio 19 d. gavo invalidumo grupę dėl regėjimo ir netrukus įstojo į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Pradėjo dirbti LASS Panevėžio kultūros namuose, neregius ir silpnaregius mokė reabilitacijos įgūdžių. 1975 m. su šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo tų pačių metų rugsėjo pradėjo dirbti LASS Vilniaus kultūros namuose. Šioje įstaigoje su nedidelėmis pertraukomis dirbo iki 2000 metų. Iš pradžių vadovavo aklųjų buitinės reabilitacijos užsiėmimams, vėliau nereges ir silpnareges moteris mokė rankdarbių ir kulinarijos paslapčių. Dar vaikystėje iš mamos išmokusi mezgimo, audimo, rišimo paslapčių, jomis dalijosi su užsiėmimų dalyvėmis. 1996 m. E. Joneliūkštienei ir kelioms jos mokinėms buvo suteiktas tautodailininko vardas. Autorė su savo puikiais darbais dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje, daug darbų eksponuota ir užsienio parodų salėse: Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir kitur. Jos darbai eksponuoti daugiau kaip 100 parodų. Iki šiol E. V. Joneliūkštienė aktyviai dalyvauja meninės saviraiškos klube "Vaivos juosta". Jos sukurti gobelenai stebina menine branda ir kruopščia atlikimo technika. Nemažai jos darbų yra saugoma Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus fonduose, o keli - veikiančioje ekspozicijoje.

PER GYVENIMĄ SU DAINA

Gruodžio 19 dieną Kęstučiui Ancutai sukanka 70 metų. Šis žmogus, nors ir turėdamas didelę negalią, gyvenime pasiekė daug. Dar jaunystėje pamilęs dainą su ja nesiskiria iki šiol. Dvylika metų vadovavo LASS Vilniaus kultūros namams, o šiuo metu jau šešiolikti metai vadovauja Vilniaus vaikų ir jaunimo klubui "Olimpija".

K. Ancuta gimė 1936 m. Girininkuose, prie Kauno. Šešerių metų pradėjo lankyti Karmėlavos pradinę mokyklą. 1945 m. gegužės mėnesį susižeidė sprogmenimis, neteko regėjimo ir abiejų rankų plaštakų. Po šios tragedijos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Jaunuolis negalėjo savarankiškai gyventi, lankyti mokyklos, slėgė ir buitinės problemos. K. Ancutai kelerius metus teko praleisti ir invalidų namuose. Tačiau jis tvirtai nusprendė savo likimą pakreipti kita linkme ir siekti savarankiškumo. 1960 m. išvyko į Rusiją - Leningradą (dabar Sankt Peterburgas) gydytis ir mokytis. Po sėkmingų operacijų 1961 m. pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje, išmoko brailio raštą (skaito lūpomis). Suaugusių aklųjų ir silpnaregių vidurinę mokyklą 1967 m. baigė aukso medaliu. Pradėjo dirbti aklųjų draugijos Leningrado miesto vienos pirminės organizacijos pirmininku. Draugijos kultūros namuose pas neregę pedagogę dainininkę Ninelę Popernają mokėsi solinio dainavimo. Taip išsipildė sena jo svajonė - dainuoti ir koncertuoti. Netrukus jam buvo patikėtos Leningrado aklųjų muzikinio susivienijimo skyriaus viršininko pareigos. Dirbdamas čia studijavo Aukštosios kultūros mokyklos vakariniame skyriuje. 1973 m. gavo šios mokyklos baigimo diplomą.

1975 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Vienus metus dirbo LAD kameriniame chore. 1976 m. pavasarį K. Ancuta paskiriamas LAD Vilniaus kultūros namų direktoriumi. Šiai kultūros įstaigai vadovavo iki 1989 m. vasario. Dirbdamas administracinį darbą, aktyviai koncertavo, dainavo kaimo kapeloje "Linksmuolė". Su ansambliu dalyvavo įvairiose apžiūrose, respublikinėse dainų šventėse, įrašė dainų Lietuvos radijuje, jo balsas skamba keliose išleistose plokštelėse. Už aktyvią koncertinę veiklą 1986 m. jam paskirta LAD meno premija.

Nuo 1990 m. pradžios K. Ancuta dirba Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo "Olimpija" direktoriumi. 2002 m. K. Ancuta parašė ir išleido mistinį romaną autobiografiniais motyvais "Katės akis". Taip pat yra parašęs ir scenarijų kino filmui apie savo gyvenimą.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Sausio 6 d. sukanka 155 metai, kai mirė Luji Brailis (1809-1852), aklųjų rašto išradėjas.

Sausio 14 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1937) Audronė Maksimaitienė (Staniulytė), tiflopedagogė, 1969-2002 m. dirbo Lietuvos aklųjų švietimo įstaigose.

Sausio 15 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1932) Petras Alseika, buvęs ilgametis LASS Marijampolės rajono tarybos pirmininkas.

Sausio 25 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1922) Vosylius Krupenkovas, LASS veikėjas, meno saviveiklininkas.

Sausio 28 d. sukanka 75 metai, kai gimė Augustinas Kasparavičius (1932-1992), kompozitorius, muzikantas, meno būrelių vadovas.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]