LASS CENTRO TARYBOJE

Šių metų lapkričio 30 dieną Vilniuje įvyko antras naujos kadencijos LASS centro tarybos posėdis.

Daugiausia laiko skirta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialų nuostatų ir viešųjų įstaigų įstatų svarstymui. LASS XVII suvažiavime, priėmus naujus asociacijos įstatus, liko neaptarti ir nepriimti LASS apskričių tarybų bei rajonų organizacijų įstatai. Šis darbas pavestas atlikti LASS centro tarybai. Posėdyje kaip tik ir svarstyti LASS centro tarybos nario Giedriaus Stoškaus paruoštas įstatų projektas bei tarybos narių pateikti siūlymai. Pradžioje diskutuota apie buvusių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos apskričių tarybų pavadinimus. Galiausiai nuspręsta jas pavadinti regionų centrais (pavyzdžiui: VšĮ "Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras"). Aptarus ir išnagrinėjus gautus siūlymus, padarius reikalingus pakeitimus, įstatų projektui pritarta. Belieka laukti, kol registre bus patvirtinti naujieji įstatai ir viešosios įstaigos tęs savo veiklą, kuri apima viską, "pradedant apskaita ir baigiant metodine pagalba" (taip teigė LASS pirmininko pirmasis pavaduotojas S. Armonas).

Remiantis LASS XVII suvažiavime priimtais asociacijos įstatais, LASS rajonų organizacijos tapo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialais. Šių filialų nuostatus ir svarstė LASS centro taryba. Jais remiantis, keisis ir rajonų organizacijų pavadinimai. Pavyzdžiui, buvusi LASS Alytaus rajono organizacija dabar turėtų vadintis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialas "Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Alytaus rajono skyrius". Įstatuose aptarti šių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos padalinių tikslai ir valdymo organai. Apsvarsčius LASS centro tarybos narių pateiktas pastabas ir LASS revizijos komisijos pirmininko H. Balandžio išsakytus nuogąstavimus LASS filialų nuostatai balsų dauguma priimti.

Posėdyje apsvarstytos visos LASS XVII suvažiavime keltos problemos, peržvelgta, kokie atsakymai gauti į išsiųstus kreipimusis. Į kreipimąsi dėl choro "Vilnius" statuso visos institucijos reagavo panašiai: tegu niekas nesikeičia, ir statusas bei steigėjas lieka tie patys. Masažuotojų ugdymo klausimas taip pat kol kas lieka atviras, kreipimasis siuntinėjamas nuo vienos ministerijos kitai, o aiškaus atsakymo kol kas nėra. Tuo tarpu į suvažiavimo kreipimąsi dėl nukentėjusių nuo karo aklųjų ir pensijos suteikimo jiems visos institucijos reagavo neigiamai: manoma, kad jei jau žmogus gauna neįgaliojo pensiją, tai už tą pačią negalią neverta mokėti du kartus. Tik mūsų kreipimasis į bankus, savivaldybes, "Sodrą" bei vartotojų teisių apsaugos tarybą susilaukė atgarsio: beveik visos institucijos yra pasiryžusios bendradarbiauti, pritaikant aplinką regėjimo neįgaliesiems.

Neužmiršta ir LASS įstaigų bei bendrovių ūkinė ir finansinė veikla. Per 2006 m. trečią ketvirtį visos šios LASS įmonės pagamino ir realizavo produkcijos už 4,45 mln. litų. Iš viso už realizuotą produkciją ir paslaugas, įskaitant subsidijas iš valstybės biudžeto, įmonės gavo 4,9 mln. litų pajamų, tame skaičiuje už patalpų nuoma grynos pajamos buvo 181,3 tūkst. litų, arba 60,5 tūkst. Lt mažiau negu per antrą ketvirtį ir 11 tūkst. Lt mažiau negu per 2005 m. III ketvirtį. Praėjusį ketvirtį įmonėse vidutiniškai (kas mėnesį perskaičiavus į pilną darbo dieną) dirbo 432 žmonės, iš jų 210 aklųjų ir silpnaregių. Sąrašinis dirbusiųjų skaičius buvo 504, iš jų 251 aklasis ir silpnaregis. Vidutinis visose įmonėse dirbusių aklųjų procentas buvo 48,6 proc.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]