RENGINIAI

Valentinas Čyžas

NOVELĖS ŠVENTĖ

Ko gero, tiek paprastas mūsų žemės žmogelis, tiek ir profesorius pritars liaudies išminčiai, kad gyvenimas - tai mokykla. Jeigu joje įgyjamas žinias dar kartais imame ir papildome talentingai parašytos knygos puslapiais, be abejo, turtėjame. Turtėjame, suprantama, ne atidėtais juodai dienai pinigais, bet savo dvasia. Bene lakoniškiausias, tuo pat metu nelauktas, netikėtas savu "užtaisu" literatūroje yra novelės žanras. Kas pėstute, kas važiuotas spalio 13 dieną traukė į jubiliejinę - 30-ąją - novelės vakaro šventę Veliuonos krašte (Jurbarko raj.), ir žmonių prigužėjo tiek, jog vargiai tilpo seniūnijos kultūros centre.

Kiek sužvarbę po ūkanotu panemunės dangumi gerbiami šventės svečiai ir kraštiečiai tikrai atkuto scenoje pasirodžius akustinės muzikos ansambliui "Vėjūkas" iš Jurbarko. Tie šaunuoliai, vadovaujami Aušros Masteikaitės-Mičiulės, kupini entuziazmo, atliko ne tik Veliuonos krašto, bet ir Mažosios Lietuvos bei lietuvių liaudies dainas ir pelnytai susilaukė gausių klausytojų plojimų. Šventės dalyviai tiesiog suglumo išvydę delikačią, bet valdingą ponią, prisistačiusią publikai merės Frank Kruk iš Bruklino pavarde. Toji ponia be jokių ten skrupulų susirinkusiems pareiškė atvykusi čionai tėvonijos paveldo reikalais. Klausėmės netekę žado, dairėmės vienas į kitą, trūkčiojom pečiais ir neišmanėme, ką ir begalvoti - juk rinkomės, regis, lyg ir į šventę, o čia dabar kaip ir teismais pakvipo. Likimui lėmus ar apvaizdai įsikišus, iš tos šoko būsenos išgelbėjo mus kažkuris doras kraštietis - ta ponia pernelyg jau buvo panaši į veliuoniškę Violetą Šoblinskaitę. Jau demaskuota, bet vis dar besiaikštijanti šventinio novelės vakaro vedėja pagaliau pradėjo svečius kviesti užstalėn. Pirmasis, užėmęs garbingą vietą, buvo dažniausiai gimtajame krašte besilankantis rašytojas Vytautas Girdzijauskas. Po jo atėjo eilė irgi kraštiečiui, rašytojui Eugenijui Ignatavičiui. Garbingiausiu šventės svečiu vis dar susidvejinusi vakaro vedėja įvardijo vyriausiąjį "Metų" žurnalo redaktorių Danielių Mušinską. Be šmaikštaus erzeliuko neapsieita ir sodinant užstalėn Petro Cvirkos premijos laureatus - Birutę Jonuškaitę, Henriką Algį Čigriejų ir Juozą Aputį. Ponios iš Bruklino personalių pastabėlių susilaukė Petras Venclovas, Romas Masteika, Nijolė Ružytė, už tai Gasparas Aleksa, kažkurio iš svečių paprašytas sėstis šalia, greitai buvo pasodintas "ten, kur jam ir vieta". Vis tik užstalės tokiai dienai būta per trumpos, bet arčiausiai svečių, pirmoje eilėje likę Jurbarko savivaldybės meras Aloyzas Zairys, Veliuonos bažnyčios klebonas, o ir seniūnas dėl to nė kiek neįsižeidė. Tarp jubiliejinio novelės vakaro svečių pagrįstai buvo pasigesta šios tradicijos iniciatoriaus, kraštiečio rašytojo Vytauto Martinkaus. Štai tuomet ir "parapijiečiui" G. Aleksai buvo leista pasisakyti. Pasirodo, rašytojas turėjo Vytauto Martinkaus laišką jubiliejinio vakaro dalyviams, rašytą po Danieliaus Mušinsko novelių knygos "Kalno saugotojas" pristatymo rašytojų klube Vilniuje. Tądien gi rašytojas Amsterdame kartu su kolegomis gvildeno Europos romano problemas. Šventės vedėja ir svečiai galutinai "išstudijavo" Franko Kruko giminės genealoginį medį, pagaliau leido pasireikšti garbingos premijos laureatams Juozui Apučiui, Birutei Jonuškaitei ir Henrikui Algiui Čigriejui.

Nors Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė negalėjo įvardyti tikrųjų prasmingos tradicijos iniciatorių, bet štai statistinių duomenų tikrai nepašykštėjo. Per 30 metų novelės vakaruose Veliuonos krašte apsilankė 88 meno žmonės. Į pirmąjį vakarą 1976 metais atvyko Vytautas Martinkus, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Jonas Mačiulis, Bitė Vilimaitė, Petras Venclovas ir Kauno literatūros muziejaus darbuotojai. 1984 metais literatūrinę Petro Cvirkos premiją įsteigė Lietuvos žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio darbuotojų profsąjungos respublikinis komitetas. Šios premijos kriterijai buvo aukšto meninio lygio kūriniai, atspindintys Lietuvos kaimo dabartį ir tradicijas. Pirmuoju minėtos premijos laureatu tais pačiais metais buvo pripažintas Vytauto Rimkevičiaus novelių romanas "Girėnai". 1986 metais jau švęstas pirmasis novelės vakarų jubiliejus. Po metų buvo paskelbtas antrasis šios premijos laureatas - tai Mykolas Sluckis, įvertintas už novelių romaną "Medžliepis". Keitėsi Lietuvoje laikas, gerokai sudrebinęs ir šios tradicijos, ir Klangių klojimo pamatus. Vis tik 1994 metais novelės vakarai Veliuonos krašte atgijo naujam gyvenimui. 1996 metais buvo atšvęstas dar svarbesnis jubiliejus, pagerbtas jau trečiasis laureatas. Juo tapo poetas ir novelistas Henrikas Algis Čigriejus už novelių knygą "Sugrįžusi upė". Dar po trejų metų neabejotinai geriausia knyga buvo pripažinta Šarūno Šimulyno "Tėvonija". Prie Veliuonos vidurinės mokyklos tais metais buvo pasodinti vardiniai laureatų ąžuoliukai. 2002 metais penktąja laureate išrinkta Birutė Jonuškaitė už novelių knygą "Žalčių tiltas". Šeštojo novelės vakarų laureato pagerbimo įspūdžiai dar gyvi čia susirinkusių atmintyje - tai būta prieš metus, kai rašytojas Juozas Aputis visus nustebino novelių rinktine "Vieškelyje džipai".

Tą jubiliejinį novelės vakarą Veliuonos krašte taip ir keitė čia žaismės, čia dvasingumo pliūpsniai. Už indėlį padedant puoselėti novelės žanrą, Veliuonos tradicijų palaikymą Jurbarko savivaldybės meras Aloyzas Zairys ir bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė šventės laureatams bei svečiams įteikė padėkos raštus.

Garsinės knygos klausytojams, ko gero, rašinyje minimos pavardės jau girdėtos - gal ir ne kartą, autorius paprasčiausiai pabandė įvardinti, kas yra kas, pakviesti LASS literatų bendrijos narius ateityje neaplenkti šio prasmingo renginio.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]