PORTRETAS

Jūratė KUČINSKAITĖ

MUZIKANTAS, ĮKŪNIJĘS AMERIKIEČIŲ SVAJONĘ

Sakoma, kad Dievas ką nors atimdamas, kuo nors ir apdovanoja. Istorija išsaugojo ne vieno fiziškai nuskriausto, bet dvasios ir kūrybinėmis galiomis apdovanoto žmogaus pavyzdį. Vienas tokių - aklas muzikantas Ray Charles (Rėjus Čarlzas). Soul muzikos patriarchas, pianistas, vokalistas, saksofonininkas ir kompozitorius Ray Charlesas - neabejotinai viena svarbiausių XX amžiaus Amerikos muzikos asmenybių. Tai iškalbingai liudija ir jo pravardė "Genius" (genijus), lydėjusi muzikantą ir scenoje, ir įrašuose.

Ray Charlesas nugyveno 73 metus, iš jų daugiau nei 50 paskyrė scenai ir muzikai. Per juos Ray Charlesas padarė bene didžiausią įtaką ritmenbliuzo raidai, suformavo klasikinio soul stilistinius principus, įrašė daugiau nei 70 studijinių albumų, kurių 5 tapo "auksiniais", tačiau svarbiausia - savo sudėtingu, kupinu išbandymų gyvenimu skelbė ir dovanojo žmonėms viltį, kad įmanoma įveikti negalią ir pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Skamba paradoksaliai, bet per metus, praėjusius nuo legendinio muziko mirties, Ray Charleso asmenybė ir darbai pelnė, ko gero, ne mažiau dėmesio, nei jam gyvam esant. Fantastiškos sėkmės sulaukė ir biografinis Nigel'o Andrews'o kino filmas "Ray" ("Rėjus"), kurio garso takelį įgrojo ir įdainavo pats maestro, su juo buvo derintas ir filmo scenarijus, ir pirmi filmavimo darbai. Filmas pradėtas statyti 2003 metais, likus maždaug metams iki muziko mirties, baigtas - 2005-aisiais. Be kitų apdovanojimų, filmas "Ray" buvo įvertintas "Auksiniu gaubliu" ir dviem "Oskarais".

Fantastiška sėkmė lydėjo ir paskutinį Ray Charleso albumą "Genius Loves Company" ("Genijus mėgsta kompaniją"), įrašytą likus mėnesiui iki soul patriarcho mirties kompanijoje su tokiais atlikėjais kaip B. B. King'as, Van Morrison'as, Elton'as Johnes'as, Willie Nelson'as, Norah Jones, Diana Krall. Albumas tapo platininiu ir nuskynė net aštuonis "Grammy" apdovanojimus: iš jų penki auksiniai gramofonai buvo skirti pačiam Ray Charlesui (tarp jų ir už geriausią metų albumą), trys teko albumo prodiuseriams ir aranžuotojams.

Iki pergalingo šio albumo triumfo Ray Charleso kraityje jau buvo 12 "Grammy" apdovanojimų. Pirmuosius keturis jis pelnė sulaukęs vos trisdešimties, savo žaibiškos karjeros pradžioje, 1960-aisiais. Tuomet kaip geriausias solinis albumas buvo įvertintas jo darbas "The Genius Of Ray Charles" ("Genijus Ray Charles"); atskirą apdovanojimą gavo Hoagy Carmichael'o daina "Georgia in my mind" ("Džordžija mano širdyje"), atliekama Ray Charleso tapusi ne tik klasikiniu hitu (hitas - populiari pramoginė daina arba melodija, turinti didelį pasisekimą), bet ir oficialiu Džordžijos valstijos himnu; dar viena to albumo daina - Fleecie Moore'o "Let The Good Times Roll" buvo pripažinta geriausia ritmenbliuzo kompozicija.

Atrodytų, Ray Charlesas - tikras laimės kūdikis, pasiekęs pačią šlovės viršūnę, tebespinduliuojančią ir po genijaus mirties. Tačiau ar tikrai taip?

Ray Charles Robinson (Rėjus Čarlzas Robinsonas) - toks tikrasis jo vardas - gimė 1930 metais Džordžijoje, neturtingoje šeimoje. Nuo vaikystės išsiskyręs muzikalumu, būdamas vos trejų metukų mažasis Rėjus pradėjo mokytis skambinti fortepijonu. Tačiau laimingos vaikystės jam nebuvo skirta patirti. Šeima gyveno itin vargingai, o netrukus prie skurdo prisidėjo ir klastinga liga - glaukoma, kasmet vis labiau temdydama mažojo Rėjaus pasaulį. Jo akyse žuvus broliui, pergyventas stresas paspartino ligos eigą ir būdamas šešerių berniukas visiškai apako.

Tikru išsigelbėjimu Ray Charlesui tapo mokslas Šv.Augustino aklųjų muzikos mokykloje, kurioje jis išmoko skambinti fortepijonu taip, kad jau galėjo užsidirbti pragyvenimui. Vos pabaigęs mokslus, Ray Charlesas su mama persikėlė į Floridą ir pradėjo groti vietiniame klube. Tačiau penkiolikmečio Rėjaus laukė dar vienas smūgis - jis tapo visišku našlaičiu. Likimo našta jaunuoliui pasirodė per sunki ir, sulaukęs šešiolikos, jis įniko į heroiną, taip vos nepražudydamas savo karjeros. Laimė, jam pavyko pristabdyti šią pražūtingą aistrą. Aklas juodaodis jaunuolis, labiau už gyvenimą mylintis muziką, sutaupęs šiek tiek kelionei, savarankiškai sėdo į autobusą ir pervažiavo šalį nuo Floridos iki Sietlo, patirdamas ir fizinių sunkumų, ir rasinių nuoskaudų, tačiau žingsnis po žingsnio artėdamas savosios viršūnės link. Sietle Ray Charlesas grojo su savo grupe, o taip pat bliuzo, ritmenbliuzo bei country muzikantais ir, sulaukęs dvidešimties, jau buvo neblogai žinomas muzikos pasaulyje.

1952 metai tapo svarbių pokyčių Ray Charleso gyvenime metais - sparčiai populiarėjantis 22 metų muzikas pasirašė sutartį su viena stambiausių įrašų kompanijų "Atlantic records". Tiesa, jam teko keisti vardą, kad nesupainiotų su legendiniu boksininku Shugar Ray Robinsonu, kuris taip pat dainavo ir įrašinėjo. Tačiau vos po trejų metų, dainai "I Got a Woman" ("Aš susiradau moterį") pelnius milžinišką pasisekimą, Ray Charleso nepainiojo su niekuo. "I Got a Woman" sukėlė ritmenbliuzo ir visos populiariosios muzikos revoliuciją. Melancholiškiems gospelams suteikęs ritmenbliuzo energiją, Ray Charlesas praktiškai tapo juodojo rokenrolo pradininku. Ir ne tik juo. Jis ir jo kūryba tapo kulto objektu.

Koncertuose, kuriuose klausytojai patirdavo ekstazę, Ray Charlesas ne tik dainavo. Jis akompanavo sau fortepijonu, improvizuodavo saksofonu. Aklas muzikantas, kurio švytintis veidas visada buvo atgręžtas į publiką, sumaniai, vien kūno, pečių ir galvos judesiais vadovaudavo orkestrui ir stebint Ray Charleso pasirodymus, jo negalią teišduodavo tamsūs akiniai. Visada tvirtinęs, kad regėjimas sudaro tik penkis procentus žmogaus sąlyčio su išoriniu pasauliu, pats Ray Charlesas nei scenoje, nei gyvenime nesinaudojo balta lazdele ar kitomis specialiomis priemonėmis akliesiems - jo pagalbininkas visais gyvenimo atvejais buvo fenomenali klausa.

Ekspresyvus Ray Charleso balsas, virtuoziškas skambinimas, nuoširdumas ir stiprybė jam pelnė tiek juodosios, tiek baltosios publikos simpatijas. Jis susilaukė tokios šlovės, kad jo koncertus galima buvo palyginti su bažnytinėmis apeigomis - klausytojai pritardavo jam panašiai kaip per afroamerikiečių pamaldas. Šeštajame dešimtmetyje jo dainos vainikuodavo visus hitparadus. Ray Charlesas buvo pripažintas pačiu žymiausiu juodaodžiu atlikėju pasauliniame pramogų versle. Nuo 1960 metų vos per šešerius metus jis pelnė 9 "Grammy" apdovanojimus.

Aklas genijus sugebėjo įveikti nepriteklių ir negalią bei pakilti į aukščiausias pripažinimo viršūnes. Jo vardas įkūnijo ne tik amerikiečių muziką - jis tapo amerikiečių svajonės įsikūnijimu. Tačiau kuo aukštesnis skrydis, tuo skaudesnis kritimas. Šlovė gali slėgti labiau nei liga ar nepriteklius. Dažni šlovės palydovai - pinigai, moterys, netgi narkotikai - apsuko galvą ir į pačias viršūnes iškilusiam Ray Charlesui... 1966 metais daugkartinis "Grammy" laureatas, kultinis muzikantas ir plačiai pripažintas dainininkas, buvo suimtas už narkotikų vartojimą.

Po beveik metų kalėjime ir jam skirto gydymo kurso Ray Charlesas sugebėjęs pažaboti aistrą svaigalams, sugrįžo į koncertinę veiklą stebėtinai geros formos, kupinas jėgų ir entuziazmo. Nuopuolis paskatino Ray Charlesą permąstyti vertybes, suvokti, kaip lengva prarasti tai, kas buvo taip nelengvai pasiekta.

Ray Charlesui grįžus į visavertį gyvenimą, sėkmė vėl lydėjo jį. Tiesa, toks vertingas, kūrybingas ir novatoriškas periodas, koks buvo 6-7 dešimtmečiais, jo kūrybinėje biografijoje jau nepasikartojo. Tačiau Ray Charlesui netrūko pripažinimo: 8 dešimtmetyje legendinio muzikanto vardas buvo įrašytas "Hal of Fame" - šlovės panteone, į kurį retas muzikas įrašomas dar gyvas. 1994 m. MIDEM festivalyje jam buvo įteiktas specialus prizas už indėlį į šiuolaikinę muziką, 1996 m. jis pelnė atlikimo menų garbės daktaro vardą.

Ray Charleso gyvenimas, kaip ir jo kūryba, buvo margaspalvis. Šlovė ir nuopuolis, pripažinimas ir rasinės diskriminacijos nuoskaudos, kūryba ir sėkmingas aktoriaus darbas kino juostoje "The Blues Brothers"("Bliuzo broliai"), pagaliau - dalyvavimas versle, politikoje ir labdaringoje veikloje. Pats patyręs gyvenimo išbandymų, Ray turėjo globėjiškų jausmų likimo nuskriaustiems žmonėms. 1987 metais jis paskyrė milijoną dolerių kurčiųjų paramos fondui įsteigti ir atidarė specialią kliniką žmonėms su klausos sutrikimais.

Tačiau neabejotinai ryškiausia Ray Charleso veiklos dalis - koncertinė veikla. 2003 metų gegužę Los Andžele legendinis muzikas koncertavo 10 000-ąjį kartą. Nesunku paskaičiuoti, kad 50 metų jam teko koncertuoti vidutiniškai po 200 kartų per metus...

2003 metais atlikta klubo operacija Ray Charlesui užkirto kelią į sceną. Ir nors jis planavo atnaujinti koncertinę veiklą, šiems planams jau nebuvo lemta išsipildyti. Kupinas kūrybinių idėjų, pasinaudojęs priverstiniu atokvėpiu, klasikinio soul patriarchas atnaujino studijinę veiklą ir ėmėsi seniai brandintos idėjos - duetų albumo. Deja, jis tapo paskutiniu soul muzikos patriarcho kūriniu. Albumą "Genius Loves Company" ("Genijus mėgsta kompaniją") Ray Charlesas baigė įrašinėti likus mėnesiui iki mirties.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]