MUMS RAŠO

Valentinas ČYŽAS

PASINAUDOKIME REALIA PROGA

Nors vis labiau ir labiau blunka mano "studijuojamo" teksto vaizdas mūsiškiame leidinyje, bet aš ir toliau lieku ištikimas jo gerbėjas. Tą ištikimybę, pagarbą jo sudarytojams lemia net keletas faktorių. Daugiau nei džiugu žinoti, kad jis visuomenę pasiekia net keturiais variantais: brailio bei reginčiųjų raštu, įskaitytas į kompaktinę plokštelę ir elektroniniu variantu internete.

Likimui lėmus, vos ne penki dešimtmečiai esu LASS bendruomenės narys, o šiandien savo gėdai turiu pripažinti, jog tobulai taip ir neįvaldžiau brailio rašto. Tas pat ir su "kažkur" virtualioje erdvėje plavinėjančiu mūsiškiu leidiniu. Taigi, kol visiškai nepribaigsiu akelių, priimtiniausias man reginčiųjų raštu gerokai padidinto šrifto jo variantas. Jau antroje kiekvieno mėnesio pusėje laukdamas degu nekantrumu, o trečioje dekadoje pradedu skambinti visais įmanomais "varpais". Štai toks man brangus, kaskart gvildenantis vieną už kitą aktualesnes mums, neregiams, problemas, siūlantis neįkainojamos vertės patarimus. Girdžiu vaitojant: "Viešpatie, tas nelaimėlis vieną dieną tikrai apaks! Juk yra ir įgarsintas "Mūsų žodis" - kodėl šituo nepasinaudoti?" Yra tai yra, o ir aš pats jau kelinti metai esu garsinių knygų MP3 formatu klausytojas. Žinodamos mano silpnybę knygoms, ko tik nėra įsiūliusios bibliotekos moterys. Nemanau, kad pro sveikas jų akis būtų ėmęs ir prasprūdęs minėtas leidinys. Paprasčiausiai - arba jis nepasiekia rajonų bibliotekų, arba būna tiek pavėluotas, kad nepatogu ir siūlyti. Taigi, kai pasakys akelės "ne", beliks pasijusti išdrėbtam už borto. Kol taip dar nenutiko, turėdamas galvoje ne vieną šimtą į mane panašių "bėdžių", noriu atkreipti kur kas platesnės mūsiškės bendruomenės dalies, jų artimųjų ar prijaučiančiųjų dėmesį. Šio viso šurmuliuko priežastis - penktame šių metų numeryje suintrigavęs vien pavadinimu Adolfo Venckevičiaus rašinys "Lašiniai ir MP3 garsinė knyga". Vargu ar iš tūkstantinės garsinių knygų gerbėjų armijos atsiras bent vienas išvengęs autoriaus minimų problemų. Lig tol, mums bediskutuojant, susidarė nuomonė, kad į MP3 formato diską perkeliama knyga iš fiziškai susidėvėjusių magnetinių juostų bei kasečių, ir nieko čia nepakeisi. Pasirodo, kalti mes patys: jei ne nevalos, tai bent nepraustaburniai. Šiuo atžvilgiu negaliu guldyti galvos ir už save. Mat mėgstu lašinius ir keptą žuvį, o ir bulvinių blynų neatsisakau. Manau, kad valgio gaminimas, gardžiavimasis juo - pats tas metas garsinei knygai skaityti. Tas dvigubas malonumas kasdien kartojasi bent keletą kartų, o kur dar tai braškė, tai avietė ar žemuogė. Tik po minėto rašinio su siaubu supratau, kas gali nutikti, jei to nekalto mėgavimosi metu viena knyga baigtųsi, o tu pamiršęs praustuvę ją šoktumei pakeisti dar neklausyta. Lai išvadas pasidarys kiekvienas pagal savo "kurpalių". Baigdamas noriu pridurti, kad ateityje išvengtume ligšiolinio barbariško elgesio su naujausiu mums nieko nekainavusiu mokslo atradimu, jei artėjančių LASS rajoninių organizacijų ataskaitinių susirinkimų metu ar minėdami Baltosios lazdelės dieną rastume laiko šiai problemai iš esmės aptarti. Nebijodamos įkyrėti to gali imtis ir rajonų viešųjų bibliotekų darbuotojos. Nepakantumas nevaloms, mano manymu, vienintelė išeitis norint bent kiek ramiau gyventi ir nevaržomai plėsti savo akiratį.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]