GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

KAI ĮMONĖ TAMPA NUOSTOLINGA...


Įmonės pastatasKai kada pravartu atidžiau pasklaidyti ir paskaityti ne tik svetimus dienraščius ar savaitraščius, bet ir savo leidinį, kuriame dirbi ir kurį, atrodo, pažįsti kaip penkis savo pirštus. Pažinti tai pažįsti, tik kartais žvilgsnis, tiksliau pasakius, jį atstojančios rankos, ima ir sustoja, sakysime, prie šeštajame "Mūsų žodžio" numeryje paskelbtos dviejų, gegužės mėnesį vykusių LASS centro tarybos posėdžių medžiagos (straipsnis "LASS centro taryboje"). Iš pradžių lyg ir nieko "ultraįdomaus": pasirengimas suvažiavimui, nauja organizacijos įstatų redakcija ir pan. dalykai. Bet štai pereinama prie LASS įmonių (uždarųjų akcinių bendrovių) reikalų. Citata iš gegužės 10 d. vykusio posėdžio: "Blogiausiai sekėsi ūkininkauti UAB "Regseda". Nors buvo dėta nemažai pastangų padėčiai taisyti, tačiau bendrojo pelno pirmame ketvirtyje bendrovei gauti nepavyko. Nesant užsakymų mažinamas žmonių skaičius mechaniniame bare, panaikintas šiaudinių suvenyrų gamybos baras. Kol kas trūko užsakymų ir konservavimo dangteliams bei kartonažo gaminiams. Bendrovė skolų kol kas neturi, tačiau jos gali atsirasti II-me ketvirtyje, jeigu nepavyks padidinti produkcijos pardavimų."

Optimizmo ne per daugiausiai, bet, antra vertus, per daug jo niekada ir nebuvo. Beveik visada kuriai nors iš LASS įmonių trūko užsakymų, nepavykdavo gauti pelno, pjaudavo skolos ir pan. Pagaliau, anot žinomo prancūzų posakio, toks gyvenimas... Tačiau šįsyk, atrodo, reikalas rimtesnis. To paties gegužės mėn. 26 d. vyko antrasis LASS centro tarybos posėdis. Kaip rašoma jau minėtame straipsnyje, posėdžio dienotvarkėje buvo tik keturi klausimai. Daugiausia laiko skirta pablogėjusiems LASS UAB "Regseda" reikalams tvarkyti. LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas susirinkusius informavo, kad gegužės 18 dieną gautas laikinai einančio pareigas UAB "Regseda" direktoriaus Eugenijaus Ambrozaičio prašymas atleisti jį iš pareigų. Šias pareigas laikinai eiti patikėta direktoriaus pavaduotojui Česlovui Vasiliauskiui. Apie tai skaitytojai, beje, jau žino, tačiau ne kiekvienas turbūt atkreipė dėmesį, kad "Regsedoje" per šešerius metus pasikeičia jau ketvirtas, o per paskutiniuos dvejus metus - trečias vadovas.

Bet atidėkime personalijų klausimą į šalį ir pasižvalgykime, tegu ir neakivaizdžiai, po pačią "Regsedą". Du LASS centro tarybos posėdžiai per mėnesį: abu skiria kiek daugiau nei dvi savaitės, abiejuose svarstomi UAB "Regseda" reikalai, kurie per dvi savaites sugeba dar labiau pablogėti. Dar viena citata iš minėto straipsnio: "LASS revizijos komisijos pirmininkas Giedrius Stoškus informavo, kad gegužės 25 dieną patikrinta UAB "Regseda". Komisija nustatė, jog įmonės administracija dirbo neūkiškai: nors mechaninis cechas dirbo nuostolingai, darbuotojai neturėjo darbo, tačiau 2005 metais šiame ceche nebuvo prastovų, netgi buvo priimama naujų darbuotojų. Šio cecho darbuotojams mokėti gerokai didesni nei toje pačioje bendrovėje dirbančių neįgaliųjų atlyginimai. UAB "Regseda" darbuotojai nurodė, kad, priešingai, nei teigia administracija, mechaniniam cechui darbo niekada netrūko. UAB "Regseda" darbuotojų manymu, nuostoliai susidarė dėl to, kad nemažai produkcijos nepatekdavo į UAB "Regseda" produkcijos sandėlį, todėl už ją gautos lėšos nepatekdavo į UAB "Regseda" pajamas. UAB "Regseda" blogai nuomavo ir turimas laisvas patalpas: 2000 kv. m patalpų neišnuomota ir nerenovuota. UAB "Regseda" patalpose jau nuo 2003 m. veikia buvusių UAB "Regseda" atsakingų darbuotojų valdoma bendrovė "Regofra", tačiau nuomos sutartis su ja sudaryta tik 2006 m. kovo mėn."

Atkreipsime dėmesį tik į du G. Stoškaus kalbos epizodus: UAB "Regseda", darbuotojų manymu, nemažai produkcijos nepatekdavo į įmonės sandėlį - tačiau kur tada ji patekdavo?.. Klausimas intriguojantis ir įdomus. UAB "Regseda" patalpose jau nuo 2003 m. veikia buvusių jos atsakingų darbuotojų valdoma bendrovė "Regofra", tačiau nuomos sutartis su ja sudaryta tik 2006 metais...

Štai tau ir "Regseda", štai tau ir garsieji jos šiaudiniai ožiai! Beje, atidžiau patikrinus paaiškėjo, kad tas šiaudinių gaminių baras irgi nuostolingas, neišgelbėjo jo net tie didieji ožiai, įvairių švenčių progomis taip džiuginę uostamiesčio gyventojų širdis, propagavę aklųjų galimybes ir begalinę jų meilę darbui. Dabar jau galėtume drąsiai teigti, kad iš tų vargšų gyvulėlių per daug buvo tikėtasi.

Nenorime nei ironizuoti, nei ką nors prie kryžiaus kalti ar "atpirkimo" ožių ieškoti, nors tai, tegu ir labai savitu būdu, pratęstų "Regsedos" ožių tradiciją. "Regseda", kaip ir kitos LASS įmonės, patirdavo ir lengvesnių, ir sunkesnių laikų. Padėtis gerokai pagerėjo, kai įmonei 2000 metais pradėjo vadovauti iniciatyvus ir energingas direktorius Vladas Šeporaitis. Kelerius metus įmonė buvo, jeigu ir ne tarp geriausiųjų, tai ir ne tarp paskutiniųjų. Šiuo atveju ne taip jau svarbu, kalbame apie "Regsedą" ar kurią kitą LASS įmonę ar viešąją įstaigą. Svarbiau pati įvykių logika: viskas tylu, ramu, subalansuota, tik, žiūrėk, vieną kartą ima ir pratrūksta, ir paaiškėja, kad viskas yra truputį blogiau ir liūdniau negu iš tikrųjų manėme. Klausimą keltume taip: ar galime panašiems įvykiams užbėgti už akių, pradėti kalbėti apie juos ne tada, kada "skaudulys" supūliuoja ir pratrūksta, bet dar tuomet, kai tik pradeda skaudėti? Žinoma, panašūs klausimai dažnai ir lieka tik klausimais, sėdint prie rašomojo stalo jų galima prigalvoti daug ir labai protingų. Gyvenimas tokius įkyrius klausinėtojus greitai atšaldo ir be skrupulų viską sudėlioja į savo vietas. Vis dėlto retsykiais pravartu užduoti vieną kitą klausimą net tada, jeigu nesitiki į jį gauti atsakymo.

LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas finansams Stanislovas Plauška: "2005 metais paaiškėjo, kad UAB "Regseda" gamybinė veikla yra nuostolinga. Pradėjome aiškintis priežastis. Pirmiausia, buvęs įmonės direktorius Vilius Skukauskas užvilkino "Regsedą" perregistruoti į socialinę įmonę - prarasti keturi mėnesiai ir apie 100 tūkst. litų. V. Skukauskas taip pat pasirašė keletą įmonei nepalankių sutarčių - tiek įsigyjant medžiagas, tiek ir realizuojant produkciją. Jau metų pradžioje galima buvo matyti, kad konservavimo dangtelius gaminti yra nuostolinga. Tačiau sutartys pasirašytos, jas reikia vykdyti, kitaip - teismai, baudos ir vis tiek nuostolių neišvengsi. Negalima sakyti, kad LASS centro taryba nesidomėjo ar netikrino. 2005 m. rugpjūčio mėn. tuometinis UAB "Regseda" direktorius V. Skukauskas turbūt todėl ir išėjo iš darbo, kad reikėjo nuolat atsiskaitinėti, informuoti steigėją apie tai, kaip įmonei sekasi. V. Skukauską pakeitęs E. Ambrozaitis padėtį bandė gerinti, bet sutartys jau buvo pasirašytos, jas reikėjo vykdyti. Pradėjome aiškintis, kokie gaminiai nuostolingi, kokios galimybės juos pakeisti kitais. Tada paaiškėjo, kad didelį nuostolį darė mechaninis baras. Taip pat nuostolingi buvo konservavimo dangteliai, kartonažo gaminiai, šiaudų baras. Trūksta darbų, nėra užsakymų, tai kodėl mechaniniame bare laikoma tiek daug žmonių? Gamybai aptarnauti reikalingi kokie trys žmonės, o tada mechaniniame bare dirbo apie 18. Pradėjome analizuoti priežastis: darbo tie 18 žmonių turi, o pačioje įmonėje apyvartos nėra. Kilo įtarimas, kad kažkas čia ne taip.

Metalo gaminiaiDar direktoriaujant V. Šeporaičiui, "Regseda" gamindavo įvairias metalo konstrukcijas - tvoras, vartus, kitus metalo gaminius. Paaiškėjo, kad buvę įmonės vadovai įmonės patalpose įkūrė dar vieną akcinę bendrovę, kuri tuos dalykus ir gamindavo. Dabar tampa suprantamesnis ir noras išlaikyti tokį gausų mechaninį barą. Juk kaip tik jis ir turėjo atlikti panašius užsakymus. Pagal mūsų įstatus LASS įmonės gali kurti dukterines įmones, bendroves, bet tai turi būti daroma oficialiai. Oficialiai nepavyko išsiaiškinti, bet, atrodo, kad "Regsedos" patalpose įkurtos UAB veikloje dalyvavo ir buvę įmonės vadovai. Bet tai įrodyti būtų labai sunku - kainuotų daug laiko, pinigų, o realios nuobaudos kažin ar būtų skirtos, nes didelių pažeidimų nebuvo. Tikrino ir LASS revizijos komisija, ir nepriklausomas auditas - atvirų grobstymų nenustatyta."

S. Plauška pripažino, kad dažniausiai apie LASS įmonių reikalus pradedame kalbėti ne tada, kai "skaudulys" dar tik tvinksta, o tada, kai jis pratrūksta. "Taip, problema egzistuoja, tačiau nuolatinio samdomo kontrolės aparato neturime ir negalime turėti. Turime revizijos komisiją, samdome patyrusius auditorius. Visuose regionuose veikia apskričių tarybos - jos turėtų aktyviau dalyvauti ginant aklųjų interesus ir sprendžiant panašius reikalus. Jas pirmąsias pasiekia informacija apie tai, kad vienoje ar kitoje vietoje kas nors negerai."

"Regsedai" pastaraisiais metais iš eilės vadovavo trys direktoriai, neturintys regėjimo negalios. Galėtume manyti, kad šiems žmonėms aklųjų problemos liko tolimos, nesuprantamos, tačiau, anot S. Plauškos, kažin ar šitaip kelti klausimą būtų korektiška? "Turėjome ir savų vadovų, ir su jais buvo nesusipratimų. Su vienu jų teko bylinėtis bene pusantrų metų. Negalia pati savaime dar nereiškia, kad žmogus bus geras specialistas, o svarbiausia - sąžiningas."

LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė Nijolė Klepikienė: "Žmonės juto, kad kažkas yra ne taip, pasišnibždėdavo, paspėliodavo, bet atvirai nesakė - niekas nenorėjo prarasti darbo vietos. Antra vertus, kol yla neišlindo iš maišo, nelabai buvo galima ką nors ir žinoti. Įmonės direktoriumi pradėjęs dirbti V. Šeporaitis pats nuolat bendraudavo su darbininkais, aiškindavo, kokia yra padėtis, kokie užsakymai, kaip realizuojama produkcija ir pan. Šią tradiciją perėmė ir po jo dirbę V. Skukauskas ir E. Ambrozaitis. Atrodo, ir V. Skukauskas, ir ir E. Ambrozaitis skaičiavo, ieškojo geriausių sprendimų. Žmonės visko prikalbėdavo ir pakalbėdavo, tačiau nenueisi ir nepatikrinsi. Pirmieji nenormalią padėtį pastebėjo LASS centro tarybos vadovai ir darbuotojai - užkliuvo mechaninis baras."

Galima būtų dar daug kalbėti, daug aiškintis, kas šioje istorijoje kalčiausias ir blogiausias. Tik kažin ar pavyktų teisybę rasti, o jeigu pavyktų, tai kada ir kiek ji kainuotų? Šitaip sakydami, turime galvoje ne pačios teisybės kainą, bet išlaidas, reikalingas ilgiems teisminiams procesams, advokatams, ekspertams samdyti ir pan. dalykams. N. Klepikienės nuomone, reikalas sudėtingas ir kartu daug paprastesnis: "Regsedos" užimama teritorija nėra prestižinėje miesto dalyje, tačiau koks nors viešbučių ar privačių namų kvartalas šioje vietoje miesto vaizdo ir įvaizdžio tikrai nesugadintų ir nepablogintų. Kas galėtų paneigti, kad toks kvartalas tam tikros rūšies veikėjų svajonėse neegzistavo? Tik kad svajonės virstų realybe, pirmiausia reikėjo visiems ir akivaizdžiai įrodyti, kad "Regseda" iš tikrųjų nuostolinga, kad aklųjų gamybinė veikla, o ir patys aklieji beviltiški... Na, jeigu ne apskritai, tai bent jau šioje miesto dalyje. Tuo anaiptol nenorime pasakyti, kad ten, kur ima suktis pinigai, ypač dideli pinigai, sąžinė išnyksta, o lieka tik interesai. Galbūt tie, kas įsteigė UAB "Regofra" ir nemąstė taip toli į priekį, gal norėjo tik prisidurti prie kuklių ar nelabai kuklių atlyginimų, gal kažkas stovėjo už jų ar apetitas pakilo tiesiog bevalgant.

Kaip ten bebūtų, N. Klepikienė galėtų išsakyti ne vieną įtarimą, kad sąmoningai siekta gamybinę aklųjų veiklą sužlugdyti.

Ar galime šiai visuotinei komercializacijos bangai priešpastatyti ką nors tikrai veiksminga? Atsakymas, be abejo, ne iš lengvųjų. Kažkur, giliai atmintyje, bene iš penktos klasės TSRS istorijos kurso likęs toks vaizdas: susiskaldžiusi, į atskiras kunigaikštystes pasidalijusi Kijevo Rusia ir totorių ordos prie jos sienų. Teneįsižeidžia LASS centro tarybos nariai, bet ši taryba man dažnokai primena (gal, tiksliau, reikėtų sakyti, primindavo, nes XVII suvažiavime išrinkta nauja taryba) būtent Kijevo Rusios vaizdą. Svarbiausia - ramybė ir pastovumas, tegu ir laikinas mano kunigaikštystėje, o kaimynas tegu tvarkosi pats. Daugelis su tokia nuomone turbūt nesutiks - sakys, kad ji pernelyg kategoriška. Na, gal truputį ir "persūdyta", tačiau negalime nesutikti, kad su vyresniosios aklųjų kartos pasitraukimu, smarkiai sunyko supratimas, kad be tavo "kunigaikštystės" egzistuoja dar ir bendras reikalas. Bendro reikalo supratimas ir turėtų būti vienas svarbiausių naujosios LASS centro tarybos uždavinių ir prioritetų. Būtent "bendras reikalas" galėtų būti ta jėga, kurią galbūt pavyktų priešpastatyti įvairiems pavojams ir pagundoms aklųjų sąskaita susikrauti vieną kitą milijoną.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]