NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

NEĮGALIEJI IR AKADEMINIS PASAULIS


Lietuva siekia užtikrinti:

- švietimo prieinamumą,

- mokymosi tęstinumą,

- lygias galimybes,

- švietimo kokybę.

(Iš konferencijos "Ar aukštasis mokslas prieinamas neįgaliajam")

 

Gegužės 30 dieną LR Seimo rūmuose surengta konferencija "Ar aukštasis mokslas prieinamas neįgaliajam". Konferenciją surengė Lietuvos studentų sąjunga (LSS), Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Tema aktuali, reikalinga ir nedažnai sulaukianti dėmesio ar diskusijų. LSS atstovė Rasa Ruolytė pastebėjo: "Aukštojo mokslo prieinamumas neįgaliesiems - iššūkis kiekvienai valstybei".

Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė kelių aukštųjų mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Gaila tik, kad išankstinės informacijos apie konferenciją, švelniai kalbant, buvo mažoka. Organizatoriai, atrodo, jos sklaida nelabai rūpinosi. O be reikalo - viešieji ryšiai irgi šį tą reiškia!.. Nesigilinsime į detales, tačiau apie konferenciją nebuvo informuota net LR Seimo ryšių su visuomene tarnyba. Suprantamas organizatorių noras surengti konferenciją Seime - arčiau įstatymų rengėjų, arčiau tų, kurie formuoja valstybės politiką. Sumanymas prasmingas, tik ar tikrai čia išsakytos mintys nuėjo stačiai Dievui (t. y. seimūnams) į ausį? Galbūt prasminga būtų buvę panašią konferenciją surengti, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijoje ar seniausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje - Vilniaus universitete. Praėjusių metų pabaigoje šio universiteto bibliotekoje įrengtas neįgaliesiems pritaikytas informacinis centras. Taigi teorija, kaip sakoma, būtų žengusi koja kojon su praktika.

Tačiau buvo taip, kaip buvo, o pernelyg "įdėmus žvilgsnis" į organizacinius dalykus gali sudaryti įspūdį, kad norime nubraukti visą konferencijos rengėjų darbą. O tokia nuomonė būtų labai neteisinga!

Jau minėta LSS atstovė R. Ruolytė, apibendrindama 2005 m. LSS atliktus aukštojo mokslo prieinamumo tyrimus, pastebėjo, kad daugelyje aukštųjų mokyklų iki šiol neįgaliesiems nepritaikyta fizinė, informacinė, būsto aplinka, neteikiamos arba beveik neteikiamos asistento paslaugos, trūksta kompensacinės technikos. Negalią turintys studentai nėra susibūrę į interesų grupes, savo interesams atstovauja tik individualiai, dažnas linkęs savo negalią slėpti.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. turėtų įsigalioti Vyriausybės patvirtinta neįgaliųjų aukštojo mokslo rėmimo tvarka. Jos projektą konferencijoje pristatė ŠMM specialiojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Aidukienė. Pagal šią tvarką nuo rugsėjo 1 d. neįgalių studentų rėmimas, specialiųjų poreikių tenkinimas iš neįgaliųjų organizacijų pereina į aukštųjų mokyklų rankas. Tiesa, yra vienas "bet": jeigu naują tvarką iki to laiko suspės patvirtinti Vyriausybė. Numatyta kiekvieną semestrą skirti išmokas neįgaliesiems, studijuojantiems iš dalies valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose; taip pat išmokas neįgalių studentų specialiesiems poreikiams tenkinti. Jos turėtų būti mokamos kas mėnesį ir sudaryti 50 proc. bazinės socialinio draudimo pensijos. Tačiau apie pinigus, kaip vėliau redakcijai sakė T. Aidukienė, pernelyg išsamiai kalbėti dar nereikėtų - sumos gali keistis. Ministerijos skaičiavimais, nauja tvarka paliestų apie 500 studentų. Išmokoms kasmet reikėtų apie milijono litų. T. Aidukienė: "Remiami bus tik pažangūs studentai. Tačiau neįgalūs studentai, kaip ir studentai be negalios, turės teisę gautas skolas likviduoti."

Ar bus nauja tvarka efektyvesnė, teisingesnė? Ar aukštosios mokyklos geriau žinos neįgalių studentų poreikius negu atitinkamos negalios organizacijos? Tai tik keli klausimai, kuriuos retoriškai uždavė kolegos, sužinoję apie naują neįgalių studentų rėmimo tvarką. Panašūs klausimai nuvestų kiek į šoną nuo pagrindinės rašinio temos, tačiau, be abejo, į juos kada nors kas nors irgi turės atsakyti.

Negalia nelygu negaliai. Konferencijoje daug kalbėta apie fizinės aplinkos pritaikymą žmonėms, judantiems vežimėliuose, informacijos perteikimą gestų kalba. Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojos Dalia Juodienė ir Daiva Mulvinaitė pristatė šios bibliotekos parengtą projektą "Odisėjas", skirtą jaunimui su negalia. Pagal šį projektą praėjusių metų pabaigoje VU bibliotekoje įkurtas informacinis centras neįgaliems žmonėms (nebūtinai universiteto studentams, bet ir darbuotojams).

Konferencijoje daug kalbėta apie socialinį neįgalių studentų aktyvumą, įsiliejimą į akademinę bendruomenę ir šios bendruomenės toleranciją. Bet šie dalykai, drįstume teigti, aktualesni ne akliesiems, bet vis dažniau aukštojo mokslo viršūnių siekiantiems kurtiesiems, žmonėms, turintiems judėjimo negalią. 2005 m. suėjo 50 metų, kai Kauno aklųjų mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida, nuo to laiko vyksta pastovi aklųjų "invazija" į akademinę bendruomenę. Antra vertus, aukštosios mokyklos niekada nesuko sau galvos net dėl minimaliausio aplinkos pritaikymo, vadovėlių, kitos skaitytinos literatūros prieinamumo. Jau minėta T. Aidukienė redakcijos paprašyta pasidalinti mintimis apie ką tik vykusią konferenciją sakė: "Neįgaliems studentams iki šiol nebuvo arba nepakankamai buvo skiriama dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. Tiesa, daugelyje Europos aukštųjų mokyklų padėtis geresnė, jos mus aplenkusios kokiu dešimtmečiu, tačiau iš esmės problemos labai panašios. Pradedama suprasti, kad neįgalūs studentai turi specialiųjų poreikių, kuriuos reikia tenkinti. Pagaliau, kad žmogaus specialiųjų poreikių tenkinimas nėra kokių nors išimtinių teisių ar privilegijų suteikimas."

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]