RENGINIAI

Arūnas VILČINSKAS

AKLŲJŲ MALDOS DIENA

Į širdį liejasi malda. Ar žmogui gera ar sunku - meldžiantis viskas - ir sielvartas, ir kasdienybė - skaidrėja.

Tryliktoji aklųjų maldos diena, skirta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos 80-mečiui šių metų gegužės dvidešimt šeštą atkeliavo į pietų Lietuvą - Lazdijus. Maldos diena prasidėjo Mišiomis Šv. Onos bažnyčioje. Į šviesiai baltą bažnyčią susirinko apie keturi šimtai neregių, silpnaregių ir jų bičiulių, atvykusių iš įvairiausių miestų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitų. Visų malonų priėmimą ir šv. Mišias organizavo Lazdijų bažnyčios klebonas Gintaras Urbštas, o aukojo Katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidentas mons. Juozapas Antanavičius už Lietuvos akluosius ir silpnaregius. Nuostabiai per mišias, kuriose vyravo susikaupimas ir viltis, skambėjo giedojusios neregės iš Kauno Onos Matusevičiūtės balsas. Įspūdingai pamokslą pasakė mons. J. Antanavičius. Po šv.Mišių visi pėsčiomis patraukė į kultūros centrą, kur šio centro direktoriaus pavaduotoja Laimutė Stankevičienė ir garso operatorius Arvydas Sujeta stengėsi, kad viskas - muzikinis centras, mikrofonai - būtų kruopščiai paruošta mūsų neregiams. Salės fojė galėjome apžiūrėti iš Vilniaus atvežtą Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus parodą, skirta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos 80-mečiui paminėti.

Koncertas susitikimas

Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo ir nuotaikingai koncertą vedė mons. Juozapas Antanavičius. Jam padėjo KPDF viceprezidentas Juozas Valentukevičius. Koncertą pradėjo panevėžiečių - Arvydo Markevičiaus ir Petro Simonaičio - duetas. Maloniai nustebino savo porinimu apie Anykščių žmones Marija Misevičienė iš Panevėžio. LASS Klaipėdos estrados solistė Zofija Vilkienė atliko tris dainas. Vieną dainavome kartu su visa sale "Jūroj supas supas laivai..." Mums, dzūkams, įdomu buvo klausytis žemaitiškai porinančios viešnios iš Pakruojo. Savo aranžuotų dainų atliko Vilniaus A. Jonyno vidurinės mokyklos mokiniai. O vėliau į sceną mons. J. Antanavičius pakvietė lakštingalą - Oną Matusevičiūtę. Ji dainavo kartu su visa sale dzūkų liaudies dainą "Pasvarscyk, antela" ir kitas populiarias dainas. Dainininkė pasikvietė monsinjorą J. Antanavičių padainuoti kartu mėgstamą romansą "Už tave, už tave atiduočiau". Šį romansą teko jiems pakartoti, priedainį dainavome visi kartu. Regis, visa salė alsavo viena krūtine.

Po koncerto sveikinimo ir padėkos žodžius pasakė Lazdijų rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Lina Margelienė. Ji įteikė Katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidentui mons. J. Antanavičiui vazą su Lazdijų herbu.

Ekskursija po Metelių regioninį parką

Į ekskursiją nuvykome autobusais ir mikroautobusais. Prie Dzūkijos jūros - Dusios ežero - mus pasitiko Metelių regioninio parko ekskursijos gidė Elena Amšiejienė. Įsiminė nepakartojami vakarinės parko dalies kraštovaizdžiai su paskutinio ledyno sustumtomis Teizų ir kitomis kalvomis - žemyninėmis kopomis. Vienintelė Lietuvoje Trako miške išliko ir bekočių ąžuolų giraitė, šalia Trako miško gyvena vieni rečiausių krašto gyvūnų - baliniai vėžliai. Vertingiausias sakralinis objektas - Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia su 2 varpinėmis. Memorialinės vietovės - Teizų ir Barčių senkapiai. Gausu medinių ir geležinių kryžių. Populiariausias takas - Bijotų - Širvinto miškais. Mūsų neregiai ir silpnaregiai ypač grožėjosi Dusios ežeru, su malonumu apžiūrėjo paukščių stebėjimo bokštelį prie Dusios ežero. Giliausia ežero vieta - 32 m, ji pavadinta Onelės duobe. Čia ir stebėjome vandens paukščius. Beje, nyksta padusio kadagynai. Metelių ežeras - lietuviškų gulbių nebylių lopšys: čia gyvena 103 miško paukščių rūšys. Kemsinės pieva - tai vieta paukščiams perėti ir apsistoti migracijos metu.

Kryžiai

Kryžiai - vietovė Dusios ežero pietiniame gale, kur ant kalvos stovi 2000 m. pastatyta Kryžių koplyčia. Čia mus pasitiko ir maloniai priėmė Metelių parapijos klebonas kanauninkas Vytautas Prajara, kuris papasakojo legendą, kaip čia vienas senas kareivis praeityje praregėjo, parodė stebuklingą paveikslą.

Metelių regioninio parko gidė įdomiai papasakojo apie Kryžių šulinį, iš kurio, kaip manoma, trykšta stebuklingų galių turintis vanduo - daug kas norėjo paragauti šio stebuklingo vandens. Netrukus nulynojo šiltas ir trumpas lietus. Kai sugrįžome prie Kryžių koplyčios, klebonas V. Prajara visus pakvietė atvykti į Sekminių atlaidus, į kuriuos suplūsta tūkstančiai maldininkų.

Prelomciškės piliakalnis

Į Prelomciškės piliakalnį, kurio aukštis - 12 m, kopė patys ištvermingiausi ekskursijos dalyviai - LASS Lazdijų rajono ir LASS Šiaulių miesto organizacijų nariai. Kažkada piliakalnyje buvo rasta keramikos dirbinių šukių su jotvingių kultūrai būdingais ornamentais. Gidė Elena Amšiejienė papasakojo įdomią legendą apie kaimo moterį Onelę ir velnią bei apie tai, kaip šis piliakalnis atsirado. Išsiskirdami sutarėme laukti kitų metų Aklųjų maldos dienos.

Dėkojame Lazdijų rajono policijos komisariatui už budėjimą kelyje, mūsų saugumą.

Renginį rėmė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lazdijų rajono savivaldybė, LASS Lazdijų rajono organizacija.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]