LASS LITERATŲ KŪRYBA |
Zenonas KAVALIAUSKAS
|
Meilės temos neišsenka Kaip šaltinis tyras, Vieno bučinio užtenka - Suskamba kaip lyros.
Vieno kuždesio tereikia, Kai mėnulis švyti, Meilės užtaisas suveikia - Žiedus reiks mainyti.
Ir nerimsta, nenurimsta Dėl savosios meilės, Ir giliau į ją vis grimzta, Kolei gimsta eilės.
Gimsta dainos, gimsta eilės, Gimsta serenados, Širdys pilnos, pilnos meilės - Čia kol kas ne badas.
Jau ne vien mėnulis švyti Ir veideliai kaista, Jau žiedeliai sumainyti, Skinti rūtas leista..
Meilės temos neišsenka, Kaip šaltinis tyras. Gal eiliuoti jau užtenka, Skambint stygom lyros?
EILĖRAŠTIS - AUTOGRAFAS
Kai nėra ko veikti, rodos, Laiko į valias. Paganyki mano juodas Juodas aveles.
Jos manoj širdy augintos, Jos ir liks man savos. Į baltas lankas išgintos Įkvėpimo gavus.
Tad ir būk tas piemenėlis Tų manų avių, Kad kiekvienas skiemenėlis Taptų tau gaiviu.
Kad kažin kur nenuklystų Nė viena avis, Garbinu už jas aš Kristų Ir dėkoju vis.
Už man duotą tartum maną Mūzą ir rankas, Už avis, kurios dar ganos Po baltas lankas.
NE UŽ DYKĄ
Sutikau aš mergužėlę, Įteikiau gvazdiką, Pasakiau, kad šitą gėlę Duodu ne už dyką.
O tas žiedas jai pritiko Prie kasų ir veido, Tad mergelė nesupyko, Pabučiuoti leido.
Jei jau leido pabučiuoti, Leis ir apkabinti. Nežinau, kiek reiks dar duoti, Kiek gvazdikų skinti?
Mano naktys, mano dienos, Mano toks pasaulis, Be žvaigždžių, be mėnesienos, Be šviesumo saulės.
Tad viliosiu mergužėles Iš triukšmingo miesto, Kad savąja širdužėle Man į širdį šviestų.
Jei į širdį imtų šviesti, Šviestų ir į kelią. Nereikėtų man beliesti Baltąją lazdelę.
IŠ RUNKELINIO UŽRAŠŲ
Man cunamis nebaisus, Aš be milijonų. Dėviu kelnes ir batus, Krikštytas aš Jonu.
Nors tas apavas guminis Vos ant kojų laikos, Bet esu aš runkelinis, Kurs prie visko taikos.
Dar apsiginu nuo bado Pataikaudams valdžiai, Pastaroji špygom bados, Guodžia saldžiai, saldžiai.
Gaidžio metai, graudžios dainos Ir dainuok, kad nori jas, Padidėjo buvę kainos Už elektrą ir dujas.
Štai tau, Lietuva Tėvyne, Vėliava trijų spalvų. Kur bedingsi, runkelini, Su vis gurgiančiu pilvu.
Brangs ir batai, brangs ir kelnės, Brangs, kas tviska ir netviska. Mūsų kraštą valdo velnias, Kurs praryja viską viską.
Kurs praryja viską viską Ir tik dalį teišspjauna. Tąsyk runkelinis tviska, Kai išspjauto dalį gauna.
|