NAUJOS KNYGOS

Gema PADRIBONIENĖ

TARSI ŽEMUOGIŲ PYNĖ ANT SMILGOS


Gražinos Siderevičienės knygos viršelis"Rašau apie tuos, kuriuos myliu ir gerbiu už jų išskirtinumą, optimizmą, atkaklumą, siekiant užsibrėžto tikslo", - tai žodžiai iš Gražinos Siderevičienės knygos "Tokie panašūs ir skirtingi" (LAB, 2005). Tai, ko gero, buvo akstinas šiam straipsniui parašyti.

Gyvenimo pakeleivi, ar pastebėjai, kaip greitai saulutė kopia pirmąją pusę savo dienos rato iki vidurdienio? Tik ką aušruže žaižaravusi, čia jau viršugalvį glosto. O koks ilgas ir darbų soties pritvinęs jos kelias laidos link. Panašiai ir žmogaus gyvenime - pirmąją pusę amžiaus strimagalviais it kielelė nuo viksvos ant viksvos. Žiū - jau ir prinokai, laikas atsigręžti atgalios. Tada ir pradedame tarsi šieno kupetoje raustis - ieškoti pačių gražiausių jaunystės pievoje žydėjusių žiedų.

Kilusi iš Klepočių kaimo Lazdijų rajone, Gražina Kunigėlytė-Siderevičienė niekam nesiskundė, kad prastai mato. Džiaugėsi tuo, ką turi. Į jos kaimą, o vėliau ir į Veisiejų vidurinę mokyklą šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje joks genelis neatnešė žinios apie aklųjų mokyklą Kaune. Gražina mokėsi tik labai gerai, niekas nesuko galvos, kad galima būtų jai padėti... Tik vėliau, atvažiavusi į Kauną, Gražina stačia galva pasinėrė į Kauno aklųjų ir silpnaregių gyvenimą. Gabi mokslo žinioms, ji galėjo tapti garsia gydytoja, mokslininke, deja: reikėjo pelnyti duonos kąsnį - dirbti aklųjų kombinate. Lietuvių kalbą ir literatūrą Gražina studijavo neakivaizdžiai. Vėliau - visas jos gyvenimo ratas sukosi kartu su Kauno krašto aklųjų ir silpnaregių kultūros, meno, mokslo siekimo verpetais...

Kaip Kauno aklųjų ir silpnaregių centre pristatant G. Siderevičienės knygą "Tokie panašūs ir skirtingi" kalbėjo jos mokslo draugė Violeta Bakutienė, "nei studijų metais, nei dabar su Gražina draugaudama bemaž keturiasdešimt metų nepastebėjau, kad ji pasirūpintų savimi. Jos gyvenimas - tarsi aukso geltoniu pasipuošęs rudens beržas. Žinok, ji visą save išdalins kitiems..."

Į knygos pristatymą Kaune susirinko ne tik jos aprašyti gyvenimo pakeleiviai, jų šeimų nariai. Gražiną sveikino vaikaitis Gytis, dukra Alma, seserys Nijolė ir Onutė. Knygą apie Kauno krašto neregius ir silpnaregius, įveikusius savąją lemtį tarsi viso gyvenimo kraičio skrynią, Gražina nuolankiai įteikė ir savo motinai - už palydėjimą į kelią kartu su reginčiaisiais. Tai tarsi dovana visoms motinoms, užauginusioms ir gyveniman išleidusioms neregius ir silpnaregius vaikus.

Knygoje telpa tik dvidešimt du neregių ir silpnaregių gražaus ir prasmingo gyvenimo liudytojų likimai. O kiek dar jų laukia! Gražina, pristatydama knygą, kalbėjo ne apie tuos, kurie tarsi pirmosios žemuogės suvertos ant smilgos, tarsi kvepia, traukia skaitytoją savo likimu... Autorė sielojosi, kad aplink tiek daug garbingų, skaudaus likimo liudytojų... Jie turėtų išlikti mūsų atminty kaip pamoka ateinantiems.

Jaunas kunigas Ramutis Janšauskas, dabar Šiluvos bažnyčioje studijoms ruošiantis būsimuosius klierikus, padėkojęs autorei už knygą, kalbėjo: "Tikim, kad mes visi būtume daug geresni, jeigu kaip knygos autorė įsiklausytume į kitų likimus, ilgai stebėtume gėrio grūdo augimą, brendimą, kaip tai darė Gražina. Šią knygą pirmiausia pasiūlysiu perskaityti savo studentams. Mokytis gyvenimo tiesų jie galės iš šių žmonių patirties."

Tarsi pirmųjų žemuogių vėrinys ant smilgos G. Siderevičienės knyga "Tokie panašūs ir skirtingi" telanko jūsų namus artėjant LASS 80-mečiui.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]