GYVENIMO AKTUALIJOS

Audronė JOZĖNAITĖ

SUSITIKIMAS JŪRMALOJE

Šių metų kovo 18 dieną Jūrmaloje, Latvijoje, įvyko Baltijos šalių organizacijų vadovų susitikimas. Jame dalyvavo visų trijų valstybių pirmininkai ir pavaduotojai. Tokie susitikimai tradiciškai organizuojami jau daug metų. Kas antri metai vyksta bendri susitikimai ir su Skandinavijos aklųjų organizacijų vadovais. Pasitarti, pasidalinti patirtimi, išgirsti vieną ar kitą įdomesnę mintį ar projektą visada yra ir naudinga, ir įdomu. Daugelį metų buvusios labai panašios organizacijos, dabar trys Baltijos aklųjų organizacijos, savaip sprendžia daugelį neregiams aktualių problemų.

Visi prisimename, kiek daug dėmesio paskutinį antrojo tūkstantmečio dešimtmetį skyrėme teisinei bazei. Būtent tų pastangų dėka šiandien turime Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą ir žmonių su negalia socialinės integracijos programą. Nei latviai, nei estai tokios programos neturi ir mums šiek tiek pavydi. Žinoma, visada yra ir privalumų. Kai nėra jokių garantuotų pajamų, organizacijos ieško jų intensyviau, išbando įvairius būdus, fondus ir panašiai. Latviai pasigyrė, kad pastaruoju metu atsirado daug jaunesnio amžiaus žmonių, kurie su dideliu noru kimba į projektų rašymo mokslus. Čia dar derėtų pasakyti, kad ir Latvija, ir Estija turi labai aktyvius neįgaliųjų forumus. Mes daugelį klausimų, susijusių su teisine neįgaliųjų padėtimi, sprendžiame atskirai arba per Lietuvos neįgaliųjų departamentą, o mūsų kaimynai veikia daug europietiškiau. Jie dirba per savo nacionalinius forumus. Lietuvoje taip pat egzistuoja Lietuvos neįgaliųjų forumas, bet pagal aktyvumą jo net lyginti negalima su mūsų kaimynais - estais ir latviais.

Susitikime nebuvo įmanoma išvengti klausimų, susijusių su įmonėmis. Akivaizdu, kad tiek latvių, tiek estų gamybinės įmonių veiklos rodikliai yra daug prastesni, o ir pačios įmonės liko labai mažos. Latviai iš keturių įmonių dvi pardavė, o Estijoje iš keturių - liko tik trys. Latvijos aklųjų draugijos pirmininkas Egonsas Zarinšas sakė, kad visose kitose įmonėse dalį ar visą darbo dieną dirba tik 27 regėjimo negalią turintys žmonės, o metinė įmonių apyvarta yra apie 450 000 Lt. Panaši padėtis yra ir Estijoje. Čia reiktų priminti, kad Estijos aklųjų draugija, šiuo metu federacija, tais sunkiais pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais nesugebėjo išlaikyti vienos organizacijos ir skilo į keturias, o šiandien jau yra aštuonių savarankiškų organizacijų asociacija. Tuo metu buvo prarasta ir nemažai turto, pašlijo ir tarpusavio santykiai. Kalbant apie įmones, reikia pasakyti, o gal ir nusistebėti, kad mūsų kaimynai neturi jokių lengvatų savo įmonėms.

Iš to, kas jau pasakyta, atrodytų, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga yra akivaizdi lyderė tarp Baltijos šalių. Viena vertus, yra taip, bet negalime nuneigti ir mūsų kaimynų pasiekimų. Mes, žinoma, gauname iš valstybės atskiroms programoms tikrai nemenkas sumas, bet mūsų kolegos gauna ne mažiau per įvairias socialines paslaugas, kurios yra finansuojamos ne per aklųjų organizacijas. Štai ir estai, ir latviai gana nemažai pinigų gauna reabilitacinėms programoms. Estijos pensinio amžiaus regėjimo neįgalieji turi daug ir kokybiškų reabilitacinių paslaugų. Šioje šalyje yra nemažai šias paslaugas teikiančių įstaigų ir žmonės patys gali pasirinkti, kur ir kokias paslaugas gauti. Kaimynai džiaugiasi, kad savivaldybės užmoka už daugelį reabilitacinių paslaugų. Latviai taip pat yra patenkinti savo reabilitacijos centro veikla. Tai yra valstybinė struktūra, gaunanti neblogą valstybinį finansavimą. Šiame reabilitacijos centre dirba daug regėjimo neįgaliųjų.

Susitikime buvo kalbama ir apie organizacijų turėtą ir turimą nekilnojamąjį turtą. Ir vėl norėtųsi pasigirti. Savalaikės pastangos, tinkamos investicijos leido mūsų organizacijai ne tik išlaikyti, bet ir pagerinti turimą nekilnojamąjį turtą. Estijos organizacija - pirmiausia dėl daugybės nesutarimų pačioje organizacijoje - prarado ypač daug. Nepadėjo net nuolatinės Suomijos sutrikusio regėjimo žmonių konsultacijos ir pagalba. Bet kaip su šypsena pastebėjo Estijos aklųjų federacijos viceprezidentė Eva Kirilova, dabar, kai nebėra ko dalinti, daug maloniau dalyvauti organizacijos tarybos posėdžiuose, nes juose diskutuojama visiems rūpimais klausimais. Latvija prarado ne tiek daug, bet jų situacija yra unikali. Latvijos aklųjų draugijai priklauso visi šešiolika dar tarybiniais metais organizacijos pastatyti gyvenamieji namai, kuriuos LAD nuomoja gyventojams. Nepriklausomai, ar esi LAD narys, ar šiaip gyventojas, turi susimokėti 20 santimų (apie vieną litą už kvadratinį metrą), tačiau jau šiemet nuomą žadama padidinti keturiskart, o gal net dar daugiau. LAD pirmininkas laikosi nuomonės, kad didinant buto nuomos kainas, akliesiems ir silpnaregiams bus taikomi lengvatiniai tarifai. Butai nebuvo privatizuoti, nes Latvijoje pagal įstatymą buvo privatizuotas tik valstybei priklausantis turtas. Latvijos aklųjų draugija laikosi nuomonės, kad šioje srityje jų perspektyva nebloga, nes butų kainos labai kyla, be to, šis nekilnojamasis turtas yra neblogoje vietoje. Žinoma, administruoti tokį turtą yra labai nelengva. Šiuose namuose gyvena 30 procentų aklųjų ir silpnaregių, ir komunalinių mokesčių bei nuomos surinkimas iš LAD yra ir skausmingas, ir jautrus klausimas. Čia organizacija laikosi, o tiksliau, privalo laikytis, griežtos politikos. Nenori mokėti mokesčių - kraustykis iš buto į pensionatą. Žinoma, kaimynai pripažino, kad visad atsiranda "negalinčių" susimokėti, todėl tenka griebtis ir drastiškų priemonių. Kada šis verslas pradės duoti normalias pajamas, nėra aišku.

Susitikime buvo dalinamasi informacija apie neregių aprūpinimą pagalbinėmis technikos priemonėmis. Kadangi šią funkciją iš LASS perima valstybė, mums buvo ypač svarbu išgirsti, kaip šioje srityje tvarkosi mūsų kaimynai. Jei trumpai, tai situacija prasta. Estai labiausiai skundėsi valstybės perkamų priemonių kokybe, nes taupant lėšas dažnai perkamos nekokybiškos kiniškos priemonės. Netenkina ir maži valstybės šiam reikalui skiriami limitai, kai veikia "kas pirmas, tas gudrus" principas. Problemų kelia ir tai, kad sekant Vakarų Europos patirtimi, neregiai aprūpinami tik specialiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, Estijoje aklieji ir silpnaregiai iš valstybės negauna pačių kompiuterių, o tik priedus ir specialias programas. Pačiais kompiuteriais turi pasirūpinti organizacija. Dažniausiai ši problema sprendžiama ieškant finansavimo iš rėmėjų. Latviai taip pat nėra patenkinti kompensacinės technikos aprūpinimo sistema ir stengiasi, kiek galima, daryti įtaką ministerijai ir dalyvauti kompiuterinės technikos pirkimo procese. Ir latviai, ir estai turi neblogos kokybės sintetinę kalbą.

Estai pirmieji iš mūsų atsisakė invalidumo grupių. Jau ketvirti metai, kai estai gyvena pagal naują tvarką, kai žmonėms nustatomas neįgalumo ir darbingumo lygis. Kolegų žodžiais tariant, eina "ketvirti netvarkos" metai. Gerai yra tai, kad finansiškai žmonės nenukentėjo, niekam pensijos nesumažėjo, bet bendros sumaišties apstu, pavyzdžiui : visiškai nematantis žmogus neturi transporto lengvatos, bet jei nori važiuoti nemokamai, tai gali būti silpnaregio palydovu. Tada abu gali važiuoti nemokamai! Neapsikęsdami estai tris kartus piketavo, bet nieko gero nelaimėjo. Estijoje ministrai keičiasi greičiau, negu juos spėjama supažindinti su neregių problemomis. Ar ir mūsų laukia tokia dalia? Turim vilties, kad Lietuva sėkmingiau vykdys šią reformą, nes teko girdėti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai ne kartą konsultavosi su Estijos ministerijos atsakingais asmenimis, norėdami perimti gerąją patirtį. Ką gi, visad pravartu žinoti kaimynų klaidas.

Mums labai rūpėjo sužinoti, kaip mūsų kaimynai organizuoja poilsį. Deja, nieko įdomaus nesužinojome. Pasirodo, jie nebeorganizuoja poilsio akliesiems ir silpnaregiams. Abi organizacijos yra pasilikusios po vieną poilsiavietę, bet ir tos pačios neremontuotos jau daugelį metų. Kolegos aiškino, kad dar nepardavė jų tik todėl, jog tikisi sulaukti geresnės kainos už žemę.

Susitikime buvo aptarta ir daug kitų smulkių klausimų. Kalbėta apie galimybes rengti bendrus projektus, susitikimus su Skandinavijos aklųjų organizacijomis. Šiais metais kartu vykdome vieną bendrą tarptautinį projektą "Sofi", kurio pagrindinis uždavinys yra parengti socialinių įgūdžių lavinimo programą akliesiems ir silpnaregiams. Kalbant apie kultūrinę veiklą, visi susitikimo dalyviai vieningai nusprendė organizuoti tradicinius festivalius "Baltijos banga" - ne kas metai, o kas antri.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]