VIRŠELIS

 

TJEPOLO. MECENATAS IR MENAI


Parašas po iliustracija

Tipiškiausiu Venecijos meistru, išreiškusiu savitą šio miesto dvasią, žymiausiu italų XVII amžiaus dailininku buvo Džovanis Batista (žmonių vadinamas Džambatista) Tjepolo (1696-1770). 1710 metais pradėjo mokytis Laccarinio dirbtuvėje. Nuo 1730 metų dirbo įvairiuose Italijos miestuose. Buvo vedęs, turėjo dešimt vaikų, iš kurių keturi sūnūs tapo dailininkais profesionalais. Du iš jų, Džandomeniko ir Lorenco, tapo žymiais dailininkais. 1762 metais Džovanis Batista Tjepolo Ispanijos karaliaus Karlo III kvietimu išvyko iš Venecijos, į kurią daugiau nebegrįžo. Tačiau karaliaus rūmuose jis buvo priverstas dėl pirmojo rūmų dailininko vardo konkuruoti su kitais ten buvusiais dailininkais. Ispanų karaliaus rūmuose jis nepritapo ir mirė ten nuo infarkto 1770 metų pavasarį.

Dekoratyviniai ciklai, altorių paveikslai, krikščioniški ir mitiniai siužetai, puotos, triumfai, karūnavimai lengvai paklusdavo dailininko teptukui. Dėl teisės pateikti jam užsakymų varžėsi bažnyčios, vienuolynai, Venecijos aristokratai. Jis turėjo didelių dekoratoriaus sugebėjimų, buvo kolorito meistras - tai būdinga visiems Venecijos mokyklos dailininkams, o ypač Veronezei, kurio pasekėju dailėje save laikė Tjepolo.

Dailininkas buvo itin produktyvus. Jo kūrybinis palikimas - 400 drobių, 20 dekoratyvinių ansamblių ir 2600 piešinių. Visi šie šedevrai, dabar saugomi žymiausiuose Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, JAV, Rusijos, Airijos, Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos meno muziejuose ir paveikslų galerijose, liudija apie išties nenuvargstančio "paskutiniojo didžiojo venecijiečio" genijų.

Tarp šių gausybės meno šedevrų mes radome vieną ir mus dominančia tema. 1743-1744 metais Tjepolo nutapė paveikslą, kurį pavadino "Mecenatas ir menai". Šiame meno kūrinyje pavaizduota subtili architektūra, meistriškai pateikti neįprasti, puošnūs drabužiai, jautriai perteikti spalvų tonai ir pustoniai, jaučiama teptuko laisvė ir potėpio lengvumas. Paveiksle vaizduojamas ant pakylos sėdintis karalius Augustas III, kuriam mecenatas pristato penkias meno rūšis. Jas simbolizuoja atskiri personažai: dailę - moteris, rankoje laikanti paletę, skulptūrą - moteris, laikanti ranką ant širdies, architektūrą - moteris su skriestuvu, muziką - jaunuolis su trimitu bei poeziją, kurią simbolizuoja neregys poetas Homeras. Dvi ryškiausios figūros paveiksle - tai sėdintis soste tarp dviejų skulptūrų Augustas III ir Homeras. Poetas čia vaizduojamas kaip aukštas, kiek susikūprinęs senolis, mūvintis tradicinį graikų apavą. Tamsus, ilgas iki pusės blauzdų apsiaustas ir papildomas rusvas, saulės nublukintas audeklas, dengiantis pečius, daro figūrą įspūdingą. Senolis atsirėmęs į lazdą. Kiek nuleistas žilabarzdis veidas rodo, kad poetas įdėmiai klausosi mecenato kalbos. Nuleista galva nerodo nuolankumo - tai įprasta seno žmogaus poza. Nors kitiems paveiksle vaizduojamiems menams buvo parinkti tik simboliniai personažai, tačiau poezijos menui dailininko buvo vykusiai parinktas aklasis Homeras.

Šis nedidelio formato 69,5x89 cm Tjepolo paveikslas saugomas Ermitaže, Sankt Peterburge.

Vytautas GUDONIS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]