SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

Birutė BALTRŪNIENĖ

PADĖKIME VIENI KITIEMS

Mieli likimo draugai, esu neiškalbingas žmogus, bet noriu su jumis pasidalinti keliomis mintimis, taigi pasirašiau ir paprašysiu, kad perskaitytų regintis žmogus.

Mūsų organizacija, t.y. LASS, veikia gana seniai - įkurta 1926 m., taigi šiais metais pažymėsime 80-metį.

Organizacija stipri, gyvybinga tik tada, kai veiklūs, kūrybingi, reiklūs sau ir kitiems, aktyvūs jos nariai. Dar labai svarbu, ką gauna žmogus iš organizacijos. Nebėra tokių lėšų, už kurias buvo pristatyta daugybė pastatų, nebėra namudinio darbo, kurį dirbdamas regėjimo invalidas prisidurdavo prie savo pensijos, nebėra būsto remonto.

Šiais laikais skamba terminai: programos, projektai, produktai, paslaugos, užimtumo centrai. Šie žodžiai ne visada aiškūs paprastam 70-mečiui ar 80-mečiui žmogui. Dabar mes teikiam nariams socialines, kultūrines, informacines ir kitokias paslaugas. Tokių darbų dirbdavome ir anais laikais, tik šis darbas nebuvo vadinamas paslaugomis, o buvo organizacijos rūpinimasis nariais. Taigi paslaugas teikiame mes savo nariams, teikia jas ir valstybinės institucijos - tai socialinės paramos skyriai, seniūnijos, pagyvenusių ir neįgaliųjų dienos centrai, kuriuose dirba po kelis ar keliolika žmonių, turi nuolatinius etatus, geras patalpas, kurias išlaiko savivaldybė iš valstybės lėšų, turi transportą, vairuotoją ir panašiai.

Ogi mes, rajonų pirmininkai, irgi turime patalpas, už kurias labai dėkingi mūsų organizacijai - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, - kad jų nepraradome. Rūpinamės nariais. Rajonų organizacijose jų yra apie šimtą, vienuose - šiek tiek mažiau, kituose - daugiau.

Pirmininkų šventa pareiga pasirūpinti, kad nariai nenukentėtų nežinodami valstybinių įstatymų, kad jie būtų pagerbti ir prisiminti per šventes, su nariais pabendrauta, kas gauta iš rėmėjų - padovanota.

Dauguma rajoninių organizacijų narių - senyvo amžiaus žmonės. Kaimuose kuriasi bendruomenės, todėl jie pasirenka bendravimą kur arčiau ir patogiau. Mūsų organizacijos nariai labai mėgsta bendrauti, bet į renginius ne visada gali atvykti dėl reto autobusų važinėjimo. Daug narių gyvena atokiai. Ne visada gali palydėti šeimos narys ar palydovas. Jaunesni, kurie turi specialybes, dirba, yra užimti. Studentai, vaikai mokosi. Taigi taip ir gyvename.

Dabar truputį apie LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybą. Manau, per ataskaitinį laikotarpį (ketverius metus) taryba dirbo gerai. Bent aš visada mėgstu pašnekėti apie LASS problemas per apskrities tarybos posėdžius. Kartais mano mintys būna tiesios, kartais ir ne. Jeigu dauguma mano kitaip, tai reiškia - taip ir turi būti.

Visokių yra žmonių su savo nelengvais charakteriais, gal net ir dėl ligos. Kartais net savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojai prašo mūsų tarpininkauti. Šiais reikalais mums, pasvaliečiams, mielai padeda LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas A. Vilimas.

Kyla daug minčių dėl organizacijos naujųjų įstatų. Mes susipažinome tik su respublikiniu įstatų projektu. Rajoninių skyrių ar filialų įstatų mes dar nematėme. Koks bus mūsų statusas?

LASS apskričių organizacijų statusas irgi neaiškus ir manau, kad šią problemą išnagrinės ir išspręs suvažiavimas.

Ne vienas pamąsto, kodėl yra toks, kodėl likimas davė negalią. Kaip gyventi, kad galėtum džiaugtis - tai yra būti laimingas. Kiekvienas žmogus laimę supranta savaip - tai priklauso nuo žmogaus charakterio ir gyvenimo tikslo. Gyvenimas - tai ne vien džiaugsmas. Bet jo vis dėlto siekiame. Taigi būkime laimingi, vieni kitiems padėkime ir stiprinkime savo organizaciją.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]