SKAIČIAI, SKAIČIAI...

 

LASS 2005: FAKTAI IR SKAIČIAI


2005 m. LASS aktyviai dalyvavo rengiant įvairius šalies įstatymus bei norminius aktus, susijusius su neregių gyvenimu ir poreikiais. Ypač daug su Seimu ir Vyriausybe buvo dirbta priimant Socialinių paslaugų įstatymą. Buvo pasiekta, kad būtų atsižvelgta į 5 LASS siūlymus, kurie yra naudingi regėjimo negalios žmonėms. Įvyko keletas susitikimų su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos darbo biržos atstovais dėl Socialinių įmonių įstatymo ir poįstatyminių dokumentų tobulinimo bei įstatymo pataisų parengimo. Nuo 2005 m. liepos 1 d. pradėjęs veikti naujasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir nauja neįgalumo samprata vertė ne kartą kreiptis į ministerijos ir kitus specialistus, prašant išsamiau supažindinti akluosius ir silpnaregius, kaip yra nustatomas žmogaus darbingumo lygis, specialieji poreikiai, kaip veikia šiuos dalykus nustatančios tarnybos. Be to, buvo kreiptasi į Seimo biudžeto ir finansų komitetą dėl valstybinių šalpos išmokų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto; į susisiekimo ministrą dėl nemokamų pašto paslaugų išsaugojimo, liberalizavus pašto paslaugų rinką; į Ministrą Pirmininką, sveikatos apsaugos ministrą ir finansų ministrą dėl kvotų skyrimo regėjimo neįgaliųjų reabilitacijai; į Seimą ir Finansų ministeriją dėl solidarumo verslo mokesčio lengvatos; į Kultūros ministeriją, LRT ir LRT tarybą, komercines televizijas, į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei kitas institucijas dėl televizijos neregiams ir silpnaregiams prieinamumo, diegiant naujas skaitmenines technologijas televizijoje (garsinio komentaro, ekrano apibūdinimo garsinės programos ir kt.).

LASS centro taryba kreipėsi į Ministrą Pirmininką A. Brazauską, sveikatos apsaugos ministrą Ž. Padaigą ir finansų ministrą Z. Balčytį dėl kvotų skyrimo regėjimo invalidų reabilitacijai, nes lig šiolei skiriamų kelialapių aiškiai nepakanka ir kiekvienais metais siunčiamų asmenų į reabilitacijos centrą Palangoje akivaizdžiai mažėja.

2005 m. ypač daug dėmesio ir laiko buvo skirta klausimams, susijusiems su Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Vyriausybės statuso pakeitimu. LASS, siekdama palankios situacijos akliesiems ir silpnaregiams, pritarė Lietuvos invalidų reikalų tarybos pakeitimui į Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos variantui. Nuo 2006 m. sausio 1 d. pradėjo veikti visuomeninė Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios nariu paskirtas LASS pirmininkas O. Petrauskas.

2005 m. LASS, dirbdama EAS teisių ir ryšių su Europos Sąjunga komisijose, kartu su kitomis aklųjų organizacijomis parengė 7 tarptautinius dokumentus įvairiais neįgaliųjų gyvenimo klausimais Europos Komisijai, Jungtinių Tautų Organizacijai ir kitoms ES institucijoms. Rugsėjo mėnesį Vilniuje vyko tarptautinis seminaras "Kova su diskriminavimu", kuriame dalyvavo 7 šalių atstovai. Seminare buvo perskaityti pranešimai ir pateikta informacija apie Europos šalyse vykdomą neįgaliųjų nediskriminavimo politiką, naujausius įstatymus, draudžiančius diskriminavimą, apie visuomenės požiūrį ir jos informuotumą negalios klausimais bei sutrikusio regėjimo žmonių įvaizdį.

Gegužės mėnesį LASS atstovai pirmą kartą dalyvavo pagalbos besivystančioms Centrinės Azijos šalims projekte. Kartu su Danijos aklųjų sąjunga LASS atstovai Biškeke dalijosi patirtimi apie aklųjų organizacijų problemas ir galimybes pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu.

Reguliariai dirbta su Invalidų reikalų taryba prie Vyriausybės. Paruošta ir jai pateikta 2006 m. regėjimo negalios žmonių socialinės integracijos programa, jos sąmata, įvairios ataskaitos bei patikslinimai, dalyvauta per 13 tarybos posėdžių, pasitarimų, įvairių susitikimų, kuriuose teikti siūlymai dėl aklųjų užimtumo, profesinės reabilitacijos ir kitais neįgaliesiems svarbiais klausimais.

LASS 2005 m. vykdė 31 žmonių socialinės integracijos programos projektą, remiamą Vyriausybės, 2 respublikinius ir per 80 regioninių projektų, remiamų miestų ir rajonų savivaldybių, kitų institucijų, 3 ES lėšomis remiamus tarptautinius projektus.

2005 m. rudenį visose LASS rajonų ir miestų organizacijose vyko visuotiniai rinkiminiai susirinkimai, kuriuose dalyvavo ne tik LASS nariai, centro tarybos ir savivaldybių atstovai, bet ir Seimo narių padėjėjai, rėmėjai, kitos to regiono neįgaliųjų organizacijos. Į LASS apskričių organizacijų rinkimines konferencijas buvo išrinkti 244 delegatai. LASS veikė 5 regioninės organizacijos, kurios jungė 50 miestų ir rajonų organizacijų. Vienuolikoje organizacijų išrinkti nauji pirmininkai. Šeši pirmininkai - Kaune, Šakiuose, Trakuose, Vilniaus mieste ir Klaipėdos įmonėje - dirba savanoriškai. LASS turi 12 pirmininkų su aukštuoju išsilavinimu, 21 - su aukštesniuoju, 14 - su viduriniu ir 3 su pagrindiniu išsilavinimu. 32 pirmininkams pripažinta socialinio darbuotojo kvalifikacija: 5 - vyresniojo socialinio darbuotojo, 6 - socialinio darbuotojo, 16 - jaunesniojo socialinio darbuotojo ir 5 - socialinio darbuotojo asistento.

Praėjusiais metais vyko 12 LASS centro tarybos posėdžių, kuriuose buvo svarstyti 73 klausimai, priimti 46 nutarimai.

2006 m. sausio 1 d. veikė LASS steigtos 10 viešųjų įstaigų (LASS centro taryba, 5 apskričių tarybos ir jų filialai, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras, Panerių biurų centras, Lietuvos aklųjų choras, "Aksida" (Šiauliai), vykdanti gamybinę veiklą, 6 UAB ("Regovitus", "Regseda", "Regplasta", "Liregus", "Brailio spauda", "Etalinkas"). Veikia 6 dienos centrai (taip pat viešosios įstaigos), įsteigti kartu su savivaldybėmis ar kitomis neįgaliųjų organizacijomis (Alytuje, Biržuose, Kaune, Kelmėje, Mažeikiuose, Raseiniuose).

LASS nariai pagal invalidumo grupes2006 m. sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7783 I, II ir turintys rizikos faktorių III grupės regėjimo invalidai, iš jų 6956 yra LASS nariai.

Iš 6956 LASS narių 3009 arba 43,26 (buvo 42,5) proc. yra I grupės regėjimo invalidai, 3444 arba 49,51 proc. - II grupės, 503 arba 7,23 proc. - III grupės. 745 LASS nariai neturi regėjimo likučio. Nuo 38,6 iki 39,1 proc. padidėjo darbingo amžiaus asmenų, jų yra 2719. Iš jų iki 30 metų - 384, arba 5,5 proc. visų LASS narių.

Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2006-01-01 gyveno 2815, arba 40,47 proc. LASS narių, rajonų centruose ir miesteliuose - 1637, arba 23,5 proc., kaimuose - 1488, arba 21,4 procentas. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi 499 (2004 - 475) LASS nariai, aukštąjį neuniversitetinį - 964 (2004 - 901), vidurinį - 1725 (2004 - 1654), pagrindinį - 1350 (2004 - 1370), likusieji pradinį arba nebaigtą pradinį. LASS nariai mokosi: 37 - vidurinėse, 49 - aukštosiose neuniversitetinėse (kolegijose), 80 - aukštosiose universitetinėse mokyklose. 2005 m. 25 aklieji ir silpnaregiai baigė vidurinę mokyklą: 14 - aklųjų ir silpnaregių vidurines mokyklas, 11 - bendrojo lavinimo mokyklas, iš jų 11 įstojo į universitetus, 7 - į kolegijas, į profesines - 5, nesimoko - 2.

Nauji LASS nariai2005 m. į LASS narius priimti 323 asmenys, iš jų I grupės - 115 (tarp jų be regėjimo likučio - 45), 156 - II grupės ir 52 III grupės su rizikos faktoriais. Tarp priimtųjų per praėjusius metus beveik pusė - 46,4 proc. - darbingo amžiaus. Neįstojusių į LASS įskaitoje 2006 m. sausio 1 d. buvo 827 regėjimo neįgalieji. Iš LASS narių įskaitos išbraukti 352 asmenys, iš jų dauguma (331) - mirusieji.

LASS apskričių tarybų duomenimis 2006-01-01 Lietuvoje buvo 779 mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus aklieji (regėjimo aštrumas - nuo 0 iki 0,04 ) ir silpnaregiai (regėjimo aštrumas su korekcija ir geriau matančia akimi - nuo 0,05 iki 0,3) vaikai. Mokyklinio amžiaus 541 vaikai ugdomi: 149 - LASUC (A. Jonyno vidurinėje mokykloje), 84 - Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, 250 - bendro lavinimo mokyklose, 26 - kitose specialiose mokyklose, 19 - namuose. Dar 13 mokyklinio amžiaus vaikų niekur nesimoko. 238 ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi specialiose įstaigose ar grupėse, konsultuojami namuose. Bendrojo lavinimo darželiuose (grupėse) ugdoma 44, ugdomi namuose - 37, ugdomi spec. darželiuose - 136, ugdomi kitose specialiose įstaigose - 21.

LASUC stacionare socialinės reabilitacijos programoje iš visų šalies apskričių (orientacijos ir mobilumo, brailio rašto, buitinės reabilitacijos, kompiuterinio raštingumo) dalyvavo 22 regėjimo netekę suaugę žmonės.

LASUC stacionare specialistai konsultavo 5 ikimokyklinio amžiaus aklus ir silpnaregius vaikus, jų tėvus, 8 integruotai besimokančius moksleivius, jų pedagogus.

Iš Valstybinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos lėšų buvo įsigyta specialių priemonių: optinių, laikysenos taisymui, pažinimo stimuliavimui, bendravimui, kūno pažinimui, lytėjimo, regėjimo lavinimui, pirkti akliems ir silpnaregiams vaikams pritaikyti žaislai. Su šiomis priemonėmis susipažino ir mokėsi naudotis ne tik ugdytiniai, bet ir tėvai, į konsultacijas atvykstantys integruotai besimokantys moksleiviai, dirbantys pedagogai.

LASS nariai siekė mokslo2005 m. LASS centro tarybos iniciatyva buvo vykdomas komandinis oftalmologo ir tiflopedagogo darbas LASS apskrityse ir LASS rajonų tarybose. Išvykų metu buvo konsultuojami regėjimo sutrikimus turintys vaikai ir jų tėvai. Konsultacijos vyko LASS Panevėžio ir Utenos apskričių taryboje, LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių taryboje, LASS Švenčionių, Šilutės ir Biržų rajonų tarybose, iš viso buvo konsultuota 100 vaikų. Skaitytos paskaitos apie tėvų ir pedagogų vaidmenį lavinant pagrindines vaiko regėjimo funkcijas. Aptariamos šeimai aktualios silpnaregio ir nematančio vaiko ugdymo problemos, aptarimuose dalyvavo vaikų tėvai, savivaldybių darbuotojai, vietos medikai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, dirbantys su integruotais aklais ir silpnaregiais vaikais.

LASS centro taryba drauge su VU specialistais vykdė socialinių psichologinių mokymų trijų pakopų programą, kurios tikslas - su videoaparatūra mokyti efektyvaus bendravimo ypatumų, kurie yra socialinio darbo sudedamoji dalis. Nuo bendravimo kokybės ir kompetencijos šioje srityje priklauso profesinis efektyvumas konkrečiame darbe. Seminarai vyko Mažeikiuose, Vilniuje, Kaune, Kelmėje, Šiauliuose, dalyvavo 90 LASS apskričių tarybų ir rajonų tarybų socialinių darbuotojų, pedagogų, aktyvesnių LASS narių, savivaldybių atstovų.

Panevėžiečiai surengė du regioninius seminarus: "Kaip pagerinti socialinių paslaugų teikimą žmonėms su regėjimo negalia Aukštaitijos regione" (apie norminius aktus) bei "Neįgalumas ir socialinių paslaugų plėtra Lietuvoje". Seminaruose dalyvavo 90 žmonių, iš jų 82 - neįgalieji.

Svarbi LASS veiklos sritis 2005 m. išliko gamybinė organizacijos įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių veikla. Šia veikla buvo užimti 28,7 proc. visų regėjimo negalią turinčių dirbusių žmonių.

2005 m. dirbo penkios LASS uždarosios akcinės bendrovės, viena iš jų UAB "Etalinkas" savo veiklą pradėjo nuo 2005 m. ketvirto ketvirčio. LASS Šiaulių įmonė 2005 m. persiregistravo į viešąją įstaigą "Aksida", tačiau ji ir toliau vykdo gamybinę veiklą. Visos jos 2005 metais gavo socialinės neįgaliųjų įmonės statusą. Per metus visos šios įstaigos ir bendrovės pagamino ir pardavė produkcijos už 14,7 mln. Lt. Produkcijos gamybos ir pardavimų apimtis lyginant su 2004 m. padidėjo 1,4 proc. LASS gamybinė veikla buvo pelninga. Valstybė subsidijų forma rėmė LASS įmones, padėdama išlaikyti darbo vietas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Bendra gautų subsidijų suma viršijo 1,8 mln. Lt.

2005 m. visos (išskyrus UAB "Regseda") bendrovės dirbo stabiliai, skyrė dėmesį ir lėšas įrengimams ir technologijoms atnaujinti, pradėjo gaminti naujus gaminius, plėtė produkcijos pardavimo rinkas. Sunkiau ūkininkauti sekėsi UAB "Regseda". Dėl neatsakingai pasirašytų produkcijos (konservavimo dangteliams) tiekimo sutarčių "Regseda" buvo priversta gaminti ir nuostolingai parduoti šią produkciją. Nepelningai dirbo mechaninis baras. Šios ir panašios priežastys lėmė, kad bendrovė metus baigė nuostolingai. 2005 m. rugpjūčio mėn. direktorius V. Skukauskas buvo atleistas iš pareigų.

2006 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis dirbo 877 aklieji ir silpnaregiai (2005-01-01 - 830), iš jų: LASS įmonėse - 252 (255), LASS įstaigose - 101 (104), ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 524 (471). Praėjusiais metais įsidarbino ar buvo įdarbinti 98 (88) regėjimo invalidai: LASS įmonėse - 17, LASS įstaigose - 24, atviroje visuomenėje - 57, o išėjo iš darbo 51 (45): iš LASS įmonių - 20, iš LASS įstaigų - 27, iš atviroje visuomenėje dirbusių - 4 žmonės. Iš bendro įdarbintų regėjimo invalidų skaičiaus - 6 (pernai 3) nuolatiniam darbui įdarbino darbo birža.

56 LASS specialistai (socialiniai, kultūros, vadybos darbuotojai) tobulino kvalifikaciją, iš jų - 36 neįgalieji kursuose "Muzikos terapijos ir teatrinių metodų taikymas darbe su aklaisiais ir silpnaregiais asmenimis", aklųjų orientacijos ir mobilumo 4 savaičių trukmės kursuose LASS socialiniams darbuotojams ir kt.

2005 m. akliesiems ir silpnaregiams suteikta 7783 įvairių nestacionarių socialinių, 6632 - bendrųjų socialinių, 65 (iš jų 24 reabilitavosi LASUC) - reabilitacinių paslaugų. 12 savipagalbos grupių veikloje dalyvavo 158 neįgalieji.

Visai arba iš dalies apmokėta už 29 aklųjų ir silpnaregių mokslą universitetuose ir kolegijose (28974,50 Lt), regėjimo neįgaliųjų asmeniniams skaitovams skirta 176025,50 Lt. Remdamos įvairias LASS regionines programas savivaldybės rajonų ir miestų organizacijoms skyrė 362746 Lt, kiti rėmėjai (fondai, organizacijos ir privatūs asmenys) - 474906 Lt, surinkta 66784 Lt asmenų aukų ir paramos.

VšĮ LASS centro taryba LASS narių materialiai paramai per LASS apskričių tarybas skyrė 176 tūkst. Lt iš ūkinės veiklos lėšų (2004 m. - 135,2 tūkst. Lt).

LASS centro taryba rūpinosi savo organizacijos narių gydymo bei poilsio paslaugų organizavimu. LASS narių sanatorinis gydymas buvo organizuojamas Palangoje, poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre. 2005 m. čia gydėsi 131 LASS narys (2004 m. - 151).

UAB "Liregus" poilsio bazėje "Zelva" 2005 m. ilsėjosi 264 regėjimo neįgalieji (2004 - 151).

UAB "Regseda" priklausančiuose poilsio namuose "Spindulys" poilsiavo 730 - I-II gr., 134 - III gr. ir vaikų su regos negalia.

2005 m. vyko regėjimo neįgaliųjų intensyvi sociokultūrinė veikla. Veikė 101 įvairūs meno mėgėjų, amatų būreliai, klubai (2004 m. - 98). Jų veikloje dalyvavo 842 (2004 m. - 821) aklieji ir silpnaregiai (72,5 proc. visų dalyvių). Meno mėgėjai surengė 456 koncertus, kurių dauguma buvo skirti visuomenei.

Vietos bendruomenei bei regėjimo neįgaliesiems buvo organizuota 540 įvairių kitų sociokultūrinių renginių: teminių vakarų, susitikimų, vakaronių, paminėtos valstybinės šventės, šalies istorinės datos, LASS nusipelniusių narių jubiliejinės sukaktys ir kt.

Sėkmė lydėjo Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų mišrų vokalinį ansamblį "Dermė", kuris laimėjo Lietuvos liaudies kultūros centro ir Dainų švenčių fondo 2004 m. nominacijos "Geriausias vokalinis ansamblis" vardą ir "Aukso paukštę".

29 meninės saviraiškos kolektyvai dalyvavo 9 tarptautiniuose festivaliuose, 24 - respublikinėse bei regioninėse folkloro, liaudiškų kapelų, šokių bei miestų šventėse ir konkursuose. 8 kolektyvai puikiai pasirodė rudenį vykusioje respublikinėje neįgaliųjų šventėje (koncerte ir kūrybinių darbų mugėje) "Tau, Vilniau".

Surengtas tarptautinis aklų ir silpnaregių vaikų meninės raiškos konkursas - šventė "Aš noriu dainuoti visa širdimi", kuris vyko Vytauto Didžiojo universiteto salėje. Konkurse dalyvavo rekordinis skaičius (200) jaunųjų atlikėjų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Lenkijos (48). Estradinės muzikos aklieji kūrėjai bei atlikėjai iš Vilniaus ir Kauno (14) turėjo galimybę dalyvauti tarptautiniame Baltijos šalių estradinės muzikos festivalyje "Baltijos banga - 2005", kuris vyko Latvijoje, Ciesyje. Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro meno mėgėjai bei tautodailininkės (12) dalyvavo tarptautiniame aklųjų ir silpnaregių įvairių menų ir kūrybos festivalyje "Tyfloart - 2005" Čekijoje.

Vyko daug tradicinių respublikinių renginių - tai aštuntosios LASS dienos "Susitikimai" Biržuose, skirtos Baltosios lazdelės dienai, aklųjų ir silpnaregių meninės saviraiškos dienos visuomenei "Muzikos tiltas per Lietuvą", skirtos aklųjų organizuotos kultūrinės veiklos 40-mečiui. Penkiuose regioniniuose renginiuose ir baigiamajame koncerte Palangoje dalyvavo apie 600 žmonių, iš jų - 400 neregių ir silpnaregių meno mėgėjų, literatų, tautodailininkų, muzikos kūrėjų. Veikė aklųjų kultūrinės veiklos raidą atspindinčios parodos, vyko diskusijos su miestų savivaldos bei kultūros centrų atsakingais vadovais apie neregių bei silpnaregių integraciją į vietos bendruomenės kultūrinį gyvenimą, projektų finansavimą ir kitais aktualiais klausimais.

Surengta visuomenei 18 tautodailininkų bei amatų mėgėjų kūrybos darbų parodų, iš jų - 1 respublikinė (Biržuose). 2005 m. miestuose ir rajonuose veikė 11 amatų ir tautodailės būrelių, kurių veikloje dalyvavo 92 neregiai ir silpnaregiai.

LASS ir Lietuvos dailės muziejaus meno pažinimo centras tęsė ilgalaikę neregių meninio ugdymo programą "Pažinti meną pojūčiais". Meno pažinimo paroda "Liečiu - matau" per 2005 m. buvo eksponuota ir pristatyta visuomenei Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje, Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje, per 71-ąjį Pasaulio aklųjų esperantininkų kongresą Vilniuje. Parodą ypač palankiai įvertino iš įvairių šalių atvykę kongreso dalyviai.

Liečiamųjų maketų ekspoziciją papildė Vilniaus arkikatedros maketas (dizaineris V. Deveikis), kuris saugomas LAB, Lietuvos aklųjų istorijos muziejuje, Skroblų g. 10, Vilniuje.

2289 aklieji ir silpnaregiai buvo išvykę į 108 ekskursijas po Lietuvą ir kaimynines šalis, 1859 LASS nariai kolektyviai aplankė 114 įvairių parodų bei muziejinių ekspozicijų, 3317 regėjimo neįgaliųjų nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis aplankė 266 koncertus ir spektaklius.

LASS leido mėnesinį žurnalą "Mūsų žodis" ir jo priedus: "Šulinį" bei televizijos ir radijo programas. Per rajonų ir miestų organizacijas platinamą žurnalą skaito apie 2500 LASS narių. Visuomenei, LASS nariams informacija buvo teikiama ir internetu, kur veikė 2 svetainės, prižiūrimos UAB "Brailio spauda" (www.lass.lt ir akis.lass.lt), šiose svetainėse per dieną apsilanko po 80 - 100 vartotojų.

250 straipsnių apie akluosius ir silpnaregius, LASS ir jos regionines organizacijas buvo publikuota respublikinėje ir regioninėje spaudoje. 630 žinučių iš LASS veiklos buvo išspausdinta "Mūsų žodžio" kronikos skyrelyje.

Per nacionalinio radijo "Klasikos" programą transliuotos 52 laidos "Sutik mane" (vedėja žurnalistė G. Padribonienė), 18 aktualių reportažų ir 4 laidos, parengtos Lietuvos radijo I programoje ("Muzikinis vidudienis", "Panorama" ir kt.). Minint Tarptautinę baltosios lazdelės dieną, per Lietuvos radiją ir televiziją buvo parengti 6 reportažai apie miesto visuomeninio transorto pritaikymą aklųjų poreikiams. Lietuvos komercinės televizijos stotys (TV3 ir LNK) transliavo 5 siužetus apie informacijos prieinamumą žmonėms su regėjimo negalia. Akliesiems ir silpnaregiams buvo surengtos 3 ekskursijos į LRT muziejų.

Lietuvos aklųjų sporto federacijoje veikė 8 sporto klubai, kuriuose sportavo 550 LASS narių. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių įvairių sporto šakų čempionatuose (20) dalyvavo 832 sportininkai su regėjimo negalia.

Lietuvos Respublikos sveikųjų žmonių čempionatuose (18) dalyvavo 71 sutrikusio regėjimo sportininkas. Pasaulio ir Europos čempionatuose Lietuvą garsino 20 federacijos narių. Europos lengvosios atletikos čempionate nugalėtoju dukart tapo K. Bartkėnas. R. Urbonas iškovojo aukso bei bronzos medalius bei pasiekė disko metimo Europos rekordą. Sidabro medalį iškovojo L. Balsys ir bronzos medalius - A. Kalvelis ir D. Skėrienė. Europos dziudo čempionate J. Stoškus iškovojo sidabro medalį, o A. Stepanovas - bronzos medalį. Europos golbolo čempionate startavusi Lietuvos rinktinė iškovojo 5 vietą ir teisę dalyvauti 2006 m. pasaulio čempionate. Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos, dziudo ir golbolo čempionatuose startavo 8 jaunieji sportininkai. Tarptautinėse golbolo ir dziudo varžybose Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 100 žmonių.

LASS projektų įgyvendinimo partnerė Lietuvos aklųjų biblioteka, vykdydama skaitmeninių garsinių knygų leidybos organizavimo programą, 2005 m. įrengė naują, trečiąją, modernizuotą garso įrašų studiją, pritaikytą garsinių knygų su paieškos sistema leidybai. Patobulintos bei rekonstruotos ir dvi pirmosios garso įrašų studijos, įrengta kondicionavimo sistema, sureguliuota studijų šildymo įranga ir kt. Įsigyta aparatūra skaitmeninėms knygoms tiražuoti, joms apipavidalinti, archyvui tvarkyti.

2006 m. sausio 1 d. Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus sudarė 461068 egz. (iš jų brailio raštu - 51225, garsinių 222444) įvairios literatūros ir dokumentų. Per 2005 m. aklųjų bibliotekos paslaugomis naudojosi 4317 skaitytojų, iš jų - 2965 regėjimo neįgalieji. 275 skaitytojams knygos buvo vežamos į namus (2004 m. - 337). Brailio raštu knygas skaitė 315 (2004 m. - 324), garsines - 2875 (2004 m. - 2764). Biblioteka skaitytojams suteikė 1495 įvairias paslaugas.

Iš viso per metus išduota 239844 egz. įvairios literatūros. Aklųjų ir silpnaregių poreikiams išleista 727 pavadinimai knygų skaitmeniniam CD formate, iš jų - 415 pavadinimų knygų kopijuota į skaitmeninį formatą pagal tikslines programas ir 312 pavadinimų įgarsinta naujų knygų. Buvo išleisti 17 pavadinimų žurnalai, 41 pavadinimas - knygų brailio raštu, 14 pavadinimų leidinių (aklųjų ir apie akluosius) - padidintais rašmenimis reginčiųjų raštu.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) pedagogai sukūrė ir pagamino 3 interaktyvias knygas - "Garsinis traukinys", "Onutės atostogos kaime", "Aprenk mane", kompiuterinę programą "Mano šuniukas", kita pedagogų grupė sėkmingai ir kūrybingai leido žurnalą neregiams vaikams "Boružėlė", kuris nukeliavo pas 7 integruotai besimokančius vaikus, jį skaito 30 mokyklos mokinių, 18 šeimų.

Surengti du kūrybiniai konkursai: neregių literatų kūrybos ir muzikos kūrėjų bei atlikėjų. Literatų konkurso laureatu tapo S. Babonas, pateikęs prozos knygą "Apsnigta obelis", muzikos atlikėjų ir kompozitorių laureatas - Lietuvos aklųjų choras "Vilnius", pirmą kartą savo kūrybinės veiklos istorijoje pastatęs operą-poemą "Gyvatės akys" (japonų pasakų motyvais). LASS finansavo operos-poemos "Gyvatės akys" kompaktinės plokštelės leidybą.

Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" 2005 m. paruošė 12 naujų stambios formos kūrinių, 6 naujas koncertines programas, surengė 47 koncertus, kuriuose lankėsi apie 11 000 žiūrovų.

2005 m. choras "Vilnius" šventė savo kūrybinės veiklos 35-erių metų sukaktį, kurią pasitiko ne tik visuomenei įdomiais koncertais, bet ir minėtu įdomiu projektu operos - poemos "Gyvatės akys" pastatymu. Pagrindinės 2005 m. choro "Vilnius" veiklos kryptys buvo tokios: bendri projektai su žymiausiais Lietuvos orkestrais, kitais meno kolektyvais, solistais; choro dalyvavimas Lietuvos valstybės švenčių minėjimuose, kituose Lietuvos kultūrai svarbiuose renginiuose, festivaliuose; choro "Vilnius" festivalio "Vox Akademia" Neringoje organizavimas; koncertų ciklas "Lietuvos muzikos kūrėjai"; sakralinė muzika; Lietuvos aklųjų choro "Vilnius" koncertai neįgaliesiems. Choro programoje dalyvavo 60 asmenų, iš jų - 28 regėjimo neįgalieji.

Kompensacinės technikos priemonėmis aprūpinti 4185 regėjimo neįgalieji, iš jų: JAWS programa akliesiems, MAGIC programa silpnaregiams, elektronine lupa CCTV VideoLight VGA, Brailio rašto spausdintuvu INDEX EVEREST - 12; diktofonais - 63; skaitmeniniais magnetofonais (MP3 formatas) garsinėms knygoms skaityti - 1500; kompiuteriais su LCD 19 monitoriais - 60; laikrodžiais (kalbančiais, brailio, žadintuvais) - 1850; baltosiomis lazdelėmis - 250; įvairiais didinamaisiais stiklais (6x, 8x, 10x, 12x), monokuliarais - 450 neįgaliųjų.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]