LASS LITERATŲ KŪRYBA

Alvydas VALENTA

Pranašė

Kiekviena moteris yra pranašė,

kiekviena pranašė yra moteris,

kiekviena moteris turi stebuklingą galią

pasipūtėlišką vyro išdidumą paleisti pelenais,

o jį patį apkerėti,

paversti akmeniu,

be tikslo klaidžiojančiu šešėliu

arba niektauza poetu,

visos vyrų giminės juokdariu,

arba ir tuo, ir anuo vienu metu.

Esti akimirkų,

kada pats prieš savo valią

tampi atviras ir sužeidžiamas,

ir vienintelis priešais stovinčios moters žodis

gali pasmerkti arba išteisinti,

virsti išsigelbėjimu arba prakeikimu,

ir tada ji tampa pranaše,

ateitį reginčia Kasandra,

bet ji tyli,

laukia ir tyli,

ir pagaliau jos ištartas trumpas "ne"

tampa iškalbingesnis

nei užtaisomų šautuvų žvangėjimas.

Dangus yra tuščias

Ketvirtą valandą po pietų

saulė ūmai sustoja

ir laikas liaujasi tekėjęs,

dangus tampa nuožmus ir svetimas

lyg užsirūstinusio Babilonijos dievo

ugninis domenas,

lyg sumeluota pranašystė

ar stiklinė Apvaizdos akis,

dangus yra tuščias,

visai kaip vaikystėje skaitytose knygose

apie tolimas Pietų jūras

ir jomis plaukiantį vienišą laivą,

kaip Senojo Įstatymo neišsipildymas.

Ganau savo ožką už miesto,

žvalgausi į kelią ir laukiu,

kada ateis žadėtoji karalaitė,

skambiai nusijuokusi pabučiuos,

o aš jai pašnibždėsiu didelę didelę

lyg prinokusi saulė paslaptį,

bet karalaitė vėluoja -

krykštauja su svečiais savo soduose ir nesiskubina,

laikas sustoja,

saulė sustingsta ir nejuda,

dangus yra ugninis ir tuščias -

be vakaro

ir pasakų pilimis virstančių debesų,

dangus yra tuščias,

keliu nuo miesto niekas neateina,

kelias irgi yra tuščias

kaip žadėtas ir sumeluotas ženklas.

Mano miestelis

Saulėlydžio valandą

jis tampa stačiai nepakeliamas,

per dieną prikaitusios gatvės

žioruoja pragaro krosnių karščiu,

aptingęs ir pavargęs,

lyg nupenėtas žąsinas,

stiklinėmis langų akimis

liūdnai žvelgia į tolumas,

kur debesys ir vėjas,

kur laisvi ir nenugalėti

į dangų kyla miškai,

mano miesteliui seniai jie negraso

jokiais netikėtumais,

todėl siauraakiai mongolų kareiviai

gali netrikdomi miegoti savo kareivinėse

šitaip saugodami taikių miestelėnų ramybę,

iš tranzistorių sklinda plastmasinė muzika

ir prie kioskų sustoję vyrai

geria neišgeriamus savo bokalus,

čia visi viską žino,

kiek kas uždirba

ir kiek pavagia,

arba visai nieko neuždirba

ir visai nieko nepavagia,

ir todėl nieko neturi...

Čia seniai niekas nesikeičia,

tik saulėlydžio valandą

pragaro krosnių karščiu

žioruoja prikaitusios jo gatvės,

tiktai stiklinės langų akys

melancholiškai žvelgia į tolumas

vos girdimai šnibždėdamos:

"Bėk bėk!

piktasis burtininkas užbūrė šitą miestą

ir jis miega šimto metų miegu,

mes liekame už tave,

liekame įkaitėmis,

kad išeitum

ir įvykdytum didįjį nusikaltimą -

nusikaltimą gyventi!"

Apie meilę iš knygų

Trečioje ar ketvirtoje klasėje

perskaičiau istoriją apie Tristaną ir Izoldą:

pilys, dvikovos, kelionės,

stipri lyg pati mirtis draugystė ir meilė...

Daugelį sykių įdomiau

nei apie karą ir partizanus.

Šeštoje klasėje perskaitytas Main Ridas,

istorijos apie Meksikos įlankos piratus,

Puškinas ir Lermontovas

mano supratimą apie meilę dar labiau praplėtė ir pagilino:

meilė turėjo ateiti kaip dovana,

kaip didžioji kompensacija....

Main Ridą pakeitė Remarkas ir Hemingvėjus,

Puškiną su Lermontovu -

gergždžiantis Vysockio balsas,

o įsitikinimo, kad viskas,

kas gražiausia, dar tik laukia,

nepakeitė niekas.

Mina buvo padėta,

laikrodžio mechanizmas paleistas,

beliko laukti sprogimo -

galima neabejoti, jis tikrai įvyko!

Piroga

Duokite išprotėjusiam poetui pirogą,

tegu plaukia,

tegu nešdinasi

pas savo laukinius,

pas primityvias tautas,

vis tiek nieko gera!

Jis vis dar rašo apie laukinius,

tebekliedi penktoje klasėje perskaitytomis knygomis

ir ieško žadėtosios moters.

Duokite poetui pirogą,

pripučiamą valtį,

gelbėjimosi liemenę,

iš plastikinių butelių pastatytą plaustą,

laukiniai jam padainuos apie ryklius, jūros bangas,

šlamančias palmes

ir kantriai pakrantėje laukiančias moteris.

Sugebėjo nusigraibyti poezijos putas,

tegu statosi dabar iš jų plaustą,

kraunasi savo paauglišką lektūrą

ir plaukia!

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]