TIFLOTECHNIKA

Saulius PLEPYS

MŪSŲ MUZIEJUJE - VILNIAUS ŠIRDIS

"O, koks tai buvo pastatas! Didingas,

Taurus ir paprastas... sunkus ir lengvas...

Toks žemiškas ir dangiškas drauge...

Kuklus ir iškilmingas... Dieve mano!

Nejaugi jo tikrovėje nėra,

Ir tai, ką aš mačiau, tiktai miražas?

Akių apgaulė? Tik vaizduotės žaismas?"

Taip apie Vilniaus arkikatedrą Lauryno lūpomis bylojo poetas Just. Marcinkevičius. Šių laikų mokslas teigia, kad šio didingo pastato pamatai Vilniaus širdyje buvo padėti dar Mindaugo laikais. Daug kartų šį pastatą niokojo gaisrai ir priešai. Bėgo amžiai, keitėsi architektūros stiliai, o nemarusis pastatas, pagražėjęs ir atsinaujinęs, vėl iškildavo.

Išraiškingiausiais žodžiais neįmanoma nusakyti to, ką mato mūsų akys ar užčiuopia pirštai. Daug kartų buvau girdėjęs apie Valdovų rūmus, bet apie jų vaizdą neturėjau nė menkiausio supratimo, kol 2003 metais pirštais neištyrinėjau jų maketo. Jį mūsų muziejui padovanojo Valdovų rūmų atstatymo fondo direktorius Edmundas Kulikauskas. Praėjusią vasarą muziejaus ekspozicija pasipildė arkikatedros maketu. Kai susipažinau su juo, arkikatedros pastatas pasidarė dar artimesnis širdžiai. Pabandysiu bent trumpai apibūdinti šį maketą, o kartu ir prisiminti svarbiausios Lietuvos šventovės istoriją: maketo plotis - 57 cm, ilgis - 74 cm, aukštis - 41 cm. Iš vakarų įėjimą į pastatą puošia 6 sunkios dorėninės kolonos su trikampiu frontonu. Šias galingas kolonas šoniniuose fasaduose atkartoja paprastos kolonados. Virš Šv. Kazimiero koplyčios ir zakristijos kyla simetriški kupolai. Įėjimą ir šoninius fasadus puošia skulptūros - tai baroko pėdsakas, primenantis XVIII amžių. Daugelis tų skulptūrų yra nišose ir makete jos nepavaizduotos. Ko gero, maketo autoriui šį trūkumą galima atleisti, nes šios skulptūros būtų gana smulkios ir vargu ar padėtų neregiui susidaryti tinkamą įspūdį.

Arkikatedra labai nukentėjo 1769 metais, kai per audrą nugriuvo pietinis fasado bokštas ir apardė patį pastatą. Po griuvėsiais žuvo kunigas ir šeši klierikai. Arkikatedrą atstatyti buvo pavesta žymiausiam to meto architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui. Jo darbą 1820 metais užbaigė Mykolas Šulcas. Po rekonstrukcijos katedra įgijo visiškai naują pavidalą. Ji tapo monumentaliausiu ir charakteringiausiu klasicizmo stiliaus pastatu visoje Lietuvos ir Lenkijos karalystėje. Ant katedros stogo buvo pastatytos trys skulptūros: Šv. Stanislovo, Šv. Elenos ir Šv. Kazimiero. Sovietinės okupacijos metais jos buvo nugriautos. Atstatytos - 1997 metais. Išsamiai Arkikatedros istorija aprašyta Tomo Venclovos knygelėje "Vilnius". Knygelėje daug įdomių faktų, sakysime, kad ir toks: per didelį Neries potvynį 1931 m. katedra buvo apsemta. Ją remontuojant pavyko rasti kelias kriptas, vienoje jų ilsėjosi Žygimanto Augusto žmonos Barboros Radvilaitės palaikai. Šiandien ir arkikatedros išorė, ir jos vidus atrodo beveik taip, kaip atrodė prieš 200 metų. Šiame pastate teko lankytis daugelį kartų: tada, kai sovietų valdžia čia įkurdino paveikslų galeriją, kur vykdavo puikūs vargonų muzikos koncertai, dalyvauti iškilmingose pamaldose mūsų dienomis, pasiklausyti čia atliekamos klasikinės muzikos. Kiekvieną kartą, žengdamas į arkikatedrą, pagalvodavau: "Įdomu, kaipgi tasai pastatas atrodo?" Pagaliau, kaip jau sakiau, praėjusią vasarą į mūsų muziejų atkeliavo dizainerio Vyliaus Deveikio pagamintas maketas ir aš patenkinau savo smalsumą.

Arkikatedros maketas vaizduoja tik jos išorę. Kodėl nepasiūlius panašių maketų kūrėjams daryti jų su nukeliamais stogais? Argi neregių nedomina bažnyčių, kitų pastatų vidus, jo erdvės, jų išplanavimas? Juo labiau, kad ateityje tikimės turėti visą įvairiausių maketų galeriją.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]