SOCIALINĖS ĮSTAIGOS

Henrikas STUKAS

BENDRUOMENĖS CENTRAS

Kasdieniniame gyvenime įprasti tapo žodžiai - bendruomenė, bendruomenės centras, socialinių paslaugų bendruomenės centras ir t.t. Šiandien veikia daug įvairiausių bendruomenės centrų, į kuriuos buriamasi pagal vietą. Bendruomenės centrai dažniausiai kuriami vienos gyvenvietės arba vieno mikrorajono ribose. Vienas iš svarbiausių tikslų - padėti kitiems nesitikint atpildo. Pagalbininkai čia - įvairiausių socialinių sluoksnių atstovai. Tokie žmonės kitiems padeda kuo gali. Vieni - pinigais, kiti - įvairiausiomis paslaugomis, treti - savanorišku darbu. Bendruomenės centrai taip pat rūpinasi gyvenamosios vietos gerove. Aktyviausi bendruomenės centrų nariai yra senyvo amžiaus žmonės. Jie žiūri tvarkos, padeda neįgaliesiems ir rūpinasi bendruomenės centro veikla.

Vilniuje neseniai įsikūrė Vilniaus miesto savivaldybės Vilkpėdės seniūnijos bendruomenės centras. Šio centro išskirtinis bruožas - neįgalūs žmonės. Jų dėka ir atsirado šis centras. Vilkpėdės bendruomenės centro vadovu išrinktas Vilkpėdės socialinių paslaugų centro pirmininkas silpnaregis Algimantas Arbočius.

Pradžia ir tikslai

Vilkpėdės seniūnija yra viena iš didžiausių sostinėje. Čia gyvena bene daugiausia neįgalių žmonių. Juos ir vienija naujasis bendruomenės centras, kuris glaudžiasi Vilkpėdės socialinių paslaugų centro patalpose.

Viskas prasidėjo nuo Vilkpėdės seniūnijos seniūno. Jis suprato, kad be pagalbininkų neapsieis. Seniūnas prieš keletą metų sukvietė įstaigų vadovus ir pasiūlė įsteigti tarybą, kuri padėtų prižiūrėti Vilkpėdės seniūnijoje vykstančias statybas bei rūpintųsi seniūnijos ūkiniais ir kitais reikalais. Taip buvo sudaryta dvidešimt vieno nario taryba. Jos nariai patardavo ir padėdavo Vilkpėdės seniūnui.

2005 m. įvairiose Vilniaus seniūnijose pradėjo steigtis bendruomenių centrai. Ši idėja neaplenkė ir Vilkpėdės seniūnijos. A. Arbočius pasakojo: "Mūsų socialinių paslaugų centrui bendruomenės centro steigimo idėja nebuvo didelė naujiena. Mes jau nuo įsisteigimo dienos dirbame šį darbą. Bendraujame ne tik su neįgaliaisiais, bet ir su kitais Vilkpėdės seniūnijoje gyvenančiais socialiai remtinais žmonėmis. Kilus idėjai sukurti Vilkpėdės seniūnijos bendruomenės centrą kaip atskirą juridinį vienetą, šis darbas buvo patikėtas mums."

Viena iš priežasčių, nulėmusių bendruomenės centro įsikūrimą Vilkpėdės seniūnijoje, buvo galimybė dalyvauti įvairiuose projektuose, kurių vertė - nuo 1 iki 10 tūkstančių litų. Šie pinigai skiriami, kad aplinka būtų pritaikyta neįgaliesiems. Už tas lėšas remontuojamos gatvės, šaligatviai, keliai, įrengiamos žaidimų aikštelės vaikams. Vilkpėdės seniūnijos gyventojai buvo suinteresuoti steigti tokį bendruomenės centrą. Anksčiau, iškilus kokiai nors problemai, gyventojai patys kreipdavosi į seniūniją ar į miesto savivaldybę. Ten jų prašymai ne visada būdavo išgirstami. Dabar žmogus gali drąsiai kreiptis į bendruomenės centrą. O bendruomenės centras kreipiasi pagalbos į reikiamą įstaigą. Valdininkai privalo atsakyti į gautą raštą.

2005 m. spalio šeštą dieną įvyko Vilniaus miesto savivaldybės Vilkpėdės bendruomenės centro steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo trylika žmonių. Buvo išrinkta taryba, kurios pirmininku tapo A. Arbočius, pavaduotoju - Sigitas Bilevičius. Vilniaus miesto savivaldybės Vilkpėdės bendruomenės centro tikslai ir uždaviniai yra tokie. Visų pirma siekiama skatinti pilietinės veiklos kūrimąsi ir savivaldos plėtrą gyvenamojoje vietoje. Antra - spręsti svarbiausias bendruomenės socialines, kultūrines, švietimo, užimtumo, nusikalstamumo ir kitas problemas. Trečia - ugdyti bendruomenės lyderius ir ruošti juos visuomeninei, administracinei ir kitai panašaus pobūdžio veiklai. Ketvirta - kurti saugią, sveiką ir patogiai gyvenamą aplinką. Penkta - puoselėti bendruomenės dvasines vertybes.

Vilniaus miesto savivaldybės Vilkpėdės bendruomenės centras nedelsdamas ėmėsi veiklos. Skroblų mikrorajone gyvenantys neįgalieji pirmieji sulaukė bendruomenės centro veiklos rezultatų. "Skroblų gatvėje tarp 27 ir 29 namų buvo tiesiamas naujas kabelis. Jį tiesiant buvo išardytas šaligatvis. Baigę darbą darbininkai nesutvarkė šaligatvio. Kitą dieną sunkvežimis išvertė neregių orientacijai pritaikytus turėklus. Neregiai, ieškodami pagalbos, kreipėsi į seniūniją, vėliau - į miesto savivaldybę. Deja, jų prašymai liko neišgirsti. Tada į seniūniją kreipėmės mes. Kitą dieną darbininkai viską sutvarkė. Dar vienas pavyzdys - gyvatvorės. Visą vasarą gyvatvorės nebuvo karpomos. Seniūnas norėjo, kad tai darytų įstaigos ar gyventojai. Kada mes paprašėme - per savaitę apkarpė gyvatvores ir išvežė šiukšles. Viliuosi, kad šie darbai - tik didelio kelio pradžia. Bendruomenės centras dar tik įsibėgėja. Mes laukiame aktyvesnės Vilkpėdės seniūnijos gyventojų paramos bei aktyvumo. Mums jų palaikymas yra gyvybiškai būtinas," - pasakojo A. Arbočius.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]