ATSIMINIMAI

Alfonsas Jonas NAVICKAS

DIREKTORIUS, RAŠYTOJAS, LEIDĖJAS

Žvarbiam vidurnakty rudenį juodą

Atėjo į žemę manoji dalia,

Atėjo gyvenimas, džiaugsmas ir juokas,

Ir skausmas atėjo šalia.

Ši ištrauka paimta iš Juozo Marcinkaus eilėraščio (dainos) "Žvarbiam vidurnakty", išspausdinto eilėraščių rinktinėje "Ten, kur tėviškė kuprota"("Eldija", Klaipėda, 2000).

Su Juozu Marcinkumi, tuometiniu LAD Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi, man teko susipažinti 1981 metais gan keistomis aplinkybėmis. Jis buvo direktorius ir statybų užsakovas - buvo statomas naujas galvaninis cechas, aš tuo metu buvau statybininkų pusėje, t.y. Klaipėdos statybos tresto valdytojo padėjėjas, protokolų rašytojas. Gamybiniuose pasitarimuose vykdavo gana aršūs ginčai įvairiais klausimais: užsakovas prašydavo kuo greičiau baigti statybą, vykdytojai reikalaudavo sau paramos - įvairių medžiagų. Visi kažką norėdavo laimėti. Tresto valdytojas sakydavo man: "Navickai, rašyk, kad kombinatas pateiks mums dešimt tonų cinkuotos skardos..." Juozas tuoj pat sušukdavo: "Alfa, nerašyk! Mes to neturime! Ir centras neduos, ir kombinato neskriausime." Ir taip visada. Juozas buvo atkaklus ir tvirto charakterio - nepasiduodavo jokiam spaudimui.

Aš tada dar nežinojau, kad Juozas turi ir kitą rimtą, įgimtą dovaną - rašytojo talentą.

Tuo metu aš priklausiau Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai. Juozas, regis, apie tai žinojo, ir mūsų bendravimas įgijo kitokią kryptį. Prasidėjo kombinato ir jaunųjų rašytojų sekcijos artimesnis bendradarbiavimas - literatūros vakarai, bendros išvykos. Šiuose renginiuose Juozas aktyviai dalyvaudavo, sudainuodavo dainą, paskaitydavo ir vieną kitą savo eilėraštį. Visus šiuos renginius rėmė finansiškai.

Taip Šaudyklos gatvė, tapusi Šviesos gatve, atvėrė naujus miesto menininkų ir LAD Klaipėdos kombinato bendradarbiavimo barus.

Juozas Marcinkus greit pradėjo reikštis plačiau - ėmė kurti, spausdintis vietinėje ir respublikinėje spaudoje. 1986 m. pasirodė pirmoji knyga "Širdies kaitra", paskelbta apysaka "Tą vasarą". Jis buvo priimtas į Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekciją. O nuo 1990 m. - leidyklos "Eldija" savininkas ir leidėjas. 1991 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.

Atskirai vertėtų papasakoti apie Žemaitijos rašytojų bendrijos kūrimąsi.

1988 m. subyrėjus Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai - mat daugelis jaunesniųjų tapo Rašytojų sąjungos nariais - vyresnieji liko "be nieko". Juozas tuoj pat ėmėsi iniciatyvos įkurti Klaipėdoje literatūrinį klubą arba ką nors panašaus į jį, vienijantį Klaipėdos ir Žemaitijos krašto literatus bendrai kūrybinei veiklai. Tai turėjo padėti leisti naujas knygas bei atstovauti klubui literatūriniuose renginiuose, aktyviau dalyvauti savo krašto kultūrinėje bei visuomeninėje veikloje.

Dėl šio Juozo pasiūlymo kilo įvairių diskusijų, kai kas į tai žiūrėjo skeptiškai, kiti nepritarė tokio literatūrinio padalinio įkūrimui. Bet Juozo būta atkaklaus! Ir mes jau buvome radę naują pavadinimą - "Klaipėdos literatų bendrija". Bet kai kurie literatai jau buvo išleidę po keletą knygų! Tad su Juozu sutarėme būsimą organizaciją pavadinti "Žemaitijos rašytojų bendrija". LTSR Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius patvirtino įstatus ir 1989 m. sausio 19 d. bendrija pradėjo savo veiklą. Juozas tapo jos ilgamečiu pirmininku.

Juozas Marcinkus mano atmintyje liko kaip vienas sąžiningiausių ir nuoširdžių bičiulių.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]