Vis tiek pasiek tą ramų krantą -

Ten mūsų vizijos -

Pasauliai skaidrūs ir šventi,

Į baltą krioklį viskas krenta,

Ir tu - toks laikinas - krenti.

 

Ak, kaip pasėt ką nors į Nieką?

Mėnulio pjautuvas - artyn:

Kada, kada pjūtis?

Putoja gaudžiantis krioklys.

Pradingsta viskas. Lieka

Tiktai svajonė tavo,

Triūsas ir viltis.

 

"Mūsų žodžio" redakcija

 

Svajokite, kol gaudžia ir šėlsta laiko krioklys, kol jaučiate ant veido jo purslus, kol regite jums saulėtą pjūtį pranašaujantį krantą. Mylėkite vieni kitus, glauskitės, pasitikėkite, nes viskas bus nunešta galingos srovės - liks meilė, viltis, pasitikėjimas ir jūsų triūsas.

 

LASS centro taryba