IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Lina NORKIENĖ

LIETUVIŠKA DAINA ČEKIJOJE


Rugsėjo 8-10 dienomis Čekijoje Usti nad Labem mieste vyko tarptautinis aklųjų ir silpnaregių meno saviraiškos festivalis "Tyfloart 2005", į kurį buvo pakviesi dalyvauti ir socialinių paslaugų centro meno saviveiklininkai. Noriu pasidalinti įspūdžiais ir viešnagės metu kilusiomis mintimis.

Siekiant kuo plačiau ir visapusiškiau atskleisti Lietuvos regos negalios žmonių kūrybinę veiklą, kelionei buvo atrinkti net trijų kolektyvų atstovai: šiųmetinio Tarptautinio estradinės muzikos festivalio "Baltijos banga", vykusio Latvijoje Ciesio mieste, laureatai, estradinis ansamblis "Vilkpėdė", folklorinis ansamblis "Versmė" ir moterų rankdarbių klubas "Vaivos juosta". Smagu pažymėti, kad ši komanda puikiai atstovavo Lietuvai visuose svečioje šalyje organizuotuose renginiuose.

Festivalio pagrindiniai renginiai vyko dvi dienas. Pirmoji mūsų viešnagės diena prasidėjo rankdarbių parodos pristatymu. Organizatoriai dėkojo lietuvėms moterims už gausią ir įvairiapusę parodą. Iš tiesų mūsų ekspozicija buvo įvairi ir įdomi. Ją sudarė mezgėjų Birutės Janušonytės, Stasės Puriuškytės mezginiai, Elenos Joneliūkštienės austi gobelenai ir klubo "Vaivos juosta" rankdarbiai. Sulaukėme gyvo susidomėjimo. Žmonės smalsiai apžiūrinėjo eksponatus, klausinėjo apie jų atlikimo techniką bei autorių regėjimo likutį. Sužinoję apie neregės S. Puriuškytės įgūdžius megzti ne tik sudėtingą raštą, bet ir derinti skirtingas spalvas bei pačiai įsivaizduoti ir kurti rankdarbius, kitų šalių atstovės neregės labai nustebo. Jų dauguma nebuvo net pagalvojusios, kad tai įmanoma ir pasiekiama neregiui. Čia reikėtų paminėti, kad LASUC dirbanti mokytoja Giedrė Rečiūnienė per technologijų pamokas visas merginas išmoko megzti ne tik aklųjų rateliu, bet ir virbalais.

Čekai parodoje demonstravo simegrafijos - siuvinėtus adata - darbus bei gana įspūdingas, kruopščiai rišimo technika atliktas žvakides ir staltieses. Po parodos apžiūros vyko trumpas seminaras, kuriame buvo pristatomi darbai bei aiškinama, kaip jie gaminami, tačiau dėl kalbų skirtumų, vertėjų trūkumo ir negausios rankdarbių pasiūlos seminaras nebuvo labai produktyvus ar naudingas.

Antroje dienos pusėje buvo numatytas svečių ir šeimininkų muzikinių grupių pasirodymas "Bohemijos" salėje. Čia vėl puikiai pasirodė lietuviai. Pristatėme gausią ir įvairią programą. Darius Mockevičius su Dalia Leišyte sudomino klausytojus kankliuodami ir grodami skudučiais. Savo pasirodymą šis duetas vainikavo nuotaikinga "Marceliutės polka". Muzikinę estafetę perėmę "Vilkpėdės" estradinio ansamblio atstovai, kurių gretas sustiprino ir delegacijos vadovas Algimantas Arbočius, grodamas solidžiausiu pagal dydį instrumentu - tūba. Renginio šeimininkus maloniai pradžiugino šauniai sugrota "Čekiška polka", o merginų Onutės ir Nomedos duetas dainomis apie meilę suvirpino ne vieną širdį. Kitą dieną vyko muzikinių grupių pasirodymas Nacionaliniuose kultūros rūmuose, kur vėl puikiai pasirodė lietuviai. Dar kartą pasitvirtino tiesa, kad muzikos kalba yra visiems suprantama.

Renginyje dažnokai teko gailėtis, kad nemokame čekiškai, nes daugiausia buvo orientuotasi į vietinę publiką. Kai scenoje buvo vaidinama čekų kalba, belikdavo sekti nuotaiką, gėrėtis kalbos melodingumu ir mėginti įspėti prasmę.

Įdomu buvo stebėti ir kitų šalių atstovų pasirodymus. Kaimynų latvių jaunimo grupė atliko daugiabalses liaudies dainas. Vokietijos atstovas neregys savo patobulintomis kanklėmis džiugino klausytojus populiariomis pasaulio melodijomis ir savo krašto dainomis. Smagu pažymėti, kad gerai nuteikė ir šeimininkų čekų gana stiprus merginų ansamblis bei mišrus choras.

Man buvo gana įdomu stebėti ir analizuoti, kaip festivalis buvo organizuotas. Deja, iš mus priėmusių žmonių galima būtų pasimokyti, kaip nereikia organizuoti renginių. Trūko konkretumo, aiškumo, organizuotumo. Mūsų dienotvarkė, ir taip ne itin intensyvi, buvo laisvai koreguojama. Nemenko masto tarptautinio renginio organizavimą ir vedimą ant savo pečių buvo "užsivertę" du žmonės. Buvo akivaizdu - jėgos per menkos.

Renginys nebuvo plačiau reklamuotas. Nors koncertai vyko prestižinėse miesto scenose, koncertavome patys sau. Reginčios miesto visuomenės ar atsakingų valdžios atstovų renginiuose nematėme.

Reabilitacijos ir ryšių su visuomene reikalai Čekijoje nėra labai geri. Neregiai vaikšto sukibę "grandinėlėmis", kiekvienas savo problemas sprendžia savarankiškai. Mano manymu, per mažai dėmesio skiriama ir sceninei išvaizdai bei laikysenai.

Vis dėlto Čekijoje įgyta patirtis mums naudinga, ji suteikė minčių tolesnei kūrybai.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]