NAUJOVĖS

Henrikas STUKAS

DOVANA VILNIEČIAMS

Jau beveik penkiolika metų minime Baltosios lazdelės dieną. Šių metų Baltoji lazdelė nudžiugino sostinės neregius bei silpnaregius. Spalio 14 dieną jie nekantraudami rinkosi tryliktojo troleibuso maršruto žiede, Naugarduko gatvėje. Šioje vietoje Vilniaus miesto savivaldybė pristatė projektą "Vilniaus miesto viešojo transporto pritaikymas žmonėms su regėjimo negalia". Projekto tikslas - pritaikyti neregiams, silpnaregiams, senyvo amžiaus vilniečiams visuomeninį transportą. Kol kas šis sumanymas dar tik pradėtas įgyvendinti. Neregiams yra pritaikyti 13, 16, 17 ir 1 maršruto troleibusai. Planuojama iki šių metų pabaigos pritaikyti visų maršrutų troleibusus. Ateinančiais metais bus imtasi Vilniaus mieste važiuojančių maršrutinių autobusų.

Pirmojo garsinio troleibuso palydėtuvės

Palydėti į kelionę pirmojo garsinio troleibuso susirinko gausus vilniečių būrys. Vilniaus miesto savivaldybė pasistengė sukurti šventinę nuotaiką. Ta proga netgi stotelė buvo išplauta. Atvažiavęs troleibusas buvo naujut naujutėlis.

Pirmasis žodį tarė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas: "Mūsų mieste gyvena daug žmonių, kurių mes kiekvieną dieną nematome, nes jie yra šiek tiek kitokie negu mes. Jiems daug sunkiau matyti miesto grožį, jie negali kaip mes naudotis visais miesto patogumais. Man malonu, kad mūsų miesto įmonė "Susisiekimo paslaugos", autobusų bei troleibusų parkas nepamiršta neįgalių miestiečių. Vilniuje gyvena apie aštuoni šimtai žmonių su regėjimo negalia. Nepaisydami sunkumų, jie irgi nori gyventi visavertį gyvenimą. Deja, nepritaikyta miesto infrastruktūra trukdo neregiams ir silpnaregiams tapti visaverčiais miesto gyventojais. Šiandien žengtas pirmas žingsnis, palengvinantis dienos šviesos nematančiam gyvenimą, jam suteiksiantis didesnio savarankiškumo. Žinau, kaip sunku neregiui įlipti į reikalingą troleibusą ar autobusą. Dabar miestiečiai su regos negalia galės visuomeniniu transportu naudotis savarankiškai. Tai dar viena mūsų dėmesio forma, kad kiekvienas mūsų Vilniaus miesto gyventojas, nežiūrint visų nelaimių, likimo smūgių, jaustųsi gerai."

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas džiaugėsi: "Mums, neregiams ir silpnaregiams, labai malonu, kad Vilniaus miesto bendruomenė, savivaldybė, socialinės paramos skyrius atkreipė dėmesį į mus slegiančias problemas. Džiugu, kai tavo rūpesčiai yra suprantami ir juos padeda geranoriškai išspręsti. Projektas "Vilniaus miesto viešojo transporto pritaikymas žmonėms su regėjimo negalia" - geriausias tokio supratimo ir bendradarbiavimo pavyzdys. Tikiu, kad miesto valdžia ir toliau taip geranoriškai rūpinsis visų neįgaliųjų reikalais. Smagu, kada žmonės su negalia, šiuo atveju neregiai ir silpnaregiai, tampa visaverčiais visuomenės nariais. Tai yra mūsų, kaip Europos Sąjungos valstybės, pasiekimas".

Pasak sostinės savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktoriaus Vaido Antanavičiaus: "Mūsų įmonei didelė garbė būti tokio projekto dalyve. Džiaugiuosi, jog toks sumanymas kol kas yra įgyvendintas tik Čekijos sostinėje Prahoje bei pradėtas įgyvendinti Ispanijos sostinėje Madride. Vilniaus miesto savivaldybė viena pirmųjų Europoje žengia šiuo nesavanaudišku keliu. Vadinasi, mes galime senosioms Europos valstybėms parodyti, kaip reikia rūpintis žmonėmis su negalia. Tiesa, dar ne visuose troleibusuose yra sumontuota garsinė įranga. Mūsų įmonė stengsis, kad iki kitų metų vasaros visuose troleibusuose ši įranga veiktų. Sustoti tarpukelyje neketiname."

Mintys senos - idėjos naujos

Visuomeninį transportą pritaikyti neregiams ir silpnaregiams buvo manyta dar 2002 m. pabaigoje. Deja, ši idėja vis atidėliota. Iš pradžių nebuvo techninių galimybių, idėjos įgyvendintojų, vėliau - pinigų. "Mes miesto savivaldybę ilgai įtikinėjome, jog neregiams būtina pritaikyti visuomeninį transportą. Iš pradžių mūsų niekas "negirdėjo" arba formaliai pritarė. Tik po atkaklių įtikinėjimų ledai pajudėjo. Surengiamas šios idėjos pristatymas, surandamas inžinierius, įgyvendinsiąs šį sumanymą. Deja, po pristatymo viskas sustojo vieneriems metams. Tik Vaido Antanavičiaus dėka sumanymas pajudėjo iš mirties taško", - pasakojo LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininkas Sigitas Bilevičius.

2004 m. pradėtas įgyvendinti projektas "Vilniaus miesto viešojo transporto pritaikymas žmonėms su regėjimo negalia". Jį įgyvendinant dalyvavo LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryba, sostinės savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" bei Vilniaus miesto socialinės paramos skyrius. Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo šiam projektui skirti daugiau nei 200 tūkst. litų. Finansiškai projektą parėmė ir LASS.

Pradėta nuo troleibusų - jų Vilniuje daugiausia. Dabar miesto gatvėmis važiuoja daugiau nei 60 troleibusų, pritaikytų žmonėms su regos negalia. Daugiausia troleibusų su garsinėmis sistemomis važiuoja per tą rajoną, kuriame gyvena aklieji.

Troleibusuose įdiegta sistema, informuojanti neregius ir silpnaregius apie troleibusų ir autobusų numerius bei maršrutą, kuriuo jie važiuoja. Ši sistema yra valdoma specialiu pulteliu, kuris neregiams padeda gauti informaciją iš garsiakalbio, įmontuoto prie troleibuso ar autobuso durų. Šią informacinę sistemą sukūrė inžinierius Aidaras Safinas. Inžinierius į Lietuvą gyventi atvyko iš Kazanės. Ten dirbo slaptose sovietinėse karinėse gamyklose. Ten pirmą kartą ir susitiko su neregiais ir silpnaregiais. Inžinieriaus teigimu, sovietų karinės pramonės gamyklose dirbo nemažai neregių. Jiems specialiai buvo pritaikytos darbo vietos ir aplinka: durys, laiptai. Tuomet Aidaras ir susimąstė, kaip palengvinti neregių gyvenimą. Gera proga pasitaikė čia. Gavęs šį netikėtą pasiūlymą inžinierius ėmėsi darbo. Techninė projekto įgyvendinimo dalis užtruko metus. Aidaras Safinas ieškojo įvairiausių variantų. Inžinierius pasakojo: "Girdėjau, jog užsienyje visuomeninis transportas yra pritaikytas neregiams. Deja, nežinau, kokiu principu jis veikia. Todėl teko pasitikėti tik savo galva. Pirminę informaciją radau internete. Norėjau sukurti kažką paprasta ir nesudėtinga, kad neregiui tereikėtų paspausti mygtuką ir garsinė sistema veiktų. Ją galime palyginti su automobilio signalizacija. Garsinis įrenginys veikia lyg radijo imtuvas, skleidžiantis tam tikras bangas. Paspaudus distancinio valdymo pultelį, gauname garsinę informaciją. Ilgai svarsčiau, kokias medžiagas naudoti pulteliui pagaminti. Pasirinkau paprastą, buityje naudojamą skambučio pultelį. Jis nėra didelis - vos degtukų dėžutės dydžio. Įrenginukas lengvai telpa kišenėje. Vėliau iškilo dilema, kur troleibuse montuoti garsinį įrenginį: salone ar išorėje? Išmėginome - troleibuso salone garsinė sistema nepasiteisino. Tada ją sumontavome mašinos išorėje. Šis sumanymas pasiteisino, bet iškilo nenumatytų kliūčių. Garsinis įrenginys drėko - žiemą neatlaikė šalčių. Kita problema - troleibusus maitinantis energetinis tinklas nėra tobulas. Yra daug įvairiausių trukdžių. Teko sukurti saugiklius nuo nuolatos kintančios elektros įtampos."

Inžinierius Aidaras Safinas iš pradžių mėgino pasinaudoti buitinėmis garso kolonėlėmis. Jos nepasiteisino, nes kolonėlėse kaupdavosi drėgmė. Išradėjas po ilgų paieškų surado techninį sprendimą. Jis į savo sistemą įmontavo kondensatorius, naudojamus jūrų laivuose. Jie yra atsparūs druskai, drėgmei bei šalčiui. Įmontuotas troleibusuose garsinis įrenginys veikia, kada termometro stulpelis nukrinta iki minus dvidešimties ir pakyla iki plius aštuoniasdešimties. Šis įrenginys nerūdija. Tikiuosi, jog naujoji garsinė sistema bus naudinga ne tik neregiams ir silpnaregiams. Šiais distanciniais įrenginiais galėtų pasinaudoti ir kiti neįgalieji. Pavyzdžiui, kad ir sėdintys vėžimėliuose ar turintys kitokią judėjimo negalią. Neregiai, silpnaregiai, ratukininkai neretai pavėluoja įlipti į reikiamą troleibusą. Priežastis labai paprasta - vairuotojas pernelyg greitai uždaro duris. Dabar vairuotojas, išgirdęs garsinį pranešimą ir supratęs, kad į jo vairuojamą transporto priemonę nori įlipti neįgalus žmogus, neskubės uždaryti durų.

Geros jums kelionės!

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]