SUKAKTYS

Juozapas KAIRYS

REIKŠMINGA SUKAKTIS


Prieš pradedant šį straipsnelį, pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad tarp mūsų yra aktyvus bibliografas, ilgai ir kruopščiai triūsęs įvairiuose archyvuose, socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka. Tarp kitų V. V. Toločkos darbų yra ir dokumentų rinkinys apie Lietuvos aklųjų globą 1880 - 1930 m. "Šaltiniai". Šis pasakojimas irgi pagrįstas "Šaltiniuose" skelbiamais dokumentais.

Viena iš svarbiausių priežasčių, nulėmusių pavėluotą, lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos aklųjų organizuoto sąjūdžio ir švietimo pradžią, buvo žiauri carinės Rusijos vykdyta lietuvių rusinimo politika. Aklųjų institutai, kuriuose nematantys žmonės buvo mokomi bendrojo lavinimo dalykų ir amatų, pradėjo veikti: Karaliaučiuje - 1818 m., Rygoje - 1872 m., Tartu - 1883 m., Minske - 1887 m. Minsko aklųjų įstaiga turėjo priimti Vilniaus ir Kauno gubernijų neregius, bet didesnio poveikio Lietuvos aklųjų organizavimuisi tai neturėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai siekiant nepriklausomybės, jos savanorių kariuomenė kovojo su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Pasibaigus kovoms reikėjo pasirūpinti kare apakusiais invalidais. Taip atsirado generolo Vlado Nagevičiaus vadovaujamas Komitetas Lietuvos karo invalidams šelpti. Galintiems darbuotis invalidams komitetas steigė dirbtuves, bendrabučius. Tad keletas kovose regėjimo netekusių žmonių (tarp jų buvo ir Pranas Daunys) pateko minėto komiteto globon. Generolas V. Nagevičius manė, kad Latvijos aklųjų gyvenimas gali skatinti Lietuvos inteligentus rūpintis nematančiais žmonėmis ir būti pavyzdžiu patiems Lietuvos akliesiems.

1925 m. birželio 25 d. laikraščio "Lietuvos žinios" 139 numeryje atsirado toks skelbimas: "Pirmą kartą Kaune nepaprastas koncertas! 1925 m. birž. 26 d. 8 val. 30 min. vak. Liaudies namų salėje ir birž. 27 d. 8 val. 30 min. vak. Baltosios gulbės salėje (rotušėje) rengiamas Latvijos aklųjų instituto auklėtinių koncertas. Koncerto programa atliekama vien tik aklųjų invalidų. Dalyvauja mišrus choras, stygų ir dūdų orkestrai, kapelmeisterio P. Helmanso vedami. Bilietų galima iš anksto gauti Šv. Kazimiero knygyne (buv. "Švyturio") - Laisv. al. 64, "Aušros" knygyne - Laisv. al. 52 ir koncerto metu kasoje nuo 6 iki 8 valandos vakaro. Smulkmenos programoje. Birželio 28 dieną Karo muziejuje bus atsisveikinimo koncertas apie 4 val. po pietų.

Liet. karo invalidams šelpti komitetas."

 

Tame pačiame laikraštyje yra ir (turbūt redakcijos suformuluotas) sensacingas skelbimas: "Birželio 26 d. 8 val. 30 min. Liaudies namų salėje ir birželio 27 d. 8 val. 30 min. Baltosios gulbės salėje bus Latvijos aklųjų instituto auklėtinių koncertas. Šis koncertas bus labai nepaprastas ir labai įdomus. Koncerto programoj - mišrus choras, stygų ir dūdų orkestrai. Koncerto programą išpildys vien tik akli latvių invalidai. Kauniečiams bus progos pamatyti, kaip puikiai gali būti išlavinti muzikos srity akli žmonės.

Bilietų galima gauti Šv. Kazimiero (buv. "Švyturio") ir "Aušros" knygynuose, o koncerto metu - kasoj nuo 6 iki 8 val."

V. V. Toločka pasakojo, kad latvių neregių koncertų būta ir daugiau. Bet dokumentų (recenzijų ir skelbimų) "Šaltiniuose" nėra. Yra 1925 m. liepos 31 d. "Lietuvos žinių" 145 numeryje "Allegro" slapyvardžiu prisidengusio autoriaus straipsnis "Neregių skundas". Iš straipsnio galima daryti išvadą, kad anksčiau skelbtas baigiamasis koncertas Karo muziejuje netapo paskutiniuoju. Minimą straipsnį skaitytojams pateikiame visą.

 

Neregių skundas

Ūkio parodos aikštėj, estradoje, 29. VI. apsilankiusi publika klausėsi Latvijos neregių koncerto. Neregiai grojo dūdomis ir giedojo. Kadangi koncertantai neregiai, tai, žinoma, išmokti visus muzikos - dainos dalykus teko jiems tiktai apčiupomis (instrumentai) ir "iš ausies", sulig klausos.

Choras ir orkestras atliko daug gana komplikuotų dalykėlių ir jau kauniškiams girdėtų dainų. Be kita, neregiai gražiai pagiedojo Lietuvos himną ir kelias kitas dainas, kurias, kaipo nesava kalba, ne taip lengva yra išmokti.

Klausytoją stebino ne tas galėjimas koncertuoti, ne gana tikslus pildymas, sutartinumas, kuris iš tikrųjų gerai be matymo neįmanomas (nes dirigentą reikia matyti), stebino toji neregio specifinė dvasia, ūpas, pergyvenimai, kurie, žinoma, davė neregių specifinį atspalvį. Neregių muzika, daina - tai ištisas gyvenimo nuskriaustųjų skundas... Skundas bejėgis ir tuo baisesnis.

Ir po to, kai neregiams sugiedojus Lietuvos himną, mūsų karo orkestras atsakė Latvijos himnu, kai vienų ir kitų simpatijos išaugo iki ilgiausių metų, - neregių veidai likosi liūdni, skausmingi...

O vis tik daina, muzika duoda galimybės pasisakyti jausmus ir tuomi palengvinti... Kada gi mes savo neregių gyvenimą palengvinsime?

Allegro

 

Perskaičius straipsnį atidžiau, paaiškėja, kad sudarius sąlygas neregių gyvenimui ir jų muzikiniam lavinimui, neregių nepažinojusiai publikai jų geras dainavimas ar grojimas, nepaisant neregystės, patinka. Ir štai šiemet sukanka jau 80 metų nuo anų dienų, anų koncertų ir atsiliepimų apie juos. Tada publikos šiltai priimti latvių neregių koncertai prisidėjo prie Lietuvos neregiais besirūpinančių visuomenės veikėjų tikslų greitesnio įgyvendinimo. 1926 m. liepos 25-26 d. vyksta pirmasis Lietuvos aklųjų suvažiavimas, įsteigiama Lietuvos aklųjų sąjunga. Jos valdybos pastangomis, 1927 m. lapkričio 15 d. savo veiklą pradeda Kauno aklųjų institutas, nuo tada darbo imasi pirmasis jo vedėjas, o pirmieji mokiniai į institutą atvežami 1928 m. vasario 27 dieną. Pranas Daunys tampa pirmuoju neregiu muzikos mokytoju. Be bendrojo lavinimo dalykų, auklėtiniai mokomi amatų, daug dėmesio skiriama muzikai. Mokiniai dainuoja chore, groja pučiamaisiais ir styginiais instrumentais, skambina pianinu ir kanklėmis, griežia akordeonu. Kauno aklųjų instituto, vėliau, jį suvalstybinus, aklųjų internatinės mokyklos mokiniai tapo Lietuvos aklųjų draugijos (dabar - LASS) meninės saviveiklos branduoliu.

Nuo 1955 m. organizuojami bendri Lietuvos, Latvijos ir Estijos aklųjų meninės saviveiklos renginiai. Prieš trejetą metų vilniečiai girdėjo latvių choro "Jolanta", o pernai moterų ir vyrų vokalinių ansamblių ir dūdų orkestrėlio pasirodymus. LASS net ir tokio silpnoko orkestrėlio nebeturi. Liūdna, žinoma. Ir vis dėlto šis nesusipratimas nesumenkina reikšmingos 80 metų sukakties nuo latvių aklųjų koncerto Kaune.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]