NEREGYS IR VISUOMENĖ

Giedrius STOŠKUS

AKLIEJI PRIEŠ "HANSABANKĄ"


Daugelis neregių yra patyrę, kiek daug nepatogumų ir net problemų kilo, kai akcinėje bendrovėje "Hansabankas" atsirado aklųjų aptarnavimo įvairių suvaržymų ir apribojimų. Tai, žiūrėk, neregiui leidžiama iš savo sąskaitos išsiimti pinigų per dieną ne daugiau kaip 200 Lt (vėliau - ne daugiau kaip 500 Lt) ir tik atvykus su lydinčiu asmeniu, tai nenorima akliesiems išduoti mokėjimo kortelių, tai primygtinai peršamos kažkokios specialios, tik neregiams skirtos kortelės. Visus šiuos suvaržymus "Hansabanko" atsakingi darbuotojai teisino tuo, kad aklieji negali savarankiškai perskaityti jų pasirašomų dokumentų, todėl dažnai gali apsirikti, suklysti ar net būti apgauti. Taigi norint išvengti klaidų ar net piktnaudžiavimų, aklųjų sąskaitoms buvo nustatytas tarsi koks specialus didesnio saugumo režimas. Tačiau, nustatant tokią padidintą saugą, visiškai nebuvo susimąstyta apie tai, ar patys nematantys "Hansabanko" klientai tokio saugumo pageidauja, ar jie nori būti išskirti iš visų kitų banko klientų. O gal neregiai, būdami veiksnūs ir lygiateisiai žmonės, patys gali nuspręsti, kuo jiems pasitikėti, o kuo ne ir kiek jiems saugotis ar rizikuoti?

Apie "Hansabanko" vykdomos diskriminacijos sukeltus nepatogumus jau ne kartą rašė ir "Mūsų žodis": 2005 m., Nr. 2, A. Valentos straipsnis "Pinigai mūsų - taisyklės banko", 2005 m., Nr. 4, A. Valentos straipsnis "Aklieji ir mokėjimo kortelės". Neregių pasipiktinimas tokia "Hansabanko" praktika buvo didelis. Aklieji pradėjo kreiptis pagalbos į įvairias valstybės institucijas. Pagaliau š.m. rugpjūčio 29 d. aklųjų skundas buvo išgirstas. Tą dieną Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė surašė AB "Hansabankui" pažymą, kuria siūloma banko vadovams nutraukti neregių lygias teises pažeidžiančius veiksmus. Šios pažymos tekstą pateikiame ištisai.

Pažyma

Dėl G. Stoškaus skundo tyrimo

2005-08-29 d., Nr. (05)-SN-81

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo gautas Giedriaus Stoškaus skundas dėl galimo Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, kurį persiuntė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pareiškėjas skunde teigia, kad AB "Hansabankas" atsisako atlikti grynųjų pinigų operacijas su aklais asmenimis. G. Stoškus, būdamas pats neregys, pateikė faktus, jog AB "Hansabankas" darbuotojai pranešė, kad jis banke gali atlikti operacijas grynaisiais pinigais neviršydamas 200 litų sumos. Jei suma didesnė, pareiškėjui buvo patarta su savimi į banką atsivesti regintį asmenį ir turintį įgaliojimą.

Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, jog AB "Hansabankas" vadovybė yra patvirtinusi vidaus darbo taisykles, pagal kurias aklieji asmenys, atvykę į banką ir norintys atlikti operacijas grynaisiais pinigais, privalo atsivesti regintį asmenį, kuris turėtų pasirašyti banko dokumentuose apie atliktas operacijas. Vadovų teigimu, tokios taisyklės buvo sukurtos tam, kad būtų išvengta dviprasmių situacijų, kadangi aklas asmuo nemato, kas parašyta jo pasirašomuose banko dokumentuose.

Tyrimo metu kartu su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos tarnyba buvo nustatyta, jog daugelyje Europos Sąjungos šalių (Lenkijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje) akliesiems suteikiamos paslaugos tokiomis pat sąlygomis kaip regintiems asmenims, tai yra jiems neprivalu ateiti į banką su lydinčiu asmeniu norint atlikti operacijas grynaisiais pinigais.

Pabrėžtina, jog akliesiems teisės aktų nustatyta tvarka nėra apribotas veiksnumas.

Atliekant tyrimą nustatyta, jog AB "Hansabankas", reikalaudamas jog neregiai, norėdami atlikti banke operacijas grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 200 Lt, privalo atvykti į banką lydimi kito asmens, turinčio išduotą įgaliojimą, pažeidžia aklųjų asmenų teises, kadangi jiems paslaugos suteikiamos ne tokiomis pat sąlygomis kaip regintiems asmenims. AB "Hansabankas" atstovų argumentas, jog tokios taisyklės sukurtos siekiant išvengti dviprasmių situacijų, negali būti laikomas pagrįstu, kadangi tokios taisyklės apriboja neįgaliųjų, turinčių regėjimo negalią, teises pasinaudoti banko teikiamomis paslaugomis kaip kiti asmenys.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžiu:

Siūlau AB "Hansabankas" vadovams nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus teikiant neįgaliesiems asmenims, turintiems regėjimo negalią, paslaugas, susijusias su grynųjų pinigų operacijomis ir pakeisti galiojančias vidaus darbo taisykles. Siūlytina šiose taisyklėse numatyti kitas operacijų skaidrumo užtikrinimo priemones (operacijų atlikimo metu atsakingų banko darbuotojų dalyvavimas, vaizdo įrašų darymas ar pan.), neapribojančias neįgaliųjų asmenų teisių pasinaudoti banko teikiamomis paslaugomis.

Lygių galimybių kontrolierėAušrinė Burneikienė

Per mažos galimybės

Skaitydami pažymą turbūt atkreipėte dėmesį, kad Lygių galimybių tarnyba ne įpareigoja, o tik siūlo AB "Hansabankui" nutraukti aklųjų lygias teises pažeidžiančius veiksmus. Taigi tai tik rekomendacija, kurios teoriškai įmanoma ir nesilaikyti, nors civilizuotose visuomenėse savo reputaciją saugančios įstaigos valstybės institucijų rekomendacijų laikosi. Deja, įstatymai šiuo atveju nesuteikia teisės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai imtis griežtesnių poveikio priemonių. Nubausti piniginėmis baudomis neregių lygias galimybes pažeidinėjančius atsakingus AB "Hansabankas" darbuotojus neišeina dėl LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso netobulumo, jame paliktų spragų. Šio kodekso 41-6 str. numato galimybę nubausti pareigūnus, darbdavius ar jų įgaliotus asmenis tik už moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimą. Tokia Administracinių teisės pažeidimų kodekso spraga atsirado dėl to, kad iki šių metų sausio 1 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tirdavo tiktai diskriminacijos dėl lyties atvejus. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo LR Lygių galimybių įstatymas, kuris jau uždraudė diskriminaciją ne tik lyties pagrindu, bet ir kitais pagrindais: negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Dėl šio naujojo įstatymo buvo atitinkamai išplėsta ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencija. Tačiau buvo pamiršta ar sąmoningai nenorėta atitinkamai pakoreguoti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir numatyti galimybę bausti ne tik už diskriminaciją, vykdomą lyties pagrindu, bet ir kitais išvardintais pagrindais.

Norėdami sužinoti "Hansabanko" atsakingų darbuotojų reakciją į Lygių galimybių kontrolierės jiems surašytą pažymą, elektroniniu paštu nusiuntėme bankui štai tokį paklausimą:

"Sveiki, tikriausiai jau gavote Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės pažymą dėl aklųjų nediskriminavimo. Tikiuosi, kad į šią pažymą reaguosite su rimtai bendrovei derama pagarba ir dėmesingumu ir vykdysite joje pateiktas rekomendacijas. Vieną kartą juk reikia užbaigti šiuos nesusipratimus. Priešingu atveju aklieji gali kreiptis ir į teismą, reikalaudami atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Šio laiško prisegtuke siunčiu Lygių galimybių kontrolierės pažymos tekstą, straipsnius spaudoje apie šią problemą bei aklųjų parašui skirtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį."

Gana greitai buvo gautas ir "Hansabanko" telerinkodaros specialistės Alinos Vitkutės parašytas atsakymas, kuris neatrodo teikiantis daug vilčių (nenorint iškraipyti šio atsakymo, klaidos netaisytos):

"Laba diena, gerb. p. Giedriau Stoškau, dėkojame už atsiųstą laišką ir pateiktą informaciją, kurią perdavėme atsakingiems "Hansabanko" darbuotojams. Raštiškas atsakymas į atsiųstą p. Aušrinės Burneikienės pažymą bus pateiktas 20 darbo dienų bėgyje.

Banko sprendimas šiai dienai lieka nepakitęs. Jeigu turėtumėte daugiau pastebėjimų ar iškiltų kokių klausimų, visuomet jų laukiame adresu [email protected]

Geros Jums dienos! Pagarbiai, Alina Vitkutė

telerinkodaros specialistė".

* * *

Taigi, kol kas nėra garantijų, kad bus pakeistos akliesiems ne tik sukeliančios daugybę nepatogumų, bet ir juos žeminančios bei skaudinančios "Hansabanko" vidaus darbo taisyklės. Kol šios taisyklės nepakeistos, akliesiems tikriausiai reikėtų patarti naudotis kitų bankų paslaugomis, nes, bent jau mano žiniomis, daugiau nė vienas bankas Lietuvoje tokių suvaržymų akliesiems netaiko. O gal ir išties netoli ta diena, kai neapsikentęs kuris nors neregys kreipsis į teismą ir pareikalaus, kad AB "Hansabankas" atlygintų jam dėl tokios diskriminacijos atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]