APIE MUS

PASIPIKTINTA UŽMOJU LIETUVIŠKAI NEGARSINTI UŽSIENIETIŠKŲ FILMŲ

Siūlymas televizijos programas užsienio kalbomis rodyti su subtitrais neįgarsinant lietuvių kalba pažeidžia ne tik aklųjų, bet ir daugumos piliečių teises, tvirtina Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) tarybos narys, Socialdemokratų frakcijos Seime atstovas Edvardas Žakaris.

"Be abejo, toks siūlymas pažeidžia ne tik aklųjų ar silpnaregių teises. Yra pakankamai daug vyresnių žmonių, kuriems nenustatytas neįgalumas, bet kurie neįžiūri ar nespėja perskaityti subtitrų," - sakė parlamentaras.

Pagal naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo projektą Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis transliuojamos televizijos programos turėtų būti verčiamos į lietuvių kalbą arba taip pat rodomos su lietuviškais subtitrais.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas abejoja, ar siekis daugumą televizijos programų transliuoti tik su subtitrais nesusiaurina silpnaregių, vaikų (titruojant animaciją) ar kitų vartotojų teisių. Pasak E. Žakario, sprendimas titruoti programas yra per ankstyvas, nes "didžiajai daliai pilnamečių užsienio kalbos, išskyrus rusų kalbą, yra problema".

Įstatymo pataisas rengusios darbo grupės vadovės Seimo Socialdemokratų frakcijos narės Romos Žakaitienės tvirtinimu, pagrindinis šios pataisos rengimo tikslas buvo sudaryti žmonėms sąlygas girdėti ne tik rusų, bet ir anglų ar vokiečių kalbomis įgarsintus filmus.

"Beveik visi filmai ir programos yra įgarsinamos, bet rusų kalba transliuojamos laidos neverčiamos, rodomi subtitrai. Rengdama šias pataisas darbo grupė norėjo sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų mokytis ir girdėti originalo - anglų ir vokiečių kalbomis - įgarsintus filmus ir kartu skaityti titrus, kad geriau išmoktų kalbas," - sakė R. Žakaitienė.

E. Žakario teigimu, siūlymas subtitruoti laidas galėtų būti priimtinas po 5 metų, bet ir tada turėtų likti tam tikras skaičius televizijos kanalų, kurie rodytų įgarsintas laidas ir taip būtų nepažeista pasirinkimo teisė.

Anot parlamentaro, kita išeitis - televizijoms nurodyti tam tikrą skaičių laidų, kurias jos per mėnesį turėtų parodyti ne įgarsintas, o su subtitrais.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad titruoti visas programas, transliuojamas ES oficialiomis kalbomis, nėra galimybių.

"Pirmiausia tai pačių televizijų sprendimas, bet titruoti visos produkcijos neturime galimybių. Puikiai žinau, kad filmai su subtitrais turi būti rengiami visiškai kitaip, nes reikia kitaip ruošti tekstus," - sakė I. Smetonienė.

Kaip pavyzdį ji minėjo Lietuvos televizijos sumanymą titruoti prancūzų filmus. Tada, pasak I. Smetonienės, buvo suprasta, kad titravimas "yra pragariškas darbas, mat išverstą tekstą reikėjo nešti redaktoriui, jis pataisęs atiduodavo titruotojai, ši įvertinusi vėl jį grąžindavo redaktoriui su savo pasiūlymais, o paskui tekstą dar kartą taisydavusi".

Lietuvių kalbos specialistės tvirtinimu, galėtų likti dabar galiojanti Valstybinės kalbos įstatymo nuostata, kad televizijos produkcija turi būti pateikiama arba išversta į lietuvių kalbą, arba rodoma su lietuviškais subtitrais.

"Tada televizijos pasirinktų, nes kiekviena jų turi savus žiūrovus, ir transliuotojas, norėdamas patenkinti visų poreikius, titruoti visko negalėtų," - sakė I. Smetonienė.

"Respublika", 2005-08-23 Nr.194 (4646)

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]