MUMS RAŠO

Ginta PETRAUSKIENĖ

"SAULĖS ŽIEDAS" ŠIAULIUOSE


2005 m. liepos 2 - 9 dienomis Šiauliuose vyko pirmasis tarptautinis folkloro konkursas-festivalis "Saulės žiedas", kuriame dalyvauti buvo pakviestas Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansamblis "Sedula" (vadovė Virginija Gintilaitė). Festivalyje dalyvavo delegacijos iš 14 užsienio šalių. Jau nuo pat ryto jautėsi, kad gyveni dideliame pasaulio mieste, kuriame skamba daug ir įvairių kalbų. Saulė buvo dosni šilumos, todėl susirinkę paradui 15 šalių kolektyvai jau prie "Šiaulių" viešbučio pradėjo dainuoti, šokti. Negalėjai atsigėrėti įvairiaspalve tautinių kostiumų gausa, kur šalia įprastų akiai lietuviškų drabužių mirguliavo italų atkurti XIX a. Metelicos krašto kostiumai, o gana santūrią olandų ūkininkų aprangą puošė avimos klumpės, visai panašios į mūsiškes.

Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansamblis “Sedula”. Tomo Petrausko nuotr.

Dalyviai neskubiu žingsniu ėjo bulvaru, nešini valstybine, Europos Sąjungos, visų festivalio organizatorių - miesto, Šiaulių universiteto, Šiaulių apskrities, "Gubernijos" - vėliavomis, o šiauliečiai, išsiilgę tokių eitynių ir renginių, einančiuosius sveikino plojimais ir šūksniais. Vienus žavėjo prancūzų dūdmaišių melodijos, kitus - lenkų Kašubų krašto šokiai, bet labiausiai visus savo egzotiškumu pakerėjo Pietų Korėjos kaukių teatro eisena. Dalyviai buvo sužavėti šiauliečių šiluma, kaip sakė vienas kiprietis: "Ne kiekvienoje šalyje taip maloniai žmonės priima. Atrodė, kad visas miestas mūsų laukė".

Paradui kelią rodė virš bulvaro "Saulės žiedo" pakabintos vėliavėlės, sujungtos žiedu-ratu. Kaip sakė festivalio direktoriaus pavaduotoja Rūta Stankuvienė, norėjosi, kad ir vizuali raiška būtų kokybiška, nebanali.

Saulės žiedais papuošti ir sceną "įrėminantys" koplytstulpiai tarsi priminė žinomą tiesą, kad Šiauliai yra šalia Kryžių kalno. "Saulės žiedas" skleidėsi įvairių tautų kalbomis ir kultūromis: kiekvienas kolektyvas lipo į sceną su savo šalies valstybine vėliava ir vakaro sumanių bei šmaikščių vedėjų buvo palabinti jų kalba. Visi jau buvo išmokę bent vieną pasisveikinimą lietuviškai, tad dažniausiai girdėjosi su pietietišku ar šiaurietišku akcentu tariami žodžiai: "Labas vakaras, Šiauliai". Visus nustebino ne tiek artimiausi kaimynai latviai, gebantys kalbėti lietuviškai, bet, ko mažiausiai buvo tikėtasi, korėjietis, staiga prašnekęs gana taisyklinga lietuvių kalba. Po iškilmingo festivalio atidarymo koncertavo visi užsienio kolektyvai, taip pat ir šeimininkai.

Daugumą žiūrovų labiausiai pakerėjo pietietiško temperamento grupės. Moldavai atsivežė du kolektyvus, kurių vienas atlieka autentišką folklorinę muziką, o kitas - stilizuotą. Itin profesionalus šio kolektyvo orkestras, pasižymintis ypatingu virtuoziškumu. Labai neįprastas, manau, lietuvio ausiai Pietų Korėjos muzikinis akompanimentas, kai pritariama būgnais. Sužavėjo Ukrainos ramios, tęstinės ir tuo pat metu skambios dainos. Artimi širdžiai ir pažįstami ausiai buvo latvių grupės "Dimzens" garsai. Dažnai kalbama apie gana santūrų skandinavišką charakterį, tačiau norvegai savo muzika ir šokiu paneigė šį stereotipą.

Festivalis, kokio dar Šiauliuose nėra buvę, tęsėsi visą savaitę. Šiauliečiams buvo suteikta unikali galimybė susipažinti su įvairių šalių kultūra, liaudies muzika ir šokiais, drabužiais, temperamentu.

Išradingiausiai pasirodė ir Didįjį prizą laimėjo Vengrijos tautinių šokių grupė "Veszprem dance ensemble", kuri ne kartą buvo apdovanota už didelio meistriškumo šokius įvairiuose festivaliuose.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]