RENGINIAI

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

ESPERANTININKAI - VILNIUJE

2005 metų vasarą Vilniuje įvyks didžiulė šventė: iš įvairių šalių atvažiuos daug svečių, pasipuošusių žaliomis penkiakampėmis žvaigždutėmis, kalbėsis viena kalba - esperanto, domėsis Lietuvos praeitimi, kultūra, lietuvių kalba.

Liepos 23-30 dienomis pirmą kartą Lietuvoje, taip pat susijusioje su esperanto kalbos kūrėju Liudviku Zamenhofu, įvyks 90-asis visuotinis esperantininkų asociacijos kongresas, po jo liepos 30 - rugpjūčio 6 dienomis posėdžiaus 71-asis tarptautinis aklųjų esperantininkų asociacijos kongresas. Ta proga prisiminkime aklųjų esperantininkų kongresų istoriją.

XX amžiaus pradžioje jau pirmuosiuose tarptautiniuose esperantininkų kongresuose pradėjo dalyvauti ir aklieji. Nuo 1907 metų jų grupė vis didėjo ir didėjo. Tais metais vykusiame kongrese aklieji, atrodo, sudarė atskirą sekciją.

Esperanto kalba nemažo atgarsio tuomet sulaukė tarp aklųjų inteligentijos. Tai buvo puiki priemonė bendrauti įvairių šalių akliesiems. Pribrendo būtinybė organizuoti savarankiškus tarptautinius aklųjų kongresus, nes atsirasdavo tik akliesiems rūpimų klausimų. Bet toks kongresas tada neįvyko, nes sutrukdė 1914 metais prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Po karo tarptautinė esperantininkų veikla ne tik atsinaujino, bet ėmė dar labiau populiarėti ir smarkiai plisti. Aklųjų esperantininkų asociacija ėmėsi kongresus organizuoti reguliariai, kasmet ir kiekvieną sykį vis kitoje šalyje.

Pirmasis tarptautinis aklųjų esperantininkų kongresas (TAEK) įvyko 1921 m. Prahoje. Čia iniciatyvą parodė įžymusis Čekoslovakijos neregių kultūros veikėjas, kompozitorius, entuziastingas esperantininkas Karelas Emanuelis Macanas. Nusistovėjo tradicija: kai vyksta eilinis tarptautinis esperantininkų kongresas, tai tuo pačiu metu ir toje pačioje šalyje vyksta ir aklųjų esperantininkų kongresas. Apskritai aklųjų kongresus globoja pasaulio esperantininkų asociacija. Aklųjų esperantininkų asociacija savo veiklai plėtoti, žurnalui "Esperanta Ligilo" leisti, kongresams organizuoti nuolat ieško rėmėjų.

Pažymėtina, kad nuo šio Prahoje vykusio kongreso prasidėjo tarptautinis aklųjų bendravimas, o tik po trisdešimties metų buvo įsteigta (1951) Pasaulinė aklųjų gerovės taryba bei Pasaulio aklųjų sąjunga, iš kurių išsirutuliojo dabartinė Pasaulio aklųjų sąjunga.

2-asis TAEK įvyko 1922 m. Helsinkyje, 3-asis - Niurnberge... 16-asis įvyko 1939 m. Berne, Šveicarijoje. Tai buvo paskutinis kongresas prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui. Hitleris ir Stalinas esperanto kalbą uždraudė, esperantininkus persekiojo.

17-asis kongresas įvyko po karo 1951 m. Miunchene. Nuo to laiko kongresai nepertraukiamai vyksta iki šiol. Žurnalas "Esperanta Ligilo" jau skelbia pranešimus apie 71-ąjį kongresą, vyksiantį šiais metais Vilniuje.

Parengiamasis komitetas nurodo laiką, vietą, kur bus apgyvendinti kongreso dalyviai, kur maitinsis, kokia bus kongreso programa. Už viską dalyviai susimokės "iš savo kišenės".

Įprasta, kad atidarius kongresą, dalyvius sveikina tos šalies arba miesto valdžios atstovas bei aklųjų sąjungos vadovas. Paskelbiama kongreso darbotvarkė. Kiekvienas TAEK turi pagrindinę temą - svarstomi aktualūs, tuo metu iškilę aklųjų gyvenimo klausimai, po to - diskusijos. Išklausomi delegatų pranešimai apie esperantininkų veiklą kai kuriose šalyse. Programoje būna numatytos įdomios ekskursijos, pasilinksminimo vakarai, esperanto kalbos tobulinimosi kursai ir daugelis kitų renginių.

Kongresų metu vyksta du esperantininkų asociacijos valdybos posėdžiai, kuriuose atnaujinama valdybos sudėtis, iš anksto raštu balsavus už kandidatus pagal pateiktą sąrašą; išklausoma ir tvirtinama finansinė ataskaita; renkami asociacijos garbės nariai; prireikus tikslinamas asociacijos statutas.

Svarstytais klausimais kongresas priima rezoliucijas arba kreipimusis į vietines aklųjų organizacijas. Visus TAEK apžvelgti šiame straipsnyje nėra galimybės, susipažinkime tik su pastaraisiais keturiais kongresais, jau įvykusiais trečiojo tūkstantmečio metais.

67-asis TAEK įvyko 2001 m. Kralevicoje, Kroatijoje. Kongrese dalyvavo 62 atstovai iš 14 šalių. Pagrindinė tema - dialogo kultūra tarp civilizacijų.

68-asis įvyko 2002 m. Balatonlelėje, Vengrijoje. Buvo 93 dalyviai iš 17 šalių. Pagrindinė tema - aklumo problemos. Kalbėta apie brailio rašto ženklus esperanto periodinėje spaudoje, sudaryta ženklų tikslinimo komisija.

69-asis įvyko 2003 m. Geteborge, Švedijoje. Kongrese dalyvavo apie 50 atstovų iš 12 šalių. Tema - šiuolaikinė informatika ir esperanto kalba.

70-asis įvyko 2004 m. Belgrade, Serbijoje. Kongrese dalyvavo 86 atstovai iš 17 šalių, ypač gausiai jų atvyko iš Balkanų kraštų. Pagrindinės temos - apie aklųjų profesinį rengimą ir įdarbinimą, apie aklųjų orientavimąsi šiuolaikinėje aplinkoje.

Vertėtų esperanto kalba labiau susidomėti ir Lietuvos akliesiems, ypač jaunimui. Tai puiki priemonė per laiškus susirasti įdomių draugų, susitikti tarptautiniuose esperantininkų renginiuose, skaityti knygas, spaudą, susirasti įvairios informacijos apie aklųjų gyvenimą kituose kraštuose. Norintiems šios kalbos išmokti, nesunku organizuoti kursus. Lietuvos aklųjų biblioteka turi sukaupusi šia kalba nemažai literatūros.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]