LASS LITERATŲ KŪRYBA

Zenonas KAVALIAUSKAS

EILĖRAŠTIS RUGIUI

Jau šermukšniuos žarijos raudonos,

Jau ruduo savo žaizdrą vėl pučia,

Vėl riekę kasdieninės duonos

Atriekiam iš derliaus rugpjūčio.

Ir pajutę, kad vėlei stiprėjam

Kuo šito lietuviško valgio,

Iš naujo vėl ariam ir sėjam,

Kad vėliakos imtumės dalgio.

Priimk žiemkentėlį, žemele,

Nekaltą į šaltį ištremtą,

Tavy tegul dygsta ir želia -

Nuo seno rugeliui taip lemta.

Uždenki, dangau, baltu sniegu,

Kad rugio nežadintų šaltis,

Saldžiausiu lai miega jis miegu

Kol reiks su pavasariu keltis.

O reiks jam gyventi iš naujo -

Rugelis jau žino tą lemtį:

Iš žemės juodos žalio kraujo

Dėl šiaudo, dėl grūdo reiks semti.

Kur dygęs, kur augęs nekaltas

Dėl mūsų lietuviško valgio.

Bus vėlei ant kryžiaus iškeltas

Kai puls žiemkentėlis nuo dalgio.

Daug sykių jisai nužegnotas

Už duoną ruginę, kaip dyvą,

Nuo seno dalgeliais kapotas,

Bet jis, kaip lietuvis, vis gyvas.

VESTUVĖS

Muzikante, maršą, maršą!

Lai Trapeliai aidi,

Jau Raišys nudūrė paršą

Ir nukirto gaidį.

Jau alaus pridarė rudo,

Kad veidai įraustų,

Iš gryniausio miežio grūdo,

Kad galva neskaustų.

Kas gyvybė raibo gaidžio -

Reiks - nukirs ir kitą,

Juk Raišiai už vyro leidžia

Savo dukrą Zitą.

Oi, ūčia, ūčiačia,

Užmačios čia tvirtos.

Po stalu kočiosis čia

Piršlio kūnas girtas.

PRO MEMORIA

Poetei Elenai Mezginaitei

Tik autografą palikus

Man ant "Šalto ginklo",

Išėjai prieš pat Velykas

Laukt akmens paminklo.

Išėjai Tu prieš Velykas,

Prieš Prisikėlimą.

Man širdy kaip laukas dykas,

Kad net skausmas ima.

O autografas vis mena

Ant eiliuotos knygos,

Kad nebėr Tavęs, Elena,

Kad guli apsnigus...

Baltu, baltu sniegeliu,

Kurs iš aukščių krinta,

Rods, guli Tu tarp gėlių

Dailiai padabinta.

APIE BERŽUS

Kai sula beržynuos laša,

Kibirais ją žmonės neša.

Gal kam rodos, darbas keistas,

Bet sula - tai geras vaistas,

Vaistas nuo visų ligų -

Ir naudinga, ir pigu.

Gerk po valgio po stiklinę

Tris kartus, kiekvieną dieną

Išsigydysi, kaimyne,

Kūno ligą, ir ne vieną.

Beržo kraujas stebuklingas,

Kas suspėja, tas laimingas,

O jei kas kiek pavėluos,

Beržas nebeduos sulos.

Žino žmonės gan gerai:

Vaistas - netgi pumpurai,

O kai pirtys iškūrentos

Neapseit be beržo vantos.

Beržo tošele, jei moki,

Galima sugrot net šokį.

Gi seniau iš beržo drūto

Pagamindavo deguto.

Nežinau berželių kainos.

Jiems eilėraščiai ir dainos.

Po berželiais, po žaliais,

Meilėn suveda keliai.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]