IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

 


PEDAGOGUI BRONIUI IBENSKUI - 85

Gegužės 1 d. Broniui Ibenskui sukanka 85 metai. Tai ilgametis Kauno aklųjų mokyklos pedagogas, neregių šachmatininkų ir šaškininkų ugdytojas.

B. Ibenskas gimė 1920 metais Gegiedžiuose, Pakruojo raj. Baigęs Šiaulių gimnazijos šešias klases, 1938-1940 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje, 1940-1941 m. mokytojavo Plungėje. 1947-1950 m. studijavo Žemės ūkio akademijoje Kaune. 1950-1971 m. dirbo Kauno aklųjų mokykloje, dėstė matematiką ir vokiečių kalbą. Aktyviai dalyvavo mokyklos ir LAD gyvenime. Nuo 1971 m. dirbo Kauno liaudies švietimo skyriaus metodininku, 1975-1979 m. - LAD pučiamųjų instrumentų orkestro administratoriumi.

B. Ibenskas, ilgus metus dirbdamas Kauno aklųjų mokykloje mokytoju, vadovavo mokyklos jauniesiems šachmatininkams ir šaškininkams. Negailėdamas jėgų ir energijos dėstė šių protinių žaidimų teoriją ir praktiką. Jo iniciatyva aklieji mokiniai pradėjo dalyvauti Kauno miesto moksleivių turnyruose. Nemažai auklėtinių tapo žinomi šių sporto šakų žaidėjai Lietuvoje ir už jos ribų. Žurnale "Mūsų žodis" yra paskelbęs straipsnių šachmatų ir šaškių temomis. Ta pačia tema 1968 m. buvo išspausdintas jo straipsnis knygoje "Kelio pradžia". Buvo tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos sporto tarybos narys. Mokytojas iki šiol palaiko ryšius su buvusiais mokiniais - šaškininkais ir šachmatininkais.

 

VYTAUTUI PETKEVIČIUI - 75

Gegužės 9 d. kauniečiui Vytautui Petkevičiui sukanka 75 metai. Tai ilgametis LASS Kauno aklųjų įmonės darbininkas, išradėjas ir dainos mėgėjas.

V. Petkevičius gimė 1930 metais Bijūnuose, Kauno raj. Akių ligos jį kamavo jau ankstyvoje vaikystėje. Vienoje akyje auglys labai susilpnino regėjimą, o buitinė trauma, vos sulaukus 3 metukų, aptemdė ir antrąją akį.

Darbinę veiklą pradėjo 1950 metais Kaune, knygrišykloje rišo knygas brailio raštu. Vėliau dirbo Kauno aklųjų įmonėje, šepečių ceche gamino teptukus. Norėdamas palengvinti sunkų rankų darbą, teikė racionalizacinius pasiūlymus bei išradimus. Vienas išradimas sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Išdirbęs šepečių ceche 30 metų, perėjo į plastmasinių gaminių cechą. Dirbo liejiku.

V. Petkevičius laisvalaikį skiria kultūrai ir savišvietai. Aktyviai dalyvauja kultūros renginiuose. Beveik ketvirtį amžiaus dainavo mišriame aklųjų chore pas žinomus dirigentus: A. Adomaitį, J. Kairį, A. Bernotą. Nuo 1999 m. - aktyvus folklorinio ansamblio "Kanapija" dalyvis.

 

PANEVĖŽIETĖS LITERATĖS SUKAKTIS

Gegužės 20 d. Valerijai Bitinienei sukanka 75 metai. Tai ilgametė LASS Panevėžio aklųjų įmonės darbininkė, literatė.

V. Bitinienė gimė 1930 metais Repšėnuose, Ukmergės raj. 1943 m. baigė Repšėnų pradžios mokyklą. Vėliau mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1950 m. Teko dirbti sąskaitininke Babelių tarybiniame ūkyje. 1958 m. nusilpo regėjimas. Tačiau namų ūkyje dirbo įvairius darbus. 1972-1975 m. dirbo Ukmergėje LAD Vilniaus aklųjų įmonės ceche.

1975 m. persikėlė gyventi į Panevėžį, pradėjo dirbti Panevėžio aklųjų įmonėje, kurioje išdirbo iki 1992.

V. Bitinienė yra aktyvi Panevėžio kultūrinio gyvenimo dalyvė, žinoma literatė, eilėraščius kuria nuo 1975 m. Jie spausdinami įvairiuose periodiniuose leidiniuose ir neregių literatų almanachuose: "Vaivorykštė"( t. 3, t. 4), "Žodžio spalvos" (2002 m.)

 

NEPAILSTANTIS MOKSLININKAS IR SPAUDOS DARBUOTOJAS

Gegužės 21 d. vilniečiui Valentinui Vytautui Toločkai sukanka 75 metai (dokumentuose gimimo data - 1930 m. birželio 21 d.). Tai socialinių mokslų daktaras, aktyvus spaudos darbuotojas, tiflobibliografas ir poetas.

V. V. Toločka gimė 1930 metais Vieštovėnuose, Plungės raj. Šešerių metų susižeidė buityje vieną akį. Pradėjo lankyti Kulių pradinę mokyklą, bet dėl patirtos akies traumos ir silpstančio regėjimo 1940 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. 1954 m. patyręs dar vieną traumą, apako. 1955 m. baigė Kauno aklųjų vidurinę mokyklą. 1956 m. pradėjo studijuoti Vilniaus valst. universitete filologiją, 1971-1976 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, tapo diplomuotu tiflopedagogu. 1992 m. Vilniaus valstybiniame universitete apgynė mokslinę disertaciją apie Lietuvos aklųjų švietimo raidą iki 1940 m. Jam buvo suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

V. V. Toločka ypač daug nusipelnęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. 1955 m. pradėjęs darbinę veiklą, aklųjų sistemoje dirbo įvairų darbą - nuo eilinio darbininko iki įstaigos vadovo. Persikėlęs gyventi į Vilnių, 1965 m. paskiriamas LAD leidyklos direktoriumi - vyriausiuoju redaktoriumi. Daug iniciatyvos parodė centralizuojant aklųjų bibliotekas ir, Vilniuje įkūrus LAD centrinę respublikinę biblioteką, jai vadovavo trejus metus. 1969 m. jo iniciatyva bibliotekoje įkuriamas tiflotyros skyrius. Tais pačiais metais V. V. Toločka pradeda dirbti LAD leidykloje tiflologinės literatūros redakcijos vedėju. Likvidavus leidyklą, nuo 1991 m. leidybinį darbą tęsia Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

V. V. Toločkos rūpesčiu pradėti leisti Lietuvos aklųjų istorijai svarbūs tęstiniai leidiniai: Lietuvos aklųjų draugijos metraštis (vėliau LASS metraštis), Tiflologinis kalendorius, Lietuvos aklųjų istorijos dokumentų rinkinys "Šaltiniai" ir kt. V. V. Toločka išleidęs daug knygų, ypač vertinga aklųjų rašto istorijos apybraiža "Skaitantys pirštai" (1976 m. 1-asis leid., 1997 m. 2-asis leid.). Už šią knygą 1977 m. tuometinė Lietuvos aklųjų draugija jam skyrė tiflologijos premiją.

V. V. Toločka - nenuilstantis brailio rašto šalininkas ir populiarintojas. Jis yra veiklus esperantininkas, šia kalba paruošęs ir išleidęs keletą knygų apie Lietuvos akluosius. Aktyvus žurnalistas, parašęs šimtus straipsnių į įvairius periodinius leidinius Lietuvoje ir užsienyje. Parengė daug straipsnių aklumo tematika į enciklopedinius leidinius bei žinynus. Kruopštaus ir ilgo darbo rezultatas - 2002 m. išleista knyga "Lietuvos tiflopedagogų sąvadas", kuriame įtrauktos 775 tiflopedagogų pavardės. Sąvadas apima visą dvidešimtą amžių.

Išliekamąją vertę turi daugelis V. V. Toločkos sudarytų arba redaguotų bibliografinių rodyklių: "Beatričė Grincevičiūtė", "Antanas Jonynas", "Antanas Adomaitis", "Juozapas Kairys" ir t.t. Labai vertinga jo parengta bibliografinė rodyklė "Tiflologinė lituanika" 1888-1982 m.

V. V. Toločka - žinomas poetas ir neregių literatų kūrybos puoselėtojas. Autorius yra išleidęs tris poezijos knygas: "Gudobelei žydint", 1990 m., "Užkeikta mergelė", 1996 m., "Vakaro raudonos burės", 2000 m.

Keliolikai jo eilėraščių kompozitoriai sukūrė muziką. Lietuvos aklųjų biblioteka 2004 m. išleido dainų kompaktinę plokštelę V. V. Toločkos tekstais "Tavo veido šviesa".

1996 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas už nuopelnus Lietuvai, jos kultūrai, mokslui ir švietimui V. V. Toločką apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino pirmo laipsnio medaliu.

 

NEIŠBLĖSTANTIS KAUNO AKLŲJŲ MOKYKLOS VADOVO ATMINIMAS

Gegužės 22 d. sukanka 80 metų, kai gimė Antanas Baltramiejūnas. Tai nusipelnęs LAD veikėjas, tiflopedagogas, ilgametis Kauno aklųjų mokyklos direktorius.

A. Baltramiejūnas gimė 1925 metais Gustonyse, Panevėžio apskr. Regėjimas pradėjo silpti vaikystėje, vyresniame amžiuje visai apako. 1932 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. 1944 m. baigė 8 klases, išmoko pynėjo amato. 1944-1946 m. dirbo Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro pirmininko pavaduotoju. 1946 m. rudenį pradėjo mokytis darbininkų fakultete prie Kauno universiteto. Sėkmingai jį baigęs, 1948 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953 m. baigęs institutą, pradėjo dirbti mokytoju Kauno aklųjų mokykloje. 1955 m. paskirtas mokymo dalies vedėju, o nuo 1960 m. iki pat mirties dirbo Kauno aklųjų mokyklos direktoriumi. Šiame darbe atsiskleidė visas A. Baltramiejūno - gabaus vadovo, pedagogo, aklųjų švietimo teoretiko - talentas. Mokykloje pastebimai pagerėjo mokymo ir auklėjimo lygis, materialinis aprūpinimas, mokykla įgijo didelį autoritetą.

A. Baltramiejūnas yra palikęs reikšmingų straipsnių ir kalbų aklųjų švietimo klausimais. Labai daug energijos ir atkaklumo jis yra parodęs projektuojant ir statant Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklą (dabar - A. Jonyno vidurinė mokykla). Šiaulių pedagoginiame institute tiflopedagogikos specialybės studentams yra skaitęs paskaitų.

1978 m. A. Baltramiejūnui buvo paskirta Lietuvos aklųjų draugijos tiflologijos premija (po mirties) už tiflopedagoginius darbus, skaitytus mokslinėse konferencijose, ir straipsnius, skelbtus spaudoje.

Be pedagoginio darbo, A. Baltramiejūnas aktyviai dalyvavo LAD veikloje. Iki pat mirties buvo vienas veikliausių LAD centro valdybos prezidiumo narių.

A. Baltramiejūnas mirė 1975 m. vasario 15 d. Kaune.

LAD leidykla 1977 m. brailio raštu išleido A. Baltramiejūno straipsnių ir kalbų rinkinį "Naujų ieškojimų keliu" ir 1978 m. "Atsiminimus apie Antaną Baltramiejūną". 1995 m. balandžio 20-21 d., minint A. Baltramiejūno gimimo septyniasdešimtmetį, Vilniuje, LASUC buvo surengta mokslinė konferencija "Aklųjų bei silpnaregių ugdymas ir reabilitacija".

 

KĘSTUČIUI KAZIMIERUI STANIŠKIUI - 70

Gegužės 22 d. Kęstučiui Kazimierui Staniškiui sukanka 70 metų. Tai žinomas Kauno tiflopedagogas.

K. K. Staniškis gimė 1935 metais Veliuonoje, Jurbarko raj. Šešerių metų su tėvais okupacinės sovietų valdžios buvo ištremtas į Jakutiją. Ten lankė pradžios mokyklą. 1947 m. iš tremties grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. 1954 m. baigė vidurinę mokyklą. 1955-1959 m. studijavo Žemės ūkio akademijoje, įgijo miškininko specialybę. Po studijų dirbo Birštono girininkijoje, vėliau - Miškų tyrimo institute. K. Staniškis iš vaikystės turėjo regėjimo problemų, 1963 m. buvo pripažintas II gr. regėjimo invalidu. Nuo 1964 m. pradėjo dirbti Kauno aklųjų įmonėje. 1976 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo tiflopedagogo specialybę. Dvidešimt metų (1974-1994) dirbo brailio rašto mokytoju suaugusių aklųjų vidurinėje mokykloje Kaune. Ne vieną dešimtį žmonių išmokė skaityti ir rašyti brailio raštu, mokė mobilumo, orientacijos. Ir išėjęs į pensiją aktyviai dalyvauja Kauno neregių veikloje. Yra nuolatinis kasmetinio brailio rašto skaitovų konkurso komisijos narys.

 

MINĖTINOS SUKAKTYS

Birželio 15 d. sukanka 70 metų, kai gimė Selestinas Grikštas (1935-2001), aktyvus LASS Kelmės organizacijos narys, literatas, tautodailininkas.

Birželio 18 d. sukanka 50 metų, kai gimė Angelė Noreikienė, aktyvi LASS Kėdainių organizacijos narė, meno mėgėja.

Birželio 25 d. prieš 50 metų Kauno aklųjų mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]