NEREGYS IR VISUOMENĖ

Andrius VAINORAS

INFORMACINĖ APLINKA: TAMPA VIS AKTUALIAU

Kovo 8 d. 2005 metų darbus bei planus aptarė prie LASS centro tarybos veikianti informacinės aplinkos prieinamumo komisija. Skeptiškiau nusiteikęs žmogus gal pasakys: "Na, aptarė, tai aptarė. Kalbomis, aptarimais ir patarimais dar niekas sotus nebuvo..." Žinoma, galime manyti ir taip, bet nederėtų pamiršti ir kitko: visi, net patys didžiausi, darbai prasidėdavo nuo kalbų...

Informacijos prieinamumas, informacinė atskirtis - problemos, kurias sprendžia daugelio Vakarų valstybių aklųjų organizacijos. Sąvoką "informacinė aplinka" jos supranta labai plačiai, o kartais net skirtingai: aiškiai įskaitomi užrašai reginčiųjų raštu ant vaistų pakuočių ir valdininkų kabinetų durų, kompiuterinės technologijos, kalbantys mobilieji telefonai, bankų paslaugos, skaitmeninis radijas ir skaitmeninė televizija. Visoms šioms problemoms daug dėmesio skiria ir Europos aklųjų sąjunga: siekia jas apibendrinti, teikti rekomendacijas.

Ieškoma šių problemų sprendimo kelių ir Lietuvoje. Komisija siūlys LASS centro tarybai šių metų Baltosios lazdelės dieną skirti informacinės aplinkos prieinamumo problemoms aptarti. Komisijos nariai pripažino, kad kalbėti apie viską - beveik tas pat, kaip kalbėti apie nieką, todėl, reikia manyti, kad artėjant Baltosios lazdelės dienai, tema bus patikslinta ir susiaurinta. Antra vertus, nesistengiama problemos reglamentuoti, nubrėžti jos ribų: vienokių nepatogumų patiria nematantis žmogus, negalintis pasinaudoti elektroniniu žodynu ar enciklopedija, kitokių - silpnaregis, neįstengiantis stotelėje perskaityti autobuso tvarkaraščio, nes jis užrašytas klaikiai smulkiu šriftu. Tačiau abu jie patiria informacinę atskirtį ir apie tai reikia kalbėti. Kalbėti su aukščiausiais įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovais, paslaugų teikėjais, didžiojo verslo banginiais ir smulkiais verslininkais.

Vienas iš akivaizdžiausių nepritaikytos informacinės aplinkos pavyzdžių, tapusių galvos skausmu daugelio šalių akliesiems, - mobilieji telefonai. Jau sukurtos specialios programos, kurias įdiegus į tam tikrus mobiliųjų telefonų modelius, šie ima kalbėti. Kokios tai programos, kokių gamintojų kokie modeliai geriausiai šiam reikalui tinka, LASS užsibrėžusi išsiaiškinti per pirmąjį šių metų pusmetį, o tada pradėti veikti. "Pats mobilusis telefonas tikriausiai nebus pripažintas kaip kompensacinė priemonė, - sakė LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas S. Armonas, - bet programas galėtume įsigyti iš kompensacinėms priemonėms skirtų lėšų, panašiai, kaip dabar įsigyjame kalbos sintezės programas".

Akliesiems iki šiol neprieinama daug elektroninių ugdymo priemonių. Atrodo, kad ir čia sulaukiame permainų: š.m. sausio 21 d. informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės išleido metodiką, kaip šios priemonės turi būti pritaikomos žmonėms, turintiems negalią.

Daugelis regėjimo negalią turinčių žmonių dažnai patiria jų atžvilgiu bankų vykdomą diskriminacinę politiką ir informacinę atskirtį: specialios mokėjimo kortelės, bankų skyriuose informacijos pateikimas nepritaikytas silpnaregiams. Šios ir kitos panašios problemos yra komisijos akiratyje ir bus gvildenamos artimiausiuose jos posėdžiuose.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) mokytojai Rita Kiškienė ir Vitas Purlys pristatė šio centro pedagogų kuriamas interaktyvias knygas. Tokioms knygoms sukurti naudojamos įvairios kompiuterinės technologijos: vaikas tuo pat metu gali turėti tekstą, paveikslėlį, girdėti skaitančiojo ar knygos veikėjo balsą, pats dalyvauti joje aprašomose situacijose. Galimi įvairūs knygos skaitymo ir darbo su knyga lygiai. Visa tai skirta vaikui aktyvinti, jo vaizdiniams apie pasaulį, žodynui turtinti. LASUC mokytojai jau antri metai leidžia žurnaliuką vaikams brailio raštu - "Boružėlė". Jame - ne tik mažiesiems skaitytojams skirti tekstai, bet ir iškilūs piešinukai, pridedamas ir variantas reginčiųjų raštu, kad žurnalą galėtų skaityti ne tik nematantys vaikai, bet ir jų regintys tėvai, kad galima būtų skaityti drauge - tuo pačiu metu ir reginčiųjų, ir brailio tekstą. Apskritai "Boružėlė" - pirmasis leidinys Lietuvoje, skirtas mažiausiems brailio rašto vartotojams.

Ir LASUC pedagogų kuriamos interaktyvios knygelės, ir "Boružėlė" sulaukė didelio komisijos narių susidomėjimo. Svarstytos galimybės, kaip minėtas knygeles būtų galima dauginti, nes kol kas sukurta tik po vieną jų egzempliorių, kaip padėti "Boružėlei", susiduriančiai su leidybos problemomis. Anot jos leidėjų, jie patys turį žurnalą ne tik leisti, bet ir jį gaminti, tiražuoti. Šiek tiek keista, nes, kaip visi žinome, leidinių parengimo spaudai ir jų gamybos procesai yra skirtingi. Keista dar ir todėl, kad pats LASUC turi atskirą padalinį, kurio paskirtis - leisti mokymo priemones brailio raštu. Tiesa, galima diskutuoti, ar žurnalas yra mokymo priemonė? Jeigu tas žurnalas skirtas suaugusiems, be abejo, ne, jeigu vaikams, tik pradedantiems mokytis brailio rašto, - gal ir taip.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]