LASS CENTRO TARYBOJE

Zita JUODKIENĖ

 


Parengtos ir sausio 15 d. Invalidų reikalų tarybai pateiktos 2004 m. LASS vykdytos neįgaliųjų socialinės programos finansinės ir žodinės ataskaitos. Sausio 11 d. vyko LASS įstaigų vadovų pasitarimas, o vasario 8 d. socialinių ir kultūros reikalų komisijos posėdis dėl 2005 m. vykdomų programų tikslinimo ir jų finansavimo. Šiais metais LASS vykdys 2 valstybės biudžeto remiamas programas - aklųjų ir silpnaregių socialinės integracijos bei aprūpinimo kompensacine technika. Socialinės integracijos programoje numatytas 31 projektas. Vasario 21 d. patikslinta programa pristatyta Invalidų reikalų tarybai. Kai Invalidų reikalų taryba pasirašys su LASS programos koordinavimo ir vykdymo sutartį, VšĮ LASS centro taryba pasirašys tokias pat sutartis su LASS įstaigomis ir kitais vykdytojais.

Parengta ir pateikta daug projektų 2005 metams kitoms įstaigoms ir organizacijoms, besirūpinančioms aklųjų ir silpnaregių kultūriniu užimtumu, leidyba, specialistų kvalifikacijos tobulinimu. Taip pat parengta įvairios medžiagos partnerystės projektams, kuriuos teikti planuoja kitos įstaigos ir organizacijos.

2005 m. sausio vasario mėnesiais, vadovaudamasi LR Socialinių įmonių įstatymu, Lietuvos darbo birža suteikė LASS Šiaulių įmonei, UAB "Regovitus" ir UAB "Liregus" pastovų socialinės neįgaliųjų įmonės statusą. UAB "Regseda" ir UAB "Brailio spauda" kovo mėnesį dar nebuvo parengusios ir pateikusios Lietuvos darbo biržai reikalingų dokumentų dėl šio statuso. O UAB "Regplasta" dokumentų šiam statusui gauti net negali pateikti, nes nėra atsiskaičiusi su bendrovės darbuotojais. Bendrovės, neturinčios socialinės įmonės statuso, negauna valstybės paramos.

VšĮ LASS centro tarybos, įmonių ir bendrovių vadovai ir LR Seimo narys E. Žakaris per pirmąjį metų ketvirtį kelis kartus susitiko su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos darbo biržos atstovais dėl Socialinių įmonių įstatymo ir poįstatyminių dokumentų tobulinimo bei įstatymo pataisų parengimo. Įmonių, įstaigų ir bendrovių vadovai ir kiti darbuotojai dalyvavo mokymuose dėl socialinių įmonių steigimo, jų darbo specifikos bei šių įmonių plėtimo galimybių ir būdų.

Vasario 8 d. vyko centro tarybos socialinių ir kultūros reikalų komisijos posėdis, kuriame sudarytas komisijos veiklos planas, aptarti 2005 m. valstybinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos vykdymo, kitų metų šios programos rengimo, kultūrinių renginių organizavimo ir kiti reikalai. Kovo 8 d. vyko informacinės aplinkos prieinamumo komisijos posėdis, kuriame susipažinta su Europos aklųjų sąjungos parengta medžiaga dėl informacijos prieinamumo akliesiems ir silpnaregiams, aptarti 2005 m. Baltosios lazdelės renginiai, interaktyvių knygų neregiams vaikams leidyba ir kt. Kovo 15 d. vyko ūkio komisijos posėdis. Jame buvo aptarti įmonių ir UAB 2004 m. ketvirto ketvirčio veiklos rezultatai, lėšų bendroms LASS reikmėms formavimo tvarka ir kiti einamieji ūkiniai reikalai.

Vasario 11 d. Vilniuje vyko seminaras, kuriame buvo apibendrinti 5 metus Lietuvoje kartu su Švedijos aklųjų sąjunga vykdyto projekto, skirto integruoto aklų vaikų mokymo, jaunimo bei aklų vaikų tėvų aktyvinimo klausimams, rezultatai.

Nuo vasario 4 d. iki kovo 31 d. Kėdainių daugiakultūriniame centre veikė meno pažinimo paroda "Liečiu-matau". Ją aplankė 230 lankytojų, iš jų - 49 neregiai. Balandį ši paroda jau veiks Alytaus bendruomenės užimtumo dienos centre.

Vasario kovo mėnesiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko neįgaliųjų organizacijų ir ministerijos specialistų susitikimai dėl rengiamo Socialinių paslaugų įstatymo projekto. Šis įstatymas yra vienas iš Neįgaliųjų socialinės integracijos poįstatyminių teisės aktų. LASS specialistai, įžvelgdami socialinių paslaugų teikime LASS įstaigų ignoravimą ir prioritetų suteikimą tik savivaldybių steigtoms įstaigoms, projektui pateikė daug pastabų. Taip pat buvo aptartas ir Netekto darbingumo pensijų įstatymo projektas.

Šių metų pirmame ketvirtyje baigta nedirbančių LASS narių (iki 40 m. amžiaus) apklausa, pradėta dar praėjusiais metais. Buvo apklausti 334 asmenys. Dėl to, kad neranda darbo, nedirba 32 proc. apklaustųjų, tik 6,7 proc. norėtų dirbti laisvojoje rinkoje, o 26 proc. nenori jokio darbo arba nežino. 40,4 proc. apklaustųjų turi pagrindinį, 36,5 proc. - vidurinį išsilavinimą. 5,4 proc. neturi jokio išsilavinimo, o profesinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turi 16,8 proc. apklaustųjų. Tačiau net 34 proc. apklaustųjų nepageidauja įsigyti vidurinio išsilavinimo. Su tyrimo rezultatais bus supažindintos apskričių tarybos, jais bus remiamasi, rengiant įvairius projektus, tiek regioninius, tiek respublikinius. Šią medžiagą taip pat planuojama išleisti atskiru leidinuku.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]